Spalio 7 d. 17.15 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje vyks „Vakaras, skirtas teatrologui, vertėjui, režisieriui, dramaturgui, poetui Giedrimundui Gabrėnui (1952–1995) paminėti“. Dalyvaus menotyrininkas, žurnalo „Krantai“ redaktorius dr. Helmutas Šabasevičius, režisierius Saulius Varnas, aktoriai Asta Preidytė, Enrikas Kačinskas. Bus pristatyta paroda „Witkacy. Fotografijos iš Stefano Okołowicziaus rinkinio“.

Apie G. Gabrėną, buvusį G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorių, Juozo Miltinio dramos teatro literatūros skyriaus vedėją, meno kultūros žurnalo „Krantai“ teatro skyriaus redaktorių, kalbės jo bendradarbiai ir bendražygiai. Eruditas, teatro ir literatūros žinovas savo talentą bei veiklą paskyrė kultūrai puoselėti. Glaudus bendradarbiavimas, draugystė siejo G. Gabrėną su režisieriumi Sauliumi Varnu. Aktoriai A. Preidytė, E. Kačinskas vaidino G. Gabrėno režisuotuose ar kitų režisierių pagal jo išverstas pjeses pastatytuose spektakliuose, sukurdami įsimintinus vaidmenis.

Praėjo 25 metai nuo G. Gabrėno mirties. Liko didžiulis kūrybinis palikimas, iki šiol Juozo Miltinio dramos teatre vaidinamas jo pastatytas spektaklis Neilo Simono „Paskutinysis iš aistros kamuojamų meilužių“. G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka yra išleidusi leidinį „Giedrimundas Gabrėnas 1952–1995. BIBLIOGRAFIJA“, kuriame spausdinama ne tik bibliografija, bet ir jo poezija, straipsniai – jo paties ir kitų autorių apie jį.

„Giedrius Gabrėnas buvo Lietuvos teatro pasaulio fenomenas, vienas iš tų, kurie savimi ir aplink save kūrė teatrą. Jis nuolat spinduliavo minčių energija, jo apmąstymai siekė didžiausias gelmes. Mokėjęs keletą kalbų, jis dar nuo Miltinio laikų dirbo Panevėžio dramos teatro režisieriaus padėjėju literatūrai. Jis buvo labai apsiskaitęs, gerai žinojo ir klasikinę, ir šiuolaikinę dramaturgiją. Režisieriumi Giedrius tapo pačiu natūraliausiu būdu“, – taip apie G. Gabrėną rašė teatrologė Daiva Šabasevičienė.

G. Gabrėnas gimė 1952 m. Pasvalyje. 1981 metais baigė teatrologiją Leningrado teatro ir kino meno institute. Nuo 1980 m. dirbo Šiaulių dramos teatro, nuo 1985 – Panevėžio dramos teatro literatūrinės dalies vedėju, 1992–1993 metais buvo G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorius, vėliau ėmėsi režisūros.

Pavarde ir slapyvardžiais Petras Čėpla, Petras Vinciūnas pasirašytas spektaklių recenzijas ir straipsnius apie teatrą spausdino įvairiuose leidiniuose, kaip eseistas, poetas, vertėjas daugiausia bendradarbiavo žurnale „Krantai“, kurio vienu iš įkūrėjų ir buvo, „Naujojoje Romuvoje“, „Regnum“, „Nemune“, „Santaroje“ ir kt. Parašė pjesę „Aš nesulaukiau šauksmo iš ateities...“. Panevėžio dramos teatre pastatė Haroldo Pinterio „Sargą“ (1993), Neilo Simono „Paskutinįjį iš aistros kamuojamų meilužių“ (1994), buvo pradėjęs režisuoti Bernard'o Marie Kolteso „Sugrįžimą į dykumą“. Parengė Juozo Miltinio repeticijų publikacijų. Iš prancūzų, anglų, ispanų, lenkų k. išvertė Michelio de Ghelderode’o vienaveiksmį „Eskorialas“, Paulio Claudelio dramą „Kristupo Kolumbo knyga“, Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus „Skečą“, Charles'io Baudelaire'o, Jorgės Luiso Borgeso, T.S. Elioto, Stéphane'o Mallarmé, Ezros Poundo, Paulio Valéry ir kt. autorių eilėraščių, esė, straipsnių, pokalbių.

Tai renginys iš projekto „Maža žemėlapyje, didi pasaulyje 2“.

Parengė Komunikacijos skyrius