Vietos valdininkai dažnai verkčioja, kad centrinės valdžios priimti teisės aktai neleidžia lanksčiai ir inovatyviai priimti sprendimus gerinančius Panevėžio ekonominę ir investicinę aplinką, skatinančią miesto verslumą, kūrimą naujų darbo vietų.

Šį mėnesį administracijos vadovė tvarkienė Kristina Vareikienė pateikė savivaldybės tarybai sprendimą nustatyti 2013 metams nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Dar sausio mėnesį mero V. Satkevičiaus verslo pusryčiuose gvildenti planai didinti nekilnojamojo mokesčio tarifus baigėsi tuo, kad dabar teikiami iš esmės tie patys 2012 metų tarifai. Nieko naujo (siūlomi 0,5 - 1 proc. mokesčio tarifai) kas pagyvintų mieste investicijas, naujų darbo vietų kūrimą, nors kitos šalies savivaldybės nustato 3-5 skirtingus nekilnojamojo mokesčio tarifus atsižvelgiant į vietos ekonominę situaciją.

Matydamas ekonomikai inovatyvaus požiūrio stoką pateikiau svarstyti alternatyvų sprendimo projektą, kuriuo būtų skatinama naujų investicijų atsiradimas mieste, t.y. siūlau nustatyti mažesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą naujai pastatytiems ir registruotiems VĮ Registrų centras statiniams. Manau labai svarbu taikyti mažesnį 0,4 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą naujoms investicijoms, taip sukuriant palankesnę ekonominę, investicinę aplinką kuri motyvuotų naujų darbo vietų kūrimą..

Viliuosi, kad miesto politikai ne tik prieš rinkimus, kas ketverius metus, viešumoje kalbės apie investicijų skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą, bet artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje pritars mano siūlomam konkrečiam investicijas skatinančiam  sprendimo projektui.

Du kartus trumpai Panevėžiui meravęs socdemas Povilas Vadopolas matyt pasijuto angeliško tyrumo politiku. Už turto grobstymą stambiu mastu kone dešimtmetį Rusijos kalėjimuose atsėdėjęs, pažeidžiant įstatymus Panevėžio mero pareigas užvaldęs, tik per plauką kaltinamuoju piktnaudžiavimo tarnyba byloje netapęs ir socdemams balsų per rinkimus pagailėjusius rinkėjus  tiesiai šviesiai psichiniais ligoniais išvadinęs P.Vadopolas – tikrai tas žmogus, kuris turi visas moralines teises vertinti Seimo nario  ir ilgamečio Panevėžio mero Vito Matuzo elgesį?
 P.Vadopolas, žurnalistų užklaustas – kaipgi dabar turėtų elgtis V.Matuzas, kurio teisinės neliečiamybės klausimas bus sprendžiamas Seime, puolė žarstyti pavyzdingo politinio elgesio receptus.  Esą – nėra čia ko laukti   ką pasakys prokuroras, ką dėl teisinės neliečiamybės nuspręs Seimo komisija, kuo greičiau V.Matuzas turi palikti partiją ir Parlamentą.
O kaip elgiasi pats P.Vadopolas? Juk vertinti kitus turėtų ne žodžiais, o asmeniniu pavyzdžiu moralią politiką deklaruojantis žmogus. Na, apie tai, kad įkalinimą už vagystę P.Vadopolas pristato kaip savo asmeninę auką vardan Lietuvos laisvės – niekam ne paslaptis, nors vagystė visais laikais buvo laikoma vagyste.
O gal „moralusis“ socdemas pamiršo 2011-uosius, kai kandidatavo į savivaldybės antikorupcijos komisijos pirmininkus puikiai žinodamas, kad yra įtariamasis korupcijos ir sukčiavimo byloje?  Įtarimai pareikšti, tačiau tylėjo lyg žuvis, o dėl posto kovėsi kaip liūtas. Ylai išlindus iš maišo P.Vadopolas galvą guldė, kad apie įtarimus girdi pirmą kartą. Praėjus mėnesiui po tokio pareiškimo žurnalistai išsiaiškino,  P. Vadopolo teiginys, kad jis nežinojęs, jog jam pareikšti įtarimai dėl galbūt nusikalstamos valstybės tarnybai veikos, neatitinka tikrovės. Jie buvo pareikšti kaip ir numato įstatymai - prokuratūroje, dalyvaujant ir politiko advokatui. Šventas melas? Mano supratimu – ciniškas žmonių mulkinimas. Paklaustas, ar dėl įtarimų ketina stabdyti narystę partijoje, P.Vadopolas tik pasijuokė – anokie čia įtarimai (jei jau vagystė pagal jo logiką ne kriminalas, tai ir įtarimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi – smulkmena.). Tuomet žurnalistams įtariamasis pareiškė, kad nėra koks idiotas ir dėl niekų nesitrauks nei iš partijos, nei iš skyriaus pirmininko posto, o ką jau kalbėti apie tarybos nario mandato atidavimą. 
Tačiau šiandien P.Vadopolas matyt pasielgtų kitaip. Gal net atsiprašytų panevėžiečių dėl to, kad pažeisdamas įstatymus buvo užvaldęs mero postą. Laiką atsukus atgal, tikriausiai pats atsisakytų mero kėdės, jausdamas atsakomybę už bene didžiausią Panevėžio istorijoje korupcijos skandalą. Juk jam būnant meru įtariamaisiais tapo visa miesto valdžia.  Bet.... Tuo metu P.Vadopolą buvo užvaldęs tolerantiškumas ir žavėjo tik Baltarusijos, na dar Rusijos patirtys. Matyt Vakarų Europos moraliąją partinę praktiką atrado visai neseniai. Tik va, pritaikyt sau – noro, ar drąsos nebeužteko.
Mano nuomone, tik labai aukštos politinės kultūros ir reputacijos žmogus galėtų imtis teisti, vertinti ir nurodinėti kaip kam elgtis. Gal tik man P.Vadopolas nėra sektinas politinis autoritetas. Tačiau panašu, kad jis nebėra politinis autoritetas ir partijos skyriui, kuris atsisakė jo kaip pirmininko paslaugų. Ir ne man spręsti, ar toks politikas dar gali būti įdomus rinkėjams. Matyti kito akyje krislą, savojoje rąsto neįžvelgdamas, tegali tik labai silpnas ir su sąžine susipykęs žmogus, kuriam iki moralios politikos ir iki Dievo – neįveikiami šviesmečiai.

www.trofimovas.lt

Praėjusią savaitę  buvo itin skambiai, o kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir su neslepiamu pasimėgavimu pranešta  apie galimus įtarimus ir galimą Generalinės prokuratūros sprendimą kreiptis į Seimą  dėl neliečiamybės atėmimo Seimo nariui,  TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkui Vitui Matuzui. Galimi įtarimai, galimai kreipsis, galimai pateiks įtarimus... . Jei gerai pamenu, tai – bene pirmas atvejis, kai tokia informacija pirma pasiekia žiniasklaidą, o tik tada vyksta svarstymai – yra dėl ko atimti Seimo nariui teisinę neliečiamybę, ar – ne. Kad taip neturėjo būti pripažino ir pats Generalinis prokuroras Valys. Tik nepaaiškino – kas gi pasielgė taip, kaip „neturėjo būti“.

Esu partijos TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojas, bei teko kartu dirbti Panevėžio miesto savivaldybėje būnant mero Vito Matuzo patarėju, todėl negaliu būti abejingas tiems įvykiams, kurie mano akimis žvelgiant niekaip nesusiję nei su teisingumu, nei su kova už teisingumą.

Pirmiausia visų noriu atkreipti dėmesį į informacijos atsiradimo žiniasklaidoje laikotarpį - artėjantys Seimo rinkimai, iki kurių liko keletas mėnesių.  Žongliravimas teisinės neliečiamybės atėmimo tema – puikus būdas patraukti iki gyvo kaulo įsiėdusį politiką iš artėjančios rinkiminės kovos. Ikiteisminis tyrimas gali tęstis metus,  dvejus, trejus, ar net dešimtmetį. Bet svarbiausia – šie  keli aukso vertės mėnesiai. Tai dėl jų isteriškai ir kasdien grūmojama Generaliniai prokuratūrai, kad nebedelstų, kad kuo skubiau pradėtų neliečiamybės atėmimo V.Matuzui procesą. O prokurorų abejones matyt turėtų išsklaidyti ne ikiteisminio tyrimo medžiaga, o atviras šantažas: nesikreipsite, reiškia Matuzas jums sumokėjo. Suprask – reiškia, tuomet jau drebinkite kinkas dėl savo kėdžių, mielieji.

Manau, kad prieš Seimo rinkimus teikiamas  Generalinis prokuroro prašymas  panaikinti Seimo nario V. Matuzo  teisinės neliečiamybės statusą yra išskaičiuotas ne tiek teisiniais motyvais, bet politiniais. Paklausite kokiais ? Seimui patenkinus tokį prašymą, atsiranda galimybė eliminuoti Seimo rinkimų Vakarinėje apygardoje vieną stipriausių kandidatų – V.Matuzą. To siekiantieji puikiai žino, kad Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai  visuomet ėjo, eina ir eis už teisingumą ir padarys viską, kad įtarimai būtų išsklaidyti taip, kaip numato įstatymai. Kodėl gi nepasinaudojus tokiu sąžiningu ir šį kartą – labai parankiu TS-LKD vertybiniu požiūriu. Nesvarbu, kad pats V.Matuzas ne kartą yra pareiškęs, jog pasirengęs atsakyti į visus teisėsaugai rūpimus klausimus. Tačiau ne atsakymų reikia, o tikslas  - kitoks.

Generaliniam prokurorui  dar nespėjus atlikti reikalingų veiksmų  žiniasklaidai nutekinta informacija, mano galva nėra sutapimas. Gal informaciją pateikusieji, o gal tiesiog – pardavusieji tikėjosi kad,  žinia V. Matuzą su visa TS-LKD nutrenks  tarsi perkūnas iš giedro dangus, nušluos nuo žemės paviršiaus su visu jų principingumu, sąžiningumu, nepalaužiamu tikslo siekimu. Man neduoda ramybės keletas sutapimų apie kuriuos žiniasklaida nerašė - buvusį STT Panevėžio skyriaus vadovą Povilą Urbšį, o taip pat kandidatą Seimo rinkimuose toje pačioje Vakarinėje apygardoje Gintarą Šileikį vienija Sąjūdžio idėjos. Ir gana keistas sutapimas – abu Sąjūdžio aktyvistai savo idėjas dažniausiai skleidžia per tuos pačius informacijos šaltinius.

Tikiu, kad Vitas Matuzas doras žmogus. Jėgos struktūros jau anksčiau klijavusios nusikaltėlių etiketes panevėžiečiams Ričardui Dobrovolskiui, daktarui Jonui Laurinaičiui liko it musę kandusios.  Daugybė su triukšmu pradėtų tyrimų numirė tyliai. Matyt po to, kai atliko tikrąją misiją – pašalinti nereikalingą žmogų iš aktyvaus politinio ar profesinio gyvenimo. Yra ir kitokių pavyzdžių – tyliai pradėti tyrimai baigti su euforija, pareiškiant, kad politikas – nekaltas. Kalbu apie ikiteisminius tyrimus kuriuose figūravo  buvęs Panevėžio meras Povilas Vadopolas ir vicemerė Zita Kukuraitienė. Kodėl tylaus tyrimo strategija netinka V.Matuzo atveju, derėtų klausti ne prokurorų, o tų, kurie  be jokio sąžinės graužimo žaidžia žmonių likimais vardan savanaudiškų tikslų.

Gerbiami panevėžiečiai, tarybos nariai bei administracijos darbuotojai. Nebesu savivaldybės tarybos frakcijos TS-LKD narys. Kolegos priėmė sprendimą pašalinti mane iš frakcijos,  nes nenorėjo girdėti kitokios nuomonės. Gerbiu kolegų sprendimą ir linkiu įgyvendinant priešrinkiminius pažadus ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos  rinkiminę programą. Tikiu, kad mažiau pastangų skiriant  kovoms dėl kėdžių, postų ir priedų prie algų, pavyks Jums garbingai tesėti panevėžiečiams duotus pažadus.
Nepaisant to, esu TS-LKD partijos narys ir svarbiausia panevėžiečių bendruomenės narys, todėl pareigingai toliau dirbsiu savivaldybės Taryboje vykdydamas duotą Tarybos nario priesaiką ir stengsiuosi kiek mano jėgos ir galimybės leidžia įgyvendinti  Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkiminę programą. Toliau sieksiu, kad tiek partijos TS-LKD savivaldybės tarybos nariai tiek kitų partijų tarybos narių teikiami siūlymai maksimaliai atitiktų mane delegavusios TS-LKD partijos rinkiminėms programos nuostatoms.
Per trumpą šios valdančiosios daugumos laikotarpį buvo bandyta ir yra bandoma pateikti savivaldybės tarybai sprendimus neatitinkančius dešiniųjų partijos nuostatų: buvo rengiamas tarybos sprendimas didinti mokesčių naštą verslui, K.Paltaroko gimnazijos ir A. Lipniūno mokykloms buvo bandyta sumažinti savarankiškumą, tačiau paskirti milijonai valdininkų priedams už tariamus papildomus darbus, o dabar skaldoma Panevėžio bendruomenė su svarstoma švietimo reforma kurioje nėra išsamios švietimo kokybės analizės ir ilgalaikės strategijos. Deklaruojamas lėšų taupymas uždarius mokyklas yra švelniai tariant tik tušti žodžiai, nes mero iniciatyva jau svarstomas blaivyklų atidarymas, o skiriami milijonai priedams prie administracijos vadovų ir darbuotojų algų patiems nežinant už kokius "papildomus" darbus akivaizdžiai prasilenkia su teikiamais vadinamaisiais taupymo siūlymais. Nepritariau tokiems "politinio buldozerio" siūlymams - turėjau kitokią nuomonę ir ją turėsiu.
Manau, kad didžiausia atsakomybė už aukščiau minėtus ir neatitinkančius rinkėjų lūkesčių ir poreikių sprendimus, kurie prieštarauja ir partijos TS-LKD Panevėžio skyriaus programinėms nuostatoms, tenka savivaldybės administracijos vadovui - savivaldybės administracijos direktorei Kristinai Vareikienei.
Pasitikėjimą gali turėti tik tarybos narių siūlymus girdintis administracijos vadovas, kuris neteikia tarybai įstatymams prieštaraujančių sprendimų projektų bei juos pateikia laiku ir kokybiškai parengtus. Tik tvirtas, save gerbiantis ir kitų pagarbą  turintis administracijos direktorius  gali pats atsakyti į Tarybos posėdyje narių užduotus  klausimus. Dabar gi administracijos vadovė dažniausiai linkusi slėptis už pavaldinių nugarų, iš kuklumo ar dėl kompetencijos trūkumo teisę atsakyti paklausimus dažniausiai perleisdama savo pavaldiniams.
Su skaudama širdimi  žvelgiu į norma tampančius dalykus - teikiami tarybos sprendimai prieštaraujatys teisės aktams (paskolos paėmimas be savivaldybės kotrolieriaus išvados), skuboti siūlymai numatyti 200 mln. Lt  šiukšliadėžėms, Laisvės aikštės dangos (trinkelių) pakeitimui ir pan. - Panevėžiui pragaištingi.  Kadangi man tarybos nario priesaikos žodžiai – ginti viešą interesą, prioritetu laikyti miesto bendruomenės poreikius – ne vien skambios frazės, jaučiu didžiulę atsakomybę už tai kas vyksta miesto savivaldybėje ir laikau savo pareiga užkirsti kelią mano nuomone neatsakingiems veiksmams, galimai pažeidžiantiems miesto bendruomenės interesus.  Todėl teikiu  savivaldybės merui tarybos sprendimo projektą, kuriuo  reiškiu nepasitikėjimą administracijos direktore Kristina Vareikiene ir prašau miesto tarybos narių supratimo ir palaikymo ją atleidžiant iš pareigų.

Šios Seimo kadencijos įvairūs skandalai man nekėlė tiek nerimo, kiek šiuo metu aktyviai aptarinėjamas Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atstatydinimo klausimas. Pritariu Andriaus Kubiliaus bei Irenos Degutienės pozicijai dėl Vidaus reikalų ministro atstatydinimo ne dėl to, kad esu tos pačios TS-LKD partijos narys. Bet dėl to, kad pats ėjęs Panevėžio apskrities viršininko pareigas aktyviai dalyvavau pasitarimuose Vyriausybėje ir stebėjausi Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio neveiklumu.

Kaip jau žinome, Lietuvoje apskritys likviduotos 2010 metų liepos 1 dieną. Apskrities viršininkai vadinti “likvidatoriais” ir dalyvaudami apskričių likvidavimo procese stebėjosi, kad per visą likvidavimo laikotarpį Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, atsakingas už regioninę politiką ir apskričių likvidavimą, per pusantrų metų nei karto neparodė iniciatyvos apskričių likvidavimui (neorganizavo bei nesitarė dėl apskričių likvidavimo proceso, nekoordinavo likvidavimo veiksmų tarp ministerijų).

Dabar galima būtų tarti “Ačiū Dievui”, kad apskričių proceso eigoje Lietuvoje 2010 metų sausio-vasario mėnesiais Lietuvoje po Ignalinos atominės uždarymo nebuvo didelių civilinės saugos įvykių (nesproginėjo naftotiekiai, Ignalinos atominės jėgainės uždarymo procesas vyko sklandžiai ir t.t..). Kadangi institucijos atsakingos už civilinę saugą ir globalaus Lietuvai nelaimingo atsitikimo koordinavimą tuo laikotarpiu nebuvo dėl laiku neparengtų Vidaus reikalų ministerijos teisės aktų. Apskritims ši funkcija buvo panaikinta, o Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkciją perėmė tik 2010 m. kovo 1 dieną.

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministras visais apskričių likvidavimo “laurais” pasidabino 2010 m. liepos mėnesį viešais pareiškimais žiniasklaidai. Nors realiai visas apskričių likvidavimo procesas buvo sėkmingas tik Vyriausybės kanclerio Deivido Matulionio iniciatyva ir jo gebėjimu koordinuoti visas ministerijas.

Panevėžiečiai turėtų palaikyti interpeliaciją Vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui ir dėl to, kad pastarojo dėka buvo sustabdyta idėja steigti Bendrąjį pagalbos centrą Lietuvos šiaurės – rytų regione, Panevėžyje. Toks ministro sprendimas sutrukdė sutaupyti milijonus valstybės lėšų, nes patalpos esančios Panevėžyje Sietyno gatvėje yra tinkamos centro steigimui. Negana to, Panevėžys prarado galimybę įkurti apie 100 naujų darbo vietų.

Šiandien prisimenu dar 2009 metais J.E. Prezidentės Dalios Grybauskaitės man skirtoje rašytinėje padėkoje pareikštą viltį, kad atsakomybės naštą už Lietuvą, už mūsų vaikų ateitį ir ramią tėvų senatvę ji dalinsis su visais kartu geresnio gyvenimo viltimi. Tikiu ir tikiuosi, kad Prezidentės kadencijos pradžioje išreikštas ryžtas su visais dalintis geresnio gyvenimo viltimi – nėra skambūs žodžiai. Suprantu, kad prezidentei viešai pareiškus R. Palaičiu palaikymą dabar sudėtinga būtų keisti poziciją ir lengviau būtų perkelti atsakomybės naštą Seimui dėl interpeliacijos. Todėl linkėčiau J.E. Prezidentei Daliai Grybauskaitei pakeisti nuomonę dėl ministro R. Palaičio. Ministro atstatydinimas ir būtų pasidalijimas našta ir atsakomybe vardan teisingesnės Lietuvos.

www.trofimovas.lt