Gegužės 30 d. 16 val. Dailės galerijoje vyks parodos „Juozas Kaminskas (1898-1957). Tapyba, grafika, fotografija“ atidarymas.

„Manau, kad ši paroda yra labai svarbi tiek kultūros sostinės, tiek ir Panevėžio kultūros istorijos kontekste. Iškili J.Kaminsko asmenybė, įvairiapusė jo veikla buvo tarsi pasidengusi užmaršties dulkėmis. Kada J. Kaminsko šeima kreipėsi į Dailės galeriją surengti jo kūrybos parodą, iš naujo atradome J. Kaminską – tapytoją, grafiką, fotografą“, - sakė parodos kuratorė, Dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.

Menininkas - nepaprastai spalvinga asmenybė, apie kurio gyvenimą galima parašyti knygą arba sukurti filmą. Tebūdamas šešiolikos metų, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jis patraukė į Tolimuosius Rytus, tikėdamasis taip pasiekti Ameriką, kur gyveno jo vyresnis brolis. Tačiau nukeliavęs iki Mandžiūrijos sienos, pasuko atgal, nes ryšys su broliu nutrūko. Buvo sučiuptas caro žandarų ir priverstas tarnauti armijoje, pabėgęs iš jos, pateko vokiečių nelaisvėn.

Į Panevėžį J.Kaminskas sugrįžo būdamas 20 metų, tuomet pradėjo mokytis Panevėžio berniukų gimnazijoje. Buvo sportiškas, gerai čiuožė, užsiėmė tenisu, turizmu, mėgo žvejoti. Gimnazijos mokytojas, žymus skulptorius Juozas Zikaras pastebėjo savo mokinio talentą dailei. J. Kaminskas lankė skulptoriaus studiją, po to brolio remiamas studijavo architektūrą Romoje, dar vėliau – Prancūzijoje. Grįžęs į Panevėžį 1927 -1932 m. dėstė piešimą Panevėžio gimnazijoje. 1932 -1942 m. J. Kaminskas dirbo žmonos Teodoros Mataitytės rankdarbių įmonėje „Juosta“ , kuri propagavo liaudies meną, prekiavo audiniais, rengė audimo kursus. Buvo Lietuvos verslininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas ir sekretorius.

1944 m. pasitraukė į Vokietija, kur gyveno 12 metų. Dailininkas jau sunkiai sirgdamas 1956 m. nuvyko į Čikagą ir po metų mirė.

„Juozas Kaminskas – pirmiausia Panevėžio dailininkas, nors istorijos audros jį blaškė po įvairius pasaulio kampelius – Rusiją, Italiją, Prancūziją, Vokietiją, Ameriką. Panevėžyje gimęs menininkas čia praleido gražiausius jaunystės metus, baigė gimnaziją, sukūrė šeimą, ugdė jaunąją kartą, populiarino liaudies meną. Savo įvairiapuse veikla ši tauri ir tiesi asmenybė prisidėjo prie jaunos, veržlios, nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos klestėjimo. Visuomeniškas būdas neleido likti nuošalyje vykstant nepriklausomybės kovoms, vėliau skatino skleisti įgytas dailės žinias“, - teigia menotyrininkė, dr. Lijana Natalevičienė.

J. Kaminskas labiausiai žinomas kaip tapytojas. Dailininko kūrybos dėmesio centre visada buvo gimtinės gamtovaizdžiai. Dailininkas sėmėsi įkvėpimo iš gimtojo krašto gamtos, tapė romantiškus Lietuvos kaimo vaizdus su sodybomis, pakrypusiais kryžiais, senomis kapinaitėmis, tolin vingiuojančiais keliukais.

„Esu peizažistas ekspresionizmo rėmuose. Pasirinkau šią tapybos rūšį todėl, kad ji duoda galimybės vaizdais išreikšti savo tėvynės meilę ir grožį, lengva surasti savo paveikslui temą, o tapant gamtoje belieka tik pasirinkti vaizdą, suderinti spalvas ir taip įsprausti kurį nors mūsų gražios tėvynės kampelį į savo paveikslo rėmus“,- gyvendamas Vokietijoje apibūdino save dailininkas.

J. Kaminskas parašė pirmą lietuvišką fotografijos vadovėlį. „1923-iųjų pradžioje Kaminskas jau buvo pramokęs fotografuoti, bandė daryti nuotraukas ir dalijosi su kitais iš knygų surinktomis bei savo paties praktikoje pritaikytomis žiniomis. Knygelė nedidukė, joje nėra aiškinamos ir atskleidžiamos amato paslaptys, joje trumpai pateikiamos svarbiausios reikalingos žinios, be kurių, anot autoriaus, nė vienas fotografas mėgėjas negali apsieiti, norėdamas patenkinamai fotografuoti“, - teigia fotografijos istorikė, dr. Zita Pikelytė.

Iki birželio 22 d. Dailės galerijoje galima pamatyti J. Kaminsko tapybą, grafiką, fotografijas. Kartu eksponuojami menininko gauti Lietuvos valstybiniai apdovanojimai.

Ryšių su visuomene skyriaus ir Dailės galerijos inf.