Kur praleisti laisvalaikį

Balandžio 11 d. 17 val. G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II a. ekspozicijų erdvėse, konferencijų salėje ir kuluaruose atidaromos net dvi parodos iš ciklo „Nacionalinė valstybė ir Lietuvos meno kūrėjai“, skirto atkurtos Lietuvos 100-mečiui pažymėti, Monikos Bičiūnienės (1910-2009) tapybos darbų paroda bei Palmiros Damijonaitienės tautinių juostų paroda.

Pasak menotyrininkės Nijolės Tumėnienės, dailininkė M. Bičiūnienė priklauso pirmiesiems plačiau pripažintiems Lietuvos dailės primityviojo meno atstovams. Ji išsiskiria tuo, kad sukūrė nepaprastai gyvą ir spalvingą kaimo vaizdą. Menininkės paveiksluose jis žavi tradicijomis ir senais papročiais, vitališka natūralia gamta, pasakų motyvais, subtiliu humoru ir gyvenimo džiaugsmu. Pasakodama apie jai gerai pažįstamą kaimą, žmones, gėles ir gyvulėlius, žmogaus rankų šilumą išsaugojusį daiktų pasaulį, dailininkė, atrodo, matė jį tarsi žemės rojų.

Menininkės sūnui įstojus į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, moteris nutarė ir pati tapyti paslapčia. Taip prasidėjo jos meninis gyvenimas, kuris ypač suaktyvėjo 1969 m., kai išėjo į pensiją ir apsigyveno Vilniuje. Jau po metų jos paveikslai pasidarė spalvingi, dekoratyvūs, sudėtingesnių kompozicijų.

M. Bičiūnienė surengė apie 30 personalinių kūrybos parodų ne vien Lietuvoje, bet ir Indijoje, Suomijoje. Kūriniai eksponuoti lietuvių liaudies meno parodose įvairiose šalyse (Anglijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Rusijoje). M. Bičiūnienė buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija. Paliko didžiulį tapybos palikimą, kuris saugomas Lietuvos dailės, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Rokiškio krašto muziejuose ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos fonde. Dailininkės kūriniai reprodukuoti „Pasaulio naiviojo meno enciklopedijoje“, išleistoje Belgrade (1985).

P. Damijonaitienė pirmąją juostą išaudė būdama 23 m. ir pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Su mokslininkės atidumu ištyrė senuosius audinius, susipažino su archeologinių radinių duomenimis, nagrinėjo etnografų ir muziejininkų surinktą medžiagą, išmoko visus Lietuvoje naudotus audimo būdus. Tada užsibrėžė sau tikslą – suteikti juostai gilesnę prasmę ir ją pritaikyti šiuolaikiniam interjerui. Juostas audėja išdidino ir sujungė du audimo būdus. Jose menininkė įamžino Lietuvą.

P. Damijonaitienė surengė daugybę parodų Lietuvoje bei užsienyje: Indijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, JAV, Kanadoje. Po paskutinės parodos Los Andžele (JAV) menininkei buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas. Jos austų juostų įsigijo San Francisko pasaulinis audimo muziejus. Audėjos juostos dovanotos popiežiui Jonui Pauliui II, Indirai Gandi, Michailui Gorbačiovui, Algirdui Mykolui Brazauskui, Valdui Adamkui, Rolandui Paksui, Vytautui Landsbergiui, kitiems žymiems žmonėms.

Rokiškio krašto muziejuje buvo surengtos trys audėjos personalinės parodos, po kurių autorė per 200 juostų padovanojo muziejui. P. Damijonaitienės kūryba puoselėja senąsias liaudies meno tradicijas, garsina Rokiškio kraštą Lietuvoje ir už jos ribų. 2004 m. jai suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje parodos veiks iki gegužės 7 d.

Parengė Komunikacijos skyrius