Kraštotyros muziejuje – paroda apie Panevėžio žydų praeitį
Birželio 9 d. 16 val. Kraštotyros muziejuje bus atidaryta paroda „Panevėžio žydų bendruomenės praeitis“. Čia lankytojai susipažins su žydų bendruomenės istorija ir išlikusiu paveldu.
Kai kuriais laikotarpiais žydai sudarė didelę Panevėžio gyventojų dalį. Gausesnė žydų bendruomenė mieste susikūrė XVIII a. antroje pusėje, XIX a. viduryje jie sudarė apie 60% miesto gyventojų, XX a. 3 dešimtmečio pradžioje – apie 35%. Žydai gyveno aktyvų politinį, kultūrinį, visuomeninį gyvenimą: dirbo Miesto taryboje, steigė gydymo įstaigas, mokyklas, kultūros, labdaros ir sporto organizacijas, dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje. Iš Panevėžio yra kilę ir su juo susiję daug žymių žydų, tarp jų – ir buvusio Izraelio ministro pirmininko Ehudo Barako tėvai. Įvertinant žydų indėlį miesto kultūrai, XX a. 4 dešimtmetyje šešių Panevėžio gatvių pavadinimai susieti su jų bendruomene: Sinagogos, Džonto, Dr. Mero, A. Kisino, Rabino Icelio, Rabino Hercelio.
Parodos lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais eksponatais – Tora (Mozės Penkiaknyge) – pagrindiniu judėjų religiniu-teisiniu traktatu, žydų ritualinėmis taurėmis, saugomomis Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinyje, istorinėmis nuotraukomis ir dokumentais. Kraštotyros muziejus taip pat išleido spalvotą lankstuką „Gidas po Panevėžio žydų paveldo vietas“ lietuvių ir anglų kalbomis.
Paroda Kraštotyros muziejuje veiks iki spalio 22 d.
Parengė Ryšių su visuomene skyrius
