Gruodžio 9-ąją visame pasaulyje minima Antikorupcijos diena. Todėl šiandien 15 val. Panevėžio miesto savivaldybė pasveikins mokinių konkurso „Miestas be korupcijos“ dalyvius, apdovanos nugalėtojus.

                 Šiemet geriausiaisiais tapo „Žemynos“ progimnazijos aštuntokai Matas Letkauskas ir Ignas Pūžė (už sustabdyto kadro animaciją „Kyšis žlugdo – kyšis žudo“, mokytoja Liudmila Putauskienė), Paulina Čižauskaitė (esė „Nesi korumpuotas – esi Tėvynės gynėjas“, mokytoja Aušra Vaitkienė), „Minties“ gimnazijos ketvirtokė Marija Petraitytė (rašinys „Visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie yra lygesni už kitus“) ir trečiokė Rūta Bundzinskaitė (rašinys „Įstatymai patys neveikia“, abi konsultavo mokytoja Adelė Samuolienė), J. Miltinio gimnazijos antrokė Eglė Hokušaitė (rašinys „Korumpuota kasdienybė“) ir trečiokė Kristina Pelikšaitė (rašinys „Kada prasideda korupcija?“, abi konsultavo mokytoja Jolanta Baltienė), „Vilties“ pagrindinės mokyklos aštuntokė Neda Gustaitė (rašinys „Apie korupciją medicinoje“, mokytoja Audronė Tichanavičienė).

             Jiems bus įteiktos Savivaldybės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atminimo dovanos.

             Skelbiame laimėtojų rašinių ištraukas ar pasvarstymus:

             „Korupcija, mano manymu,- iškreipto vertybių pasaulio atspindys, jos priežastis - žmogaus vertybių nuopuolis. Aš smerkiu korumpuotus žmones, didžiuojuosi tais žmonėmis, kurie nesistengia pasinaudoti savo tarnyba, kad aplenkdami kitus, mažiau įtakingus, susikurtų sau geresnį gyvenimą. Aš didžiuojuosi tais, kurie niekada iš nieko neėmė kyšio, nors jis ir buvo siūlomas, ir tais, kurie niekada niekam kyšio nedavė. Jie orūs, jie gerbia save. Jie įsitikinę, kad garbė svarbesnė už pinigus, kad gyventi garbingai yra kur kas svarbiau nei gyventi turtingai. Jie tikri Tėvynės gynėjai, nes teisingu , sąžiningu, doru, garbingu gyvenimu gina tikrąsias vertybes, gina Tėvynę, tiesia jai kelią į gražesnę ateitį (P. Čižauskaitė).

             „Kaip yra pasakęs kinų filosofas Mencijus, „Įstatymai patys neveikia“. Reikia stengtis ir žmonėms, ir valdininkams - visiems įsiklausyti vienas į kitą, matyti ne tik save, bet ir šalia esantį žmogų, gerbti valstybę ir jos įstatymus, o labiausiai vertinti savo darbą ir save, kaip pilietį. Žinokime ne tik savo teises, bet ir pareigas. Supraskime vienas kitą ir būkime visi kartu, mes galim, juk esam didinga Tauta“ (R. Bundzinskaitė).

             „Manau, kad ne vienas valdininkas turėtų pripažinti tampantis gyvulėliu prie lovio, skubančiu priėsti ėdalo daugiau už kitus. Ir sunkiai pūškuojantis po tvartą (Seimą, ministeriją ar kokią kitą valdišką įstaigą), lėtai velkantis papilvę žeme, o sąžinę jau kažkur palaidojęs ar dar kur pradaigojęs. Tyloje susimąstykite, argi nebijote, Mielieji, susprogti...“ (M. Petraitytė).

             „Žinau, kad duoti kyšį ar ne, priklauso ir nuo paties žmogaus... Sovietmečiu mūsų tėvai buvo auklėjami visur ir visada už viską, jei norėdavo turėti kokybiškas paslaugas, privalėdavo susimokėti. Jiems tai įaugę į kraują... Mane labai įkvėpė dr. Audriaus Šimaičio skelbto straipsnio interneto portale „Vakarų Lietuvos medicina" mintis: „Reikia tiesiog vieną kartą savyje nugalėti baimę ir pasakyti: aš taip nebenoriu, aš taip nebegaliu gyventi. Ir tarti pirmą žodį". Aš ir mano bendraamžiai bus ta karta su kitu mąstymu“ (N. Gustaitė).

             „Kasdieniniame gyvenime su korupcija susiduriame visi. Jos nesustabdysime tol, kol nesuprasime, kokią žalą ir kokius nuostolius ji daro miestui, valstybei ir kiekvienam iš mūsų. Tad reikia pasistengti auklėti blogio dar nepažįstančius vaikus taip, jog jie suprastų, kad paskatinti galima ne tik materialiais dalykais, o ir geru žodžiu, nuoširdžia padėka. Kiekvienas prisiminkime, jog pasaulį reikia pradėti keisti nuo savęs paties“ (E. Hokušaitė).

             „Šiais laikais visi sukasi kaip moka. Tačiau mes kiekvienas sau nusistatome galutinę ribą, už kurios tolyn eiti trukdo mūsų sąžinė. Jai prakalbus lieka tik apsispręsti: ar užkimšti tą burną šokoladukais, pinigais ir įtakingų žmonių pavardėmis, ar apsisukti, kad ir kiek ant kortos būtų pastatyta. Juk moralės principus nusistatome kiekvienas sau - tai džiugina, bet ir atsakomybės daug“ (K. Pelikšaitė).  

Ryšių su visuomene skyrius