Panevėžys - penktas pagal dydį Lietuvos Respublikos miestas. Čia susikerta pagrindiniai šalies keliai, yra automagistralė „Via Baltica“, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis.

Panevėžys - beveik pusiaukelė tarp dviejų Baltijos jūros regiono valstybių sostinių - Vilniaus ir Rygos. Iki neužšąlančio Klaipėdos uosto - 225 kilometrai. Patogi geografinė padėtis sudarė palankias sąlygas mieste kurtis daugeliui įmonių.

2010 m. Panevėžio apskrities bendras vidaus produktas (BVP) sudarė 6 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2009 m., BVP Panevėžio apskrityje išaugo 3,7 proc. ir sudarė 5,7 mlrd. Lt. Vienam apskrities gyventojui 2010 m. teko 20,9 tūkst. litų (6 proc. daugiau nei 2009 m.), arba 72,1 proc., palyginti su šalies vidurkiu.

2012 m. sausio 1 d. Panevėžyje veikė 3191 ūkio subjektas. Daugiausia veikiančių ūkio subjektų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos (911), nekilnojamojo turto, nuomos (587)  apdirbamosios gamybos (347), transporto ir saugojimo (248) bei statybos (202)sektoriuose. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Mieste daugiausia veikiančių ūkio subjektų – įmonės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai.

Veikiantys ūkio subjektai pagal darbuotojų skaičių 2012 m. sausio 1 d. Panevėžio mieste

Panevėžio įmonių pasiskirstymas pagal teisinę formą  2012 m. pradžioje

Panevėžio miesto įmonėse dirba virš trisdešimt tūkstančių darbuotojų (vidutinis darbuotojų skaičius 2010 m. – 36298). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Panevėžyje 2010 m. - 1795 Lt. Panevėžyje veikiančių  įmonių per 2010 m. apyvarta siekė 6343,1 mln. Lt. Didžiausią pajamų dalį  (nefinansinių įmonių) sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos ir apdirbamosios gamybos sektorių pajamos.

Įmonių apyvarta  pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 metais

Panevėžio įmonės savo produkciją eksportuoja į Europos, Azijos ir NVS šalis. Panevėžio apskrityje 2010 m. buvo ekportuota lietuviškos kilmės prekių už 2081,7 mln. Lt, tai sudaro 5,7 proc. Lietuvos eksporto.

Panevėžyje veikia vienintelis Lietuvoje Norvegijos pramonės parkas.

2011 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė  545,9 mln. Lt, palyginus su praėjusiais metais (2010 m. pradžioje - 408,9 mln. Lt) išaugo 33,5 proc.   Vienam miesto gyventojui 2011 m. pradžioje teko 5007 Lt užsienio kapitalo (2010 m. pradžioje – 3653 Lt). Į Panevėžio miesto įmones per 2010 m. buvo investuota 1,54 proc. viso Lietuvoje investuoto užsienio kapitalo.

Investicijos Panevėžio mieste metų pabaigoje

Panevėžio apskrityje, pagal 2011-01-01 investicijas, didžiausios šalys investuotojos – Danija (investuota 244,5 mln. Lt), Vokietija (investuota 75,0 mln. Lt), Lenkija (investuota 65,4 mln. Lt),  Norvegija (investuota 60,9 mln. Lt), Estija  (investuota 23,7 mln. Lt). 

Panevėžyje daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitas verslo veiklas.

Didžiųjų investuotojų įsitvirtinimas ir veiklos plėtra Panevėžio mieste turėtų paskatinti ir naujus investuotojus pasirinkti Panevėžį. Miestas siūlo darbščių ir išsilavinusių žmonių, galinčių gerai dirbti gamybos, statybos, prekybos, vadybos ir kitose srityse.

Savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms. Savivaldybės tarybos sprendimu mokesčiai gali būti sumažinti, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas.

Panevėžio verslininkų interesams atstovauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Verslo konsultacinis centras. Plėtoti verslą mieste padeda KTU vadybos ir mokymo centras, Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras. Verslininkai, norėdami gauti jiems naudingos informacijos apie ES struktūrinių fondų paramą, gali kreiptis į  Lietuvos verslo paramos agentūrą.

Panevėžio miesto savivaldybės patvirtintas Panevėžio miesto plėtros 2004- 2013 m. strateginis  planas, kuriame numatytos miesto prioritetinės vystymosi kryptys, tikslai ir uždaviniai.

Miesto Savivaldybė valdo kontrolinį akcijų paketą 9 įmonių, kurios rūpinasi švaria miesto aplinka, teikia vartotojams vandenį ir šilumą, transporto ir kitas paslaugas.

Savivaldybės kontroliuojamos įmonės.

Panevėžio mieste galiojantys butų nuomos, eksploatacijos ir komunalinių paslaugų tarifai.

Palankus miesto Savivaldybės požiūris į investuotojus, supratimas, kad tik nuo bendradarbiavimo su privačiu verslu priklauso miesto plėtros sėkmė, parodo, kad miestas atviras investicijoms ir kviečia kurti bei plėtoti verslą.