Skurdą galima mažinti tik kompleksinėmis priemonėmis
Panevėžio miesto savivaldybėje sisteminio skurdo problemos tyrimą pristatė prof. Boguslavas Gruževskis ir Lietuvos „Carito“ atstovai. Susirinkusiuosius į pristatymą pasveikino Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna: „Išsiaiškinę pagrindines skurdo priežastis, kartu parengsite rekomendacijas skurdui savivaldybėse mažinti. Tikiu, kad jas įgyvendinus turėsime laimingesnę visuomenę, kurioje žmonės jausis žymiai geriau“.
Tyrimo duomenys parodė, kad nors oficialiai skurstančiųjų mažėja (2013 m. – 20 proc. gyventojų, o 2005 m. – 32 proc.) ir tai Lietuvą prilygina Italijai, Graikijai, reali situacija kitokia. Priežastis – palyginti su kitomis ES šalimis dešimtimis kartų mažesnės pajamos ir jų augimas, kai tuo tarpu pragyvenimo lygis panašus. Be to, po Bulgarijos Lietuva yra daugiausia gyventojų prarandanti šalis. Tai liudija žmonių nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą valstybe. Kitos problemos – senstanti visuomenė, nemotyvuotas ir nenorintis mokytis jaunimas.
„Kurdami šalies ateitį būtent nuo jo ir turime pradėti – apie 80 proc. savivaldybių sutaupytų lėšų socialinėms funkcijoms vykdyti skirti jaunam žmogui motyvuoti“, - sakė prof. B. Gruževskis.
Atliekant skurdo problemos tyrimą apklausti 1054 respondentai iš 22 savivaldybių. Tik 71 proc. socialinės paramos gavėjų save priskiria skurstantiesiems. Kodėl skursta? Esą mažos pašalpos, prasta sveikata, maža pensija, nedarbas. Ką darytų padidėjus pajamoms? Daugiau lėšų skirtų sveikatai, būsto remontui, vaikų mokslui. Ką kaltina? Politikus, save, likimą. Ką siūlo? Didinti minimalų atlyginimą, kurti naujas darbo vietas, didinti pensijas ir atlyginimus. Kodėl žmonės nenori dirbti? Dėl žemo atlyginimo.
Tuo tarpu specialistų nuomone, sprendžiant skurdo problematiką pirmiausia reikia imtis kompleksinių motyvuojančių, skatinančių ne priklausomybę nuo paramos, o žmonių veikimą, savarankiškumą priemonių.
Kaip teigė prof. B. Gruževskis, skurdo mažinimo problema turėtų būti sprendžiama imantis priemonių 4 lygmenyse: nacionaliniu, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir didinant gyventojų užimtumą: „Turi būti daugiau skaidrumo ir naudos, o socialinė parama pasiektų žmogų, kuriam jos tikrai reikia. Tam reikia keisti ir požiūrį, ir teisės normas. Lėšos turi būti naudojamos efektyviau, o sutaupytos skiriamos būtent socialinei sričiai gerinti. Pokyčius turėtų pajusti vietos žmonės - ir paslaugų gavėjai, ir teikėjai. Reikia suprasti, kad pamaitintas žmogus – tik 10 proc. darbo, tad būtini tolesni žingsniai“.
Rekomendacijos nacionaliniu lygmeniu – kurti multiprofesinius centrus ar programas, kai vieno langelio principu kooperuojasi socialinės paramos bei įdarbinimo tarnybos; didinti tarpžinybinį bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo; skatinti tinkamą profesinį rengimą, motyvaciją dirbti; didinti neįgaliųjų užimtumą, paslaugas pagyvenusiems žmonėms; įvesti „paslaugų krepšelio“ sistemą; gerinti paslaugų infrastruktūrą ir kuo daugiau piniginių išmokų keisti paslaugomis; vystyti aktyvios įtraukties programas (darbo praktikos, mokymosi kursų, pameistrystės programos nedirbančiam jaunimui ir kt.); skatinti ankstyvą vaikų įdarbinimą; didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį bei kt.
Savivaldybių lygmeniu – ES projektus derinti su socialinės atskirties mažinimu (rezervuoti darbo vietas prie kelio darbų ir pan.); nuolat vertinti, kaip panaudojamos popamokinės lėšos; sukurti vietos socialinės reabilitacijos sistemą socialinei paramai koordinuoti; didinti mokinių įtraukimą į socialinių paslaugų teikimą; skatinti žmones imtis amatų ir kt.
NVO lygmeniu – daugiau dėmesio skirti paslaugų gavėjų poreikiams vertinti, jaunimo popamokinei veiklai; teikti kompleksines paslaugas; labiau bendradarbiauti su savivalda ir kt.
Užimtumo didinimas turi tapti makroekonominės politikos prioritetu. Taip pat siūloma didinti paskatas gyventojams įsidarbinti (minimalios algos kėlimas, legalaus darbo skatinimas); skatinti įmones įdarbinti daugiau žmonių (lankstesni darbo santykiai ir sumažėjusi mokesčių naštos dalis); specialų dėmesį skirti atskiroms žmonių grupėms (jaunimui, senyviems ir kt.); tobulinti darbo biržos paslaugas (aktyvesnis bedarbių profiliavimas, intensyvesnė bedarbių darbo paieškos kontrolė); aktyvinti darbo rinkos politikos priemones (savivaldybėms perduoti viešųjų darbų organizavimą ir kt.).
Sisteminio skurdo problemos tyrimą šiemet ketinama pristatyti 15 savivaldybių. 2016 m.
bus rengiamos nacionalinio ir vietos lygio rekomendacijos skurdo mažinimo politikos priemonėms tobulinti, vyks susitikimai su politinės valdžios atstovais.
Ryšių su visuomene skyrius
