Kaip vertiname miesto kultūrinę situaciją?
UAB „Lyderio grupė“ Panevėžio miesto savivaldybei pateikė gyventojų apklausos apie esamą miesto kultūros padėtį rezultatus.
Apklausti 396 žmonės, iš jų 74,6 proc. moterų. Beveik pusė respondentų – iki 35 metų, 17,1 proc. – 36-45, 34,9 proc. – 46 metų ir vyresni. Pagal išsilavinimą 36,4 proc. įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą, 23,2 proc. – aukštąjį neuniversitetinį, 14,2 proc. turi profesinę kvalifikaciją, 19,8 proc. – baigę vidurinę mokyklą. 71,5 proc. dirbantieji, 13,6 proc. mokosi arba studijuoja, 11 proc. pensininkų.
Net 87,2 proc. apklaustųjų teigė, kad miesto kultūros įstaigose lankosi. Dauguma todėl, kad patinka arba nori kuo daugiau pamatyti, sužinoti. Lankomiausios įstaigos – bibliotekos, rečiausiai lankomi muziejai. Nesilankantieji teigia, kad pagrindinės nesilankymo priežastys – laisvo laiko, finansų trūkumas, įdomių renginių stoka.
Kaip labiausiai išsiskirianti sritis paminėtas teatras (63,9 proc.). Jaunimas išskyrė kiną.
Kas paskatintų dažniau lankytis kultūros įstaigose? Žemesnės kainos, daugiau įvairesnių renginių ir informacijos apie juos.
Iš profesionalaus meno sričių labiausiai patinka teatras, muzika ir kinas. Pirmąjį labiausiai mėgsta 36 metų ir vyresni žmonės, kiną – jaunimas iki 26 metų. Tarp profesionalaus meno įstaigų (J.Miltinio dramos, Muzikinio, Lėlių vežimo teatrai, teatras „Menas“, Dailės ir Fotografijos galerijos, Galerija XX, „A Galerija“, Bendruomenių rūmai) lankomiausi Lėlių vežimo ir Muzikinis teatrai. Mažiausiai lankoma Dailės galerija. Daugiausia įtakos miesto kultūriniam gyvenimui turinčia įstaiga įvardytas J.Miltinio dramos teatras.
Etnokultūra. Gyventojai sako su ja dažniausiai susiduriantys mugėse, per kalendorines šventes. Etnokultūros renginiuose lankosi daugiau nei pusė apklaustųjų. Ypač vyresni respondentai. Jaunimą lankytis renginiuose paskatintų aukštesnė jų kokybė. Visgi pagrindinė nesilankymo priežastis – turima kitų pomėgių. Dėl to dauguma apklaustųjų nedalyvauja ir folkloro kolektyvų veikloje. Tačiau gyventojai išreiškė pageidavimą susipažinti su kitų tautų etnokultūra.
Bendruomenės kūrybiškumas. Dauguma respondentų neužsiima jokia kultūrine veikla. Priežastis – trūksta laisvalaikio, finansų, noro. Kokia veikla labiausiai norėtų užsiimti? Šokiais, muzika, fotomenu. Daugiau kaip pusė apklaustųjų sako, kad mieste patalpų užsiimti kultūrine veikla pakanka. Palankiai įvertintas ir kultūros įstaigų pasiekiamumas. Apklausa parodė, kad beveik 40 proc. apklaustųjų vaikai neužsiima jokia kultūrine veikla. Beveik pusė apklaustųjų sako, kad kultūros įstaigose nepakanka edukacinių užsiėmimų, renginių vaikams ir jaunimui.
Bendradarbiavimas tarp verslo ir kultūros. Respondentų nuomone, verslas skiria nepakankamai dėmesio kultūrai. Trys ketvirtadaliai sako, kad verslo ir kultūros bendradarbiavimas atneštų naudos miestui ir gyventojams, padėtų jaunimui realizuoti save, skatintų kitų vietovių gyventojus lankytis mieste, čia kurti naujų darbo vietų. Verslas labiausiai turėtų būti skatinamas dalyvauti pramogų, reklamos, amatų sferose. Daugumos nuomone, apleistus ir nenaudojamus pastatus reikėtų pertvarkyti į viešąsias kultūros zonas, daugiau dėmesio skirti jauniesiems menininkams.
Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ir kultūros paveldo objektams. Čia galėtų vykti daugiau renginių, patalpos geriau pritaikytos poilsiui. Respondentai dažniau juose lankytųsi, jei būtų daugiau informacijos ir reklamos apie tai, ką čia galima pamatyti, kokie vyksta renginiai, būtų įvairesnė pasiūla bei šiuolaikiškesnė ekspozicija.
Reprezentaciniai miesto renginiai. Kaip lankomiausia ir išskirtiniausia, reikšmingiausia įvardyta miesto gimtadienio šventė. Bendras kitų renginių vertinimas yra geras. Labiausiai, respondentų nuomone, Panevėžyje trūkta koncertų, švenčių bei muzikos festivalių.
„Galima apibendrinti, kad panevėžiečiai gerai vertina miesto renginius ir čia teikiamas kultūros paslaugas. Ypač – bibliotekų. Skiriasi vyresnio amžiaus žmonių ir jaunimo poreikiai. Vieniems aktualiau teatras, kitiems – kinas. Bendra yra tai, kad norima daugiau nemokamų viešųjų renginių, didesnio verslo ir kultūros bendradarbiavimo. Šios apklausos rezultatai – atspirties taškas rengti miesto kultūros plėtros studiją. Kita vertus, tai gali tapti postūmiu įvairesnei mūsų kultūros įstaigų veiklai planuoti“, - sako Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Kultūros plėtros studija - viena iš dabar kuriamo ir ES finansuojamo 2014-2020 metų Panevėžio plėtros strateginio plano dalių. Ji turėtų būti baigta iki rugpjūčio mėnesio pabaigos.
Ryšių su visuomene skyrius
