Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus viešas pareiškimas

Mieli panevėžiečiai,
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia Panevėžio miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento (KPD) ginčas dėl rengiamo Panevėžio miesto istorinės dalies specialiojo plano. Ko gero, garsiausiai apie tai kalba naujai sudarytas pilietinis judėjimas ir jo vadovas Seimo narys, buvęs Panevėžio STT valdybos viršininkas Povilas Urbšys.
Aš – už diskusiją. Tačiau – prieš melą ir klaidinimus. Deja, P.Urbšys, įsteigęs judėjimą ir aktyviai pradėjęs rengtis kitiems savivaldos rinkimams, pasitelkia absoliučiai populistines priemones. O jei nešvelninant – tiesiog meluoja ir klaidina mano labai gerbiamus miesto kultūros, meno, aktyvius žmones, visus panevėžiečius.
Panevėžio miesto tarybos nariai ir asmeniškai aš gavome P.Urbšio pasirašytą raštą. Nenoriu leistis į dideles diskusijas ir aiškinti Seimo nariui, pasirinkusiam darbą Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, kuo skiriasi miesto istorinės dalies specialusis planas nuo bendrojo plano. P.Urbšys lyg kaltina savivaldybę dėl pirmojo, o kalba apie antrąjį. Todėl, nenorėdamas terminologija dar labiau painioti žmonių, atsakysiu į konkrečius mestus kaltinimus.
P.Urbšys meluoja, kad „prieš septynerius metus miesto savivaldybė su Baltijos investicijų grupės (BIG) ir Panevėžio statybos tresto (PST) konsorciumu pasirašė sutartį, pagal kurią verslininkai įsipareigojo pastatyti naują autobusų stotį Basanavičiaus gatvėje, o Savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo minėtos grupės verslo projektams mainais atiduoti Autobusų stoties teritoriją ir Savanorių aikštę“.
Faktas: savivaldybė niekada NĖRA pasirašiusi jokios sutarties su BIG ir PST konsorciumu ir jokių įsipareigojimų – „atiduoti Autobusų stoties teritoriją ir Savanorių aikštę“ – šiai verslo grupei neturi ir negali turėti, nes žemės šioje teritorijoje Savivaldybė neturi.
Jei ponas Urbšys pasidomėtų, sužinotų, kad 2008 metais (tais laikais pilietinio judėjimo lyderiui, tuomečiam specialiosios tarnybos vadovui, informacija turėjo būti prieinama geriau nei bet kam kitam) Panevėžio miesto Taryba pritarė Panevėžio autobusų parko (PAP) parengtoms Autobusų stoties perkėlimo konkurso sąlygoms ir įpareigojo PAP vykdyti visas procedūras. Tačiau ir PAP iki šiol nepasirašė jokios sutarties, kadangi užsitęsė teisminiai ginčai su konkurso nugalėtoju, detaliojo plano rengimas, kiti ginčai su BIG ir PST konsorciumu. Šiuo metu PAP svarsto galimybę skelbti naują konkursą.
Rašte Savivaldybė klaidingai kaltinama, kad dabar „bandoma įteisinti didelio aukštingumo pastatų statybą istoriniame miesto centre, taip iš esmės sunaikinant Panevėžio centro išskirtinumą“. Tuo pačiu politikai kaltinami neįgalumu ir neveiklumu, o Savivaldybės administracija – protegavimu verslo grupei.
Faktas: 2008 metais patvirtinta Panevėžio miesto Bendrojo plano korektūra, jau tuo metu įteisinanti Autobusų stoties teritorijoje daugiaaukščius pastatus. Šis planas galioja ir šiandien, per penkerius metus niekas nebuvo pakeista. Beje, plano korektūrą savo parašu 2008 m. patvirtino ir Panevėžio istorine dalimi itin susirūpinęs Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriaus vadovas Arūnas Umbrasas. Ar tai nieko nesako? Kodėl apie tai kalbama tik dabar? Juolab, 2008 metais, prieš tvirtinant tokią Bendrojo plano korektūrą, buvo organizuota plati visuomenės diskusija, KPI Panevėžio institutas atliko galimybių studiją. Tuomet minėto rašto autoriui P.Urbšiui miesto centro ateitis nebuvo įdomi? O gal tiesiog nereikėjo rengtis rinkimams?
Dar vienas muilo burbulas pučiamas, neva, skriaudžiami verslininkai ir neleidžiama nieko statyti prie Basanavičiaus gatvėje stovinčių malūnų. Esu įsitikinęs, kad čia galėtų atsirasti tik pastatai, derantys su istoriniu paveldu. Apie draudimą statyti bet kokius pastatus šalia malūnų esančioje teritorijoje puikiai žinojo ir UAB „Deliuvis“ dar prieš įsigydama šį turtą. Tačiau triukšmas keliamas dabar, o ne 2008-aisiais. Mano asmenine nuomone, būtent dėl verslininkų norų statyti prie malūno tai, kas jiems naudingiau, o ne tai, kas išsaugotų šią unikalią Panevėžio istorijai vertybę. Ar tikrai sutapimas, kad Savivaldybės vadovų ir specialistų susitikimuose Kultūros paveldo departamente (KPD) oponuojančioje pusėje susitelkę UAB „Deliuvis“ teisininkai, ponai P.Urbšys, Tarybos narys Gintaras Šileikis, teisininkas Rolandas Rutė (Panevėžio KPD vadovo A.Umbraso žmonos bendrapartietis). Keistai skamba ir p. Šileikio viešojoje erdvėje išsakyta mintis: „... paveldosaugininkai irgi nesuprato, kuo remiantis mieste, ties privačiais malūnais J.Basanavičiaus gatvėje, atsiranda negirdėti statybų draudimai“. Kas Tarybos narį įtikino, kad prie istorinio paveldo malūnų galėtų atsirasti, pavyzdžiui, degalinė? Kyla klausimas: kas kokį verslą proteguoja ir kas labai rūpinasi paveldu?
Dar vienas absurdiškas kaltinimas dabartiniams savivaldybės vadovams: neva, dingusi Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų instituto 1990 metais atlikto Panevėžio miesto centrinės dalies tyrimų medžiaga. Kas ją pradangino: 1990-1991 metais miestui vadovavę Gema Umbrasienė ir Gintaras Šileikis? O gal vėlesni merai ir administracijos direktoriai? Kodėl kaltinama dabartinė miesto valdžia ir būtent dabar? Pagaliau ar tikrai ta medžiaga, daryta sovietinio Vykdomojo komiteto užsakymu yra aktuali ir šiandien?
Baigdamas norėčiau pakviesti kai kuriuos politikus, paminklosaugininkus, visuomenės veikėjus remtis faktais, neklaidinti ir nekiršinti žmonių ir konstruktyviai diskutuoti.
Visada Jūsų,
Vitalijus Satkevičius
Panevėžio miesto meras



