|
Melo malūno istorijos posūkis
Melo malūno istorijos posūkis
Panašu, kad vieno malūno istorija, kurią bene metus beveik kasdien po kelis kartus transliuoja viena iš Panevėžio kabelinių televizijų baigėsi fiasko. Š.m. balandžio 5d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB ,,Deliuvis", Alvydo Tamošiūno ir atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 5d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB ,,Deliuvis" ir Alvydo Tamošiūno pareiškimą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB ,,Urbanistika", UAB ,,Senojo miesto architektai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.
Teismas konstatavo, kad ,,nors šioje byloje pareiškėju turėjo būti Panevėžio apygardos administracinis teismas, tačiau nepagristai pareiškėjais buvo laikomi UAB ,,Deliuvis" ir A.Tamošiūnas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagristai norminių administracinių aktų teisėtumą tyrė pagal UAB ,,Deliuvis" ir A.Tamošiūno skundą, nes šie asmenys nėra subjektai , kurie turi teisę kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 110 ir 112straipsniai)".
Teisėjų kolegija priėmė neskundžiamą nutartį ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5d. sprendimą panaikino, o bylą nutraukė.
Šios istorijos pradžia siekia 2008 metų spalio 30d. Kai to meto Panevėžio miesto taryba patvirtino bendrąjį Panevėžio miesto planą. Jau tada teritorija tarp Basanavičiaus ir Ramygalos gatvių buvo patvirtinta kaip ,,žalia zona", kurioje naujos statybos draudžiamos. Bendrovė ,,Deliuvis" įsigijo ten esantį sklypą su malūnu tik 2011 metais, kai draudimas statyti galiojo. Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 sprendimu Nr.1-247 patvirtino Panevėžio miesto istorinės dalies teritorijos ir apsaugos zonos ribų nustatymo bei tvarkymo specialųjį planą. O 2014 metų rugsėjo 25d. sprendimu Nr.1-261 šį planą pripažino savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Šis planas leido statybas vakarinėje minėtos teritorijos pusėje(t.y. Nuo Ramygalos gatvės pusės). Savininkai sprendimą Nr.1-247 apskundė teismui. Jie net buvo laimėję ieškinį Šiaulių apygardos teisme, bet dabar Vyriausiasis administracinis teismas Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino, o bylą nutraukė.
Bet čia tik pusė istorijos. Dabar veiksmas persikelia į Panevėžio miesto savivaldybę.
Iki 2015 metų gruodžio pabaigos ir naujoji savivaldybės valdžia laikėsi ankstesnių teisinių pozicijų. Bet staiga, likus kelioms dienoms iki 2015 m. gruodžio 22d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdžio, meras R.M.Račkauskas staiga pateikia tarybai sprendimo projektą, atšaukiantį istorinės dalies specialųjį planą, kaip bendrojo plano sudedamąją dalį, o 2015 gruodžio 22 d. tarybos dauguma priima sprendimą Nr.1 – 336, kuriuo ir panaikina spec. plano buvimą Bendrojo plano dalimi. Prieš šį sprendimą pasisakė tik TS – LKD atstovai savivaldybės taryboje Vitalijus Satkevičius ir Maurikijus Grėbliūnas. Taip pat prieš tokį sprendimą pasisakė savivaldybės teisės skyriaus vedėja D.Svirelienė, pateikdama pastabą. Vyriausiasis architektas S.Matulis visai atsisakė suderinti sprendimo projektą, kaip prieštaraujantį įstatymui. Pagaliau, posėdžio išvakarėse savivaldybė gavo Aplinkos ministerijos ir Statybos inspekcijos išaiškinimą, kad taryba, priėmusi šį sprendimą, pažeis teritorijų planavimo įstatymą. Bet sprendimas buvo priimtas įjungus daugumos buldozerį.
Meras R.M.Račkauskas taip įsijautė, kad kitam posėdžiui 2016 sausio 28d. pateikė kitą sprendimo projektą Nr.1- 4, kuriuo sumažino pačią miesto istorinės dalies teritoriją. T.y. atliko kitą galimai neteisėtą veiksmą, nes istorinės miesto dalies specialusis planas 2014 metų rugsėjo 25d. sprendimu Nr.1-261 buvo pripažintas savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. O bendrąjį planą pagal teritorijų planavimo įstatymą gali pakeisti tik kitas bendrasis planas. O parengti kitą bendrąjį planą reikia lėšų, reikia konkurso, kuris išaiškintų jo rengėją, reikia laiko, reikia viešo aptarimo. Tai trunka nemažiau kaip metus. O architektas – meras Račkauskas su tarybos daugumos buldozeriu atliko bendrojo plano pakeitimus dviem sprendimais per mėnesį ir be viešo aptarimo bendruomenėje.
Jau atrodė, kad valdantiesiems viskas galima, bet klausimą kaip karštą bulvę tris mėnesius vyriausybės institucijos, mėtę viena kitai, pagaliau pasiryžo ir laikinoji vyriausybės atstovė Panevėžio apskričiai, esanti Šiauliuose Asta Jasiūnienė 2016 balandžio 5d. Kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl viešojo ir įstatymų saugomo intereso gynimo.
Belieka palaukti ir greitai sužinosime ar Panevėžyje merui R.M.Račkauskui ir jo talkininkams viskas galima, ar vis dėlto bus priversti laikytis įstatymų.
Keista, bet panašu, kad Panevėžio valdžios globėjas, esantis Seime, P.Urbšys taip pat toleruoja grubius įstatymų pažeidimus ir panašu, kad nelabai suprasdamas apie ką, dažnai drąsiai postringauja vienos kabelinės televizijos rodomame, galimai užsakytame filme apie malūną ir klaidina žiūrovus. Nes filme p.Urbšio ir kitų ten kalbančių veikėjų teiginiai paprasčiausiai neatitinka tikrovės.
Visada Jūsų
Vitalijus Satkevičius Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys
