„Rail Baltica“ pro Panevėžį – didesnė nauda šaliai
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Tomas Varneckas pristatė europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitą (SPAV). Jos išvada – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius.
Toks siūlymas priimtas vadovaujantis tvarios plėtros principais, projekto padarinius įvertinus 3 aplinkoms – gamtinei, socialinei ir ekonominei.
Analizė atlikta vertinant galimą poveikį linijos po 1 km abipus geležinkelio vėžės (per 2 km pločio). Gamtinei aplinkai esminio skirtumo nebūtų nei Panevėžio, nei Šiaulių atveju. Panevėžio naudingumą liudija mažesnis poveikis dirvožemiui, gamtiniam karkasui, biologinei įvairovei (augalijai ir gyvūnijai) ir kt. Tačiau čia ypač svarbus ir išsiskiria kultūros paveldo aspektas. Tiesiant geležinkelį pro Šiaulius nukentėtų kultūros paveldo objektai (aplink esamą vėžę pastatytos geležinkelio stotys, vandens bokštai ir pan., atsiradę būtent dėl geležinkelio). Panevėžio atveju tokios grėsmės specialistai neįžvelgia.
Poveikis socialinei aplinkai vertintas irgi keliais aspektais. Dėl europinės vėžės pro Panevėžį poveikį sveikatai (dėl triukšmo, vibracijos, kinetinės energijos ir kt.) galėtų pajusti 25 tūkst. gyventojų, Šiaulių atveju – net 150 tūkst. (bėgiai eitų Šiaulių, Radviliškio teritorijomis). Be to, statyti vėžei pro Panevėžį reikėtų 1362 sklypų, pro Šiaulius – 2109. Tiek jų turėtų išpirkti valstybė.
Vertinant ekonominiu aspektu vėžė pro Panevėžį būtų ketvirtadaliu trumpesnė (180 km, pro Šiaulius – 223 km). Šiuo atveju būtų tiesiamas visiškai naujas kelias, nereikėtų derinti „rusiškojo“ ir „europietiškojo“ geležinkelio infrastruktūrų, todėl galėtų būti pasiekta maksimali infrastruktūros kokybė. Tai leistų užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir per trumpesnį laiką pasiekti regiono centrus – Rygą, Taliną, Varšuvą, Berlyną (pvz., keleiviniu traukiniu iš Kauno Rygą pasiektų per maždaug 1 h 22 min.), didintų maršrutų patrauklumą. Vėžės pro Šiaulius atveju dėl ilgesnės trasos kelionė truktų žymiai ilgiau (pvz., nuo Kauno iki Rygos – per 2 h 37 min.), formuotųsi tik labiau į vietinius ryšius (tarp artimiausių centrų) orientuota susisiekimo sistema. Taip būtų sunkiau užtikrinti vieną svarbiausių projekto tikslų – sukurti efektyvų su Vakarų Europa integruotą geležinkelio susisiekimo tinklą.
Vėžei pro Panevėžį prognozuojamas 7500-8750 keleivių per dieną ir 11-20 mln. t krovinių per metus srautas. Tai šaliai leistų gauti 330-620 mln. Lt pajamų per metus. Šiaulių atveju šie skaičiai kur kas kuklesni – 3100-4500 keleivių, 8-14 mln. t krovinių ir 190-400 mln. Lt.
Ir nors linija pro Panevėžį atsieitų beveik 800 mln. Lt brangiau (apie 4,4 mlrd. Lt), ji greičiau atsipirktų ir šaliai duotų didesnę ekonominę naudą (per 30 metų – 300 mln. Lt).
Geležinkelio linija „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, Helsinkį. Visos „Rail Baltica“ ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje apie – 333 km, iki 2015 m. gruodžio europinė vežė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno (120 km). Tolesnės atkarpos (pro Panevėžį ar Šiaulius) statybos turėtų būti finansuojamos 2014-2020 m. ES paramos laikotarpiu. Preliminari eksploatacijos pradžia - 2025 m.
Ryšių su visuomene skyrius
