Nevėžio dugno tyrimų rezultatai: didžiulis užterštumas

VšĮ „Grunto valymo technologijos“ ir UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ Panevėžio miesto savivaldybei pateikė Nevėžio upės (tarp Nemuno ir Savitiškio g.) dugno nuosėdų tyrimų rezultatus.
Tyrimų tikslas buvo įvertinti Nevėžio (2 km ruožo) būklę, nustatyti grunto sudėtį, galimo dumblo kiekį, užterštumą, pasiskirstymą.
Kovo 27-balandžio 3 d. hidrogeologai ėmė vandens bandinius iš 20 vietų, jas išdėstę kas 100 metrų. Gruntų ir vandens cheminės sudėties tyrimai buvo atlikti UAB „Vandens tyrimai“ ir „Ekometrija“ laboratorijose.
Nafta. Iš visų 20 bandinių tik viename naftos produktų kiekis neviršijo leistinų ribų. Devyniolikoje dugno nuosėdų mėginių rasta nuo 265 iki 19600 mg/kg naftos produktų (perskaičiavus į sauso grunto masę). Užterštumo naftos produktais ribinės patikslintos vertės viršijamos nuo 2 iki 59 kartų. Didžiausia naftos produktų koncentracija – apie 120 m žemiau Nemuno g. tilto.
Sunkieji metalai. Visuose bandiniuose sunkiųjų metalų koncentracija smarkiai viršijo
ribines vertes. Aukštutinėje tirtos Nevėžio atkarpos dalyje dugnas labiausiai užterštas švinu, cinku, chromu ir kadmiu. Pavyzdžiui, vienoje vietoje šalia Nemuno g. tilto cinko koncentracija patikslintą ribinę vertę viršijo 10,1, švino – 12,2, kadmio – net 33 kartus. Kitoje vietoje vario koncentracija ribinę vertę viršija 472 kartus.
Gyvsidabris. Šalia Savitiškio užtvankos nustatyta gyvsidabrio koncentracija ribinę vertę viršija beveik 10 kartų.
Azotas. Tirtuose mėginiuose azoto kiekis kinta nuo 1000 iki 3300 mg/kg – tokie skaičiai būdingi nuotekų valyklų dumblui.
Fosforo kiekis svyruoja nuo 300 iki 900 mg/kg. Tai žymiai daugiau nei aptinkama nuotekų valyklų dumble.
Cheminės vandens sudėties tyrimai parodė, kad nitratų koncentracija 2 kartus viršija didžiausią leistiną koncentraciją vandens telkinyje
Skaičiuodami susikaupusį dumblą hidrogeologai vertino tik nuosėdas, kuriose dulkių ir molio dalelės sudarė daugiau nei 30 proc. Pagrindinės sankaupos - aukštutinėje ir žemutinėje dalyse. Bendras dumblo paplitimo plotas - apie 10800 kv. m, paties dumblo – apie 3750 kub. m (4000 tonų). Jo vidutinis storis upėje – nuo 20 iki 50 cm.
Visas susikaupęs dumblas užterštas naftos produktais arba sunkiaisiais metalais.
„Specialistų tyrimai patvirtino ne tik dumblo kiekius, bet ir didelę taršą. Be to, šioje Nevėžio upės atkarpoje pamėgę maudytis aplinkiniai gyventojai. Todėl Savivaldybės tarybai bus siūloma tęsti Nevėžio valymo projektą. Tam turėtų būti rengiamas naujas techninis projektas, nes smarkiai užterštą dumblą reikėtų utilizuoti. Taip, turime ribotai laiko Nevėžio valymo projektui įgyvendinti, todėl siekdami paspartinti procesą organizuotume vienus viešuosius pirkimus - techniniam projektui parengti ir rangos darbams“, - sako mero pavaduotojas Maurikijus Grėbliūnas.
Ryšių su visuomene skyrius



