Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka sumanė virtualių literatūrinių pokalbių ciklą „Literatūrinis žadintuvas“, kuris žadina skaitytoją, skatindamas jį atsigręžti, prisiminti ar iš naujo atrasti autorius, be kurių sunku įsivaizduoti lietuvių literatūros pasaulį. Pokalbių ciklą apie mūsų rašytinio lobyno grynuolius rasite bibliotekos „YouTube“ kanale.

Pokalbiams pasirenkama vis kita literatūrinė asmenybė, paminint svarbias sukaktis, kviečiant domėtis ir švęsti kartu. Supažindinama su jų pačių ar apie juos parašytomis knygomis, kurias galima rasti bibliotekoje. Artėjant šv. Velykoms, laidoje apie poetą Marcelijų Martinaitį galėsite sužinoti ir tai, kaip jis margino margučius.

Minime didžių asmenybių jubiliejus

Virtualių pokalbių ciklas „Literatūrinis žadintuvas“ pradėtas pokalbiu „Motiejui Valančiui – 220“. Šis solidus jubiliejus paminėtas vasario 28 d. Motiejus Kazimieras Valančius – žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, istorikas, blaivybės sąjūdžio organizatorius, vienas žymiausių XIX amžiaus lietuvių intelektualų. Savo pirmąjį veikalą „Žemaičių vyskupystė“ M. Valančius parašė lietuvių kalba ir visą gyvenimą ją gynė bei puoselėjo.

Vyskupas žmonių gyvenimą kreipė į aukštesnį kultūrinį, moralinį lygį, mokė pajausti gamtos harmoniją. Labai daug dėmesio skyrė švietėjiškai veiklai, rėmė knygnešystės sistemą. Padėjo pagrindus aukštesnio meninio lygio lietuvių realistinei prozai. Didžiulę įtaką visuomenei padarė vyskupo įkurtas blaivybės sąjūdis. G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje saugomas 1848 m. išleistas pirmasis „Žemaičių vyskupystės“ leidimas.

Pokalbis apie didžią asmenybę – Gabrielę Petkevičaitę-Bitę „visaTA BITĖ“ – tarsi atidarė to paties pavadinimo veiklų ciklą, skirtą G. Petkevičaitės-Bitės 160-osioms gimimo metinėms. O kas ji tokia buvo? Rašytoja. Švietėja. Pedagogė. Filantropė. Kultūros ir visuomenės veikėja. Feministė. Sesuo, buvusi kaip mama savo jaunesniesiems broliams ir seseriai. Sergančiųjų ir silpnųjų globėja. Bitininkė. Žolininkė. Šį sąrašą būtų galima tęsti be galo.

„Literatūrinio žadintuvo“ pokalbyje „visaTA BITĖ“ bibliotekos darbuotojos Albina Saladūnaitė ir Ona Peseckaitė gilinosi į G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimą ir kūrybą.

Daug įvairios informacijos – jos nuotraukų, asmens dokumentų, išleistų jos ir jai skirtų leidinių, vaizdo medžiagos –  ir dar daug įdomios medžiagos galima rasti G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos parengtoje virtualioje parodoje „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė“.

Šatrijos Ragana – rašytoja, mokytoja, šventoji

Virtualiame pokalbyje „Šatrijos Ragana: jos rašytinis lobynas, šiandienos interpretacijos“ bibliotekos darbuotojai A. Saladūnaitė, O. Peseckaitė, Ž. Kropas, A. Lapkutė pristato Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoją romantikę, pedagogę, krikščioniškos asmenybės ugdytoją Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą.

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje skaitytojas gali susipažinti su Šatrijos Raganos kūrybos lobiais. Pasak A. Saladūnaitės, rašytoja savo kūryboje paliko tokį didelį pasaulį, kad neįmanoma jo išmatuoti, apie šią asmenybę rasime daug komentarų, kalbėjimo, ji visada traukė savo paslaptingumu, dvasiniu ir fiziniu grožiu. Literatūrologės dr. Brigitos Speičytės teigimu, Marija-Šatrijos Ragana atsimenama ne tik kaip rašytoja, mokytoja, bet ir kaip šventoji, nes jos gyvenimas turi šventųjų gyvenimui būtiną elementą – akivaizdų neįmanomo įgyvendinimą.

„Marija šiuo požiūriu yra tikroji Labdarė. Ji ėjo pati sunkiai išbrendamais Žemaitijos purvynais ir pusnynais, aukšta, tiesi, su ilgu tamsiu paltu ar kailiniais, su auliniais batais, kartais paskolintais iš kunigo Kazimiero. Su vaistais, šiltu maistu, tvarsčiais, su paguodos žodžiu“, – rašė prof. Viktorija Daujotytė.

Marcelijus Martinaitis – turtingasis poezijos pasaulis

Vėl suskambęs „Literatūrinis žadintuvas“ paragina skaitytojus suklusti ir atidžiau pažvelgti į poeto, eseisto, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Marcelijaus Martinaičio kūrybą.

„Skaitydamas M. Martinaitį turi visko tikėtis – sakralumo, pokštų, graudulio, senų raštų stilizavimo ir moderniausių posūkių, dainos poetikos ir verlibro. Jis intymizavo ir sužmogino lietuvių poeziją, be triukšmo atstūmęs klišes ir sustingusių formų ledkalnius“, – teigia literatūros kritikas Valentinas Sventickas.

M. Martinaitis (1936–2013) šių metų balandį būtų šventęs 85-ąjį gimtadienį. Bibliotekos darbuotojai pristato jo kūrybos lobyną, kuriame tarsi atsiskleidžia visas pasaulis. Ypatingo gylio poezija, šmaikšti eseistika, sąjūdininko, VU dėstytojo, tautosakinių ekspedicijų vadovo patirtis.

M. Martinaitis – pirmasis Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatas. Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris prisipažįsta, kad M. Martinaitis – vienas jo mėgstamiausių poetų. Tikras poetas, rašąs pačią esmę. Laidoje aktorius ne tik skaito poeziją, bet ir gilinasi į M. Martinaičio turtingą poezijos pasaulį, savitai jį analizuodamas, teigdamas, kad šią poeziją reikia skaityti taip, tarsi kalbėtum savo geriausiam draugui.

O. Peseckaitė, pabrėždama M. Martinaičio ypatingą buvimą su gamta savo dideliu atidumu ir pagarba, pristato knygą „Kaip katinai uodega peles gaudo“.

„Pagalvojau: kam rašyti apie žmones, jeigu galiu beveik viską pasakyti rašydamas apie kates ir katinus. Juk mums patinka būti jų vergais arba valdovais, rodyti savo meilę, prisirišimą, kuris kartais panašus į klastą“, – taip apie šią vieną paskutiniųjų savo knygų rašė M. Martinaitis.

Įdomu, kad artėjant šv. Velykoms laidoje galėsite daug sužinoti apie margučių marginimą. Šiomis paslaptimis poetas pasidalijo savo knygoje „Marcelijaus margučiai. Velykos su Marcelijumi Martinaičiu“, kurios netikėta tema nustebino jo talento gerbėjus, o kartu parodė asmenybės visapusiškumą.

„Skutinėdamas margučius pasineri į nenusakomus pojūčius, panašiai kaip kūryboje. Tada ištinka keistas galvojimas beveik be minčių, lyg ir išnyksti, persikeli į kitą erdvę ar laiką. Bet kokia kūryba gal dėl to ir traukia, kad ji padeda pamatyti, patirti tai, ko šiuo metu lyg ir nežinai, nematai, negirdi, nejauti ir protu nesuvoki. Iš ko išauga augalas, kaip iš kiaušinio prasikala paukščiukas?

Tokia būna Didžioji Velykų laukimo savaitė, iš kurios lyg ir išeinama į kažkokius gyvenimo užribius, laikant rankose paprasčiausią marginamą kiaušinį“, – kalba originalios struktūros knygos autorius.

PAVB ir Komunikacijos skyriaus inf.