Šiandien, gruodžio 16 d. 14 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka kviečia į virtualų pokalbį „Literatūros kūrinio kelionė į kino juostą“ su rašytoja Danute Kalinauskaite ir kino režisiere Laura Tamošiūnaite. Jas kalbins bibliotekos renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė. Susitikimo pabaigoje bus parodytas trumpametražis vaidybinis filmas „Laimei einant, užmigęs buvau“ (2019). Transliaciją, o vėliau ir vaizdo įrašą, galėsite matyti bibliotekos „YouTube“ kanale. Filmas bus rodomas tik tiesioginės transliacijos metu.

Pokalbio metu susitiks dvi talentingos kūrėjos – rašytoja, Nacionalinės premijos laureatė D. Kalinauskaitė ir jauna kino režisierė, jau pelniusi apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose L. Tamošiūnaitė. Režisierei pasirodė labai kinematografiška D. Kalinauskaitės novelė „Pakeleivė“ ir ji nutarė ją ekranizuoti. Rašytoja pritarė šiai idėjai, taip atsirado trumpametražis vaidybinis filmas „Laimei einant, užmigęs buvau“.

Paprasta, buitinė, iki kaulo įsiėdusi tikrovė staiga tampa magiška, žmogaus gyvenimas apvirsta aukštyn kojomis. Paslaptis, neįtikimi dalykai, vykstantys realiame pasaulyje, romano medžiagos tankis – tokie ryškiausi jos kūrybos bruožai – taip D. Kalinauskaitės kūrybą pristato literatūrologai.

Žiūrovams pristatomame filme - daug paslapties, magiškų elementų, netikėtumų. Nuvirtęs medis ant miško keliuko neleidžia susvetimėjusiai šeimai tęsti savo kelionės. Netikėtai pasirodžiusi keistos išvaizdos moteris paprašo ją pavėžėti link namų. Vos tik jai įsėdus į mašiną, ima kilti įtampa. Fantasmagoriška kelionė atskleidžia šeimos skaudulius, skyla kaukės ir veikėjai pademonstruoja savo nepagarbą bei nepakantumą vienas kitam. Tik atsidūrę nenuspėjamos gamtos apsupty, šeimos nariai turi galimybę pamatyti vienas kitą kitaip. Šis filmas apie tai, kaip vis dažniau mes leidžiame sau užmigti tarp savų. Kartais tik stiprus emocinis sukrėtimas gali mus pažadinti iš rutininio letargo. Kiek pasakiškame kontekste iškyla atsakymai į kiekvienai šeimai aktualius klausimus.

L. Tamošiūnaitė gimė 1981 m. Vilniuje, muzikantų šeimoje. Kompozitoriaus Mindaugo Tamošiūno dukros Lauros susitikimas su kinu įvyko Paryžiuje, kur studijavo garso ir vaizdo gamybą bei prodiusavimo pagrindus. Vėliau ji tapo „Media Business School“ tarptautinės Europos magistro programos prodiuseriams „Mega Plus“ absolvente. 8 metus dirbo audiovizualinių projektų prodiusere. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė vaizdo režisūros magistrantūrą. Jos du filmai keliauja po tarptautinius festivalius. L. Tamošiūnaitė yra sukūrusi trumpametražius vaidybinius filmus „Moteris ir slenkantis laikas“ (2016), „Miegančio jaučio sapnas“ (2017), „Svečiuose pas Dievą“ (2018) ir jau minėtą „Laimei einant, užmigęs buvau“ (2019), dokumentinius filmus: „Ritme nakties“ (2016), „Pamokslas“ (2017). Šiais metais sukurtas naujas vaidybinis trumpametražis filmas „Fanaberija. Įsijunk šviesą“, pagal Alejandro Jodorowsky karikatūrą, pradeda savo sklaidos kelią.

D. Kalinauskaitė gimė 1959 m. Kaune. Ten baigė vidurinę mokyklą, vėliau Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmąją apsakymų knygą „Išėjusi šviesa“ išleido 1987 m. Debiutą pastebėjo bei gerai įvertino ir kritikai, ir skaitytojai, bet rašytoja iš literatūros pasaulio pasitraukė. 2003 m., po ilgos pertraukos, „Metų“ žurnale buvo išspausdintas apsakymas „Namo“, už kurį autorė apdovanota Antano Vaičiulaičio premija.

Vėliau jos novelės ir esė ėmė reguliariai rodytis „Šiaurės Atėnų“ laikraštyje, kol galiausiai 2008 m. sugulė į knygą „Niekada nežinai“. Knyga buvo apdovanota rašytojų ir kritikų premijomis. Anot eseisto ir poeto K. Navako, šia knyga D. Kalinauskaitė įrodo esanti viena pačių svarbiausių šiuolaikinių lietuvių prozininkių. 2017 m. rašytoja apdovanota Nacionaline kultūros ir meno premija, jos apsakymai versti į anglų, vokiečių, italų, rusų, latvių, kroatų, lenkų, gruzinų, švedų kalbas. Šiuo metu D. Kalinauskaitė rašo romaną.

Šis renginys - iš bibliotekos projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“, skirto populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijomis (nacionaline ir vyriausybės) apdovanotų menininkų kūrybą Panevėžio regione, dalis. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Parengė Komunikacijos skyrius