Vėl bus svarstoma „Rail Balticos“ tiesimo pro Panevėžį alternatyva
Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) atliks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi UAB „Sweco Lietuva“.
UAB „Sweco Lietuva“ atliks geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena SPAV, palygindama alternatyvias linijas Kaunas-Šiauliai-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei Kaunas-Panevėžys-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.
Atsižvelgdama į SPAV rezultatus, parinks tinkamiausią alternatyvą geležinkelio tiesimo plėtrai, pagrįs atkarpos Kaunas-Šiauliai-Latvijos siena galimo pakeitimo poreikį. Darbai bus atlikti iki lapkričio 15 d.
„Panevėžiui labai svarbūs šio SPAV rezultatai. Viliuosi, jie bus miestui palankūs. Juk dar 2011 metais galimybių studiją parengusi Didžiosios Britanijos kompanija „Aecom“ nustatė, kad tinkamiausias ir ekonomiškiausias „Rail Baltica“ maršrutas būtų nuo Lenkijos sienos per Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnu iki Talino. Požiūrį, kad Panevėžys tinkamesnis „Rail Baltica“ atkarpos taškas, esame ne kartą išsakę ir žodžiu, ir raštu Ministrui Pirmininkui, susisiekimo ministrui, Transporto investicijų direkcijai, Seimo Europos reikalų komitetui, Panevėžyje rinktiems Seimo nariams“, – sako Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius.
Anot mero, miestas turi visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu ir įgyvendinti numatytą viziją išnaudojant išskirtinę geografinę padėtį. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės. Šiaurės-pietų kryptimi kerta I transeuropinis transporto koridorius „Via Baltica“, automagistralė Vilnius-Panevėžys – geras ir greitas susisiekimas su sostine. Kelias Panevėžys-Šiauliai - jungtis ne tik su Šiaulių apskritimi, bet ir pajūrio regionu, Klaipėdos uostu. Rytų-vakarų transporto koridorius Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys jungia trijų rajonų savivaldybių centrus ir Latvijos miestą Daugpilį, o iš ten – su Rusija ir Baltarusija.
„Deja, pasigendame nuoseklumo rengiant strateginius ilgalaikės transporto plėtros nacionalinius dokumentus, nes ne visuose išlaikomas veiksmų nuoseklumas. Ilgalaikėje (iki 2025 m.) Lietuvos transporto plėtros strategijoje (32 p.) kalbama apie logistikos centrų kūrimą Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, vadovaujantis tarptautinio Interreg III B programos projekto „NeLoC“ metu parengtos studijos dėl logistikos centrų formavimo Baltijos jūros regione išvadomis. Kituose, pavyzdžiui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuose – logistikos centro kūrimas Panevėžyje jau nenumatomas“, - apgailestauja V.Satkevičius.
SPAV - vienas svarbesnių žingsnių vykdant europinės geležinkelio linijos tiesimo parengiamuosius darbus. SPAV bus atliekamas vadovaujantis tvarios plėtros principais, padarinius vertinant 3 aplinkoms – socialinei, aplinkosaugos, ekonominei – bei parenkant labiausiai subalansuotą plėtrą užtikrinančią alternatyvą.
Geležinkelio linija „Rail Baltica“ sujungs Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir, pasitelkus keltą, Helsinkį. Visos „Rail Baltica“ ilgis nuo Varšuvos iki Talino – apie 1200 km, Lietuvoje apie – 333 km, iki 2015 m. gruodžio europinė vežė Lietuvoje bus nutiesta iki Kauno (120 km).
Projektas „Rail Baltica“ finansuojamas Lietuvos Respublikos biudžeto ir ES TEN-T programos lėšomis. Jį įgyvendina AB „Lietuvos geležinkeliai“.
Parengė Ryšių su visuomene skyrius
Andriaus Šešelgio nuotr.
