Sausio 18 d. viešbučio „Romantic“ Senvagės salėje (Kranto g. 24) vyks nemokama paskaita „Vaikų emociniai poreikiai: kaip suaugusieji gali jiems atliepti“. Psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė papasakos apie svarbiausius vaiko raidos uždavinius skirtingais amžiaus tarpsniais, taip pat – koks suaugusiųjų elgesys padeda atliepti vaiko emocinius poreikius.  

Deja, ne visi vaikai savo aplinkoje turi suaugusių žmonių, kuriais gali pasitikėti, kurti saugų santykį. Todėl emocinės paramos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį išklausydamos ir palaikydamos vaikus. „Vaikų linija“ kasdien sulaukia per 300 vaikų ir paauglių kreipimųsi telefonu bei internetu. Vaikai nori pasikalbėti įvairiomis temomis: apie santykius su tėvais, bendraamžiais, patyčias, savižudybę, nerimą, vienišumą, valgymo sutrikimus, lytinę orientaciją, tapatybę ir t. t.

Kai suaugusieji kalba apie vaikus, neretai tenka girdėti apie jų „kaprizus“, „reikalavimus“, „nepasotinamus norus“ ar „ožius“. Bet jeigu įdėmiau pažvelgtume, kas slepiasi už taip pavadinto vaikų elgesio, anot „Vaikų linijos“ psichologės dr. Jurgitos Smiltės Jasiulionės, greičiausiai aptiktume, kad vaikai turi tam tikrų neatlieptų emocinių poreikių ir ieško būdų, kaip suaugusiesiems apie juos papasakoti. „Dažnai suaugusiesiems nekyla abejonių, kad vaikui svarbu pavalgyti, pamiegoti, pailsėti – juk taip siekiame patenkinti vaikų fizinius poreikius. Tačiau emociniai vaiko poreikiai neretai nuvertinami, tarytum vaikui netinkama siekti suaugusiųjų dėmesio, artumo, norėti būti autonomiškam ar jaustis išgirstam ir gerbiamam. Emocinis maitinimas ne mažiau reikšmingas kaip ir fizinis, tad labai svarbu, kad suaugusieji mokėtų atpažinti skirtingo amžiaus vaikų emocinius poreikius ir tinkamai į juos reaguoti. Pavyzdžiui, 8 metų vaikas yra labai judrus, negali susikaupti – iš tiesų tai gali slėpti vaiko nerimą ir rodyti, kad jis nesijaučia pakankamai saugus. Arba dvylikametį labai sunku įtraukti į kokias nors veiklas, jis atrodo nemotyvuotas, „tingintis“ ką nors daryti – tai gali slėpti trapią vaiko savivertę, todėl jis nesąmoningai renkasi geriau būti nematomas, nieko nedaryti, negu bandyti padaryti ir patirti nesėkmę“, – sako psichologė. 

Vaikus išklauso, priima juos tokius, kokie yra, ir palaiko savanoriai-konsultantai, kurie pirmiausia baigia parengiamuosius mokymus ir jų metu įgyja teorinių bei praktinių žinių apie emocinę paramą. Todėl „Vaikų linijos“ savanoriu gali tapti bet kokios specialybės ar išsilavinimo žmogus, svarbiausia turėti motyvacijos ir galimybių skirti dalį savo laiko mokymams ir savanorystei.

Šiuo metu savanoriauti „Vaikų linijoje“ gali bet kur gyvenantys žmonės – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, mat, konsultuoti internetiniais pokalbiais galima per nuotolį – tereikia interneto ryšio ir kompiuterio.

Sausį ir vasarį vyksta savanorių atrankos į naujas „Vaikų linijos“ parengiamųjų mokymų grupes, besidomintys kviečiami registruotis į nuotolinius informacinius susitikimus, kurių datos skelbiamos „Vaikų linijos“ interneto svetainėje www.vaikulinija.lt. Daugiau apie savanorystę norintys išgirsti panevėžiečiai kviečiami į šį susitikimą. Susitikimą drauge su „Vaikų linija“ organizuoja Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“.

Projektas „Savanorystės „Vaikų linijoje“ skatinimas visoje Lietuvoje: naujų savanorių pritraukimas iš regionų, savanorių mokymai, kvalifikacijos kėlimas bei motyvavimas“ yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.

Renginys nemokamas, tačiau norinčius dalyvauti kviečiame registruotis ČIA.

Parengta pagal Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ inf.