NAUJIENOS

Panevėžio regiono verslo plėtrą labiausiai skatina eksportas į užsienio rinkas ir tiesioginės užsienio investicijos

„Swedbank” Panevėžio verslo bankininkystės centro direktorius Giedrius Vilimas

Panevėžio regionas, kaip ir kiti, pastaruosius kelis metus sprendė iššūkį, kaip kuo efektyviau susitvarkyti su sunkmečio pasekmėmis. Naujų rinkų paieška, efektyvūs sprendimai kaštų valdymo srityje buvo labai svarbūs įgyvendinti žingsniai, kurių ėmėsi regiono įmonės siekdamos pasivyti buvusį augimą. Užsienio investicijos bei ES parama taip pat yra svarbūs veiksniai, skatinantys regiono ekonomikos atsigavimą.

2012 metų pradžioje Panevėžyje veikė virš 5, 720 bendrovių, kurios sukūrė 6 proc. šalies BVP. Maža nacionalinio BVP dalis parodo , kad šį regioną krizė palietė bene labiausiai Lietuvoje. Keletą metų nedarbo lygis Panevėžyje buvo gerokai aukštesnis nei Lietuvos vidurkis – 2010 metais jis šoktelėjo net iki 23 proc. Praėjusiais metais apskritis pradėjo atsigauti, tačiau nedarbo rodikliai išliko vieni didžiausių šalyje.

Nuosmukio laikotarpiu labiausiai nukentėjo statybų, transporto, medienos bei nekilnojamo turto sektoriai. Itin sudėtinga situacija susiklostė transporto priemones gabenančiose įmonėse bei statybinių medžiagų pardavėjams. Vis dėlto išaugęs vartojimas Vakarų Europoje bei suintensyvėjęs skverbimasis į šias rinkas nulėmė skatino spartesnį kai kurių verslo krypčių atsigavimą – medienos pramonėje bei transporto sektoriuje dirbančios ir į eksportą orientuotos įmonės eksportuotojos stiprino savo pozicijas.

Panevėžio regiono atsigavimą skatino čia įsikūrusios užsienio investuotojų gamyklos. Šią apskritį itin pamėgo norvegai, įkūrę joje 14 įvairių gamybos įmonių ir taip labiausiai prisidėję prie naujų darbo vietų kūrimo nuosmukio metu. Taip pat Panevėžyje vyrauja Danijos, Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos bei nedidelė dalis Švedijos kapitalo bendrovių.

Bendrą Panevėžio regiono ekonomikos augimą šiuo metu labiausiai skatina baldų, tekstilės, maisto pramonė. Svarbus išlieka ir žemės ūkio sektorius, nes regionas pasižymi derlinga žeme, čia kuriasi stambūs ūkiai. Mažiau išnaudojamos transporto ir logistikos, metalo bei medienos apdirbimo sritys.

Regiono ekonominė padėtis gerėja ir dėl jį pasiekiančių ES lėšų. Iki 2015 metų Panevėžio regione planuojama įsisavinti maždaug 200 mln. litų ES paramos. Vyraujančios jos panaudojimo kryptys yra gatvių tvarkymas, ūkinės veiklos diversifikacija, daugiabučių namų atnaujinimas, viešųjų erdvių tvarkymas, infrastruktūros projektai.

Geografiškai Panevėžys yra patrauklus investuotojams dėl „Via Baltica“ magistralės ir Panevėžio Laisvosios ekonominės zonos. Su pastarąja siejami didžiausi investiciniai projektai - šiuo metu gautos 4 paraiškos, tačiau tikimasi, jog dėl investicijų į Panevėžio LEZ kreipsis iki 10 įmonių, kurios sukurtų maždaug 400 tiesioginių naujų bei 600 papildomų darbo vietų.

Panevėžio regionas išlieka gamybine zona, nes prekyba ir paslaugų teikimas čia nėra tokie intensyvūs. Dėl šios priežasties ateities perspektyvos sietinos su jau esamų ir naujų gamybinių įmonių atsiradimu bei plėtra. Jų varančiąja jėga turėtų išlikti eksportas į vakarų bei rytų rinkas.

Parengė Ryšių su visuomene skyrius