Kur praleisti laisvalaikį

Sausio 5 d. 17 val. LDS Panevėžio skyriaus galerijoje „Galerija XX“ atidaroma jaunųjų keramikių paroda „APIE“.

Parodos dalyvės: Gertrūda Danusevičiūtė, Paulina Bronislava Giedraitytė, Svetlana Grigoryeva. Kuratorė – Rasa Justaitė-Gecevičienė.

VDA Keramikos katedra Panevėžyje pristato 2022 metais VDA Keramikos programos bakalauro studijas baigusias keramikes. Tai skirtingu kūrybiniu braižu pasižyminčios autorės, pateikusios brandžius kūrinius tiek temos, tiek formos atžvilgiu. Jos savitai tyrinėja molį, jo galimybes, pasirinkusios autentišką meno kūrybos būdą. Parodoje eksponuojami darbai yra apginti autorių baigiamieji diplominiai darbai.

Gertrūdos Danusevičiūtės kūrinių ciklas pavadintas „Kodas. Alsavimas“ (vad. doc. meno lic. Dalia Jakimavičienė). Kūriniuose jungiamos trys skirtingos technologijos, alcheminiu būdu suvienytos molinėse plokštėse: tai preciziškai sukurtos keraminės dėžutės, suteikusios kūriniui formą, analoginė fotografija, perteikianti autorės idėjas ir skaitmeninių dekolių spausdinimas – technologinis sprendimas, įbalsinęs autorės idėjas laikui nepavaldžia forma. Gertrūdos akiratyje miškas, jo alsavimas, perteiktas tiek fotografija, tiek užrašytas morzės abėcėle išdėstant kūrinį ant sienos.

Autorė teigia:

„Miškas nuo pat žmogaus atsiradimo teikė jam būtiniausių dalykų – aprūpino deguonimi, maistu, teikė prieglobstį. Tikriausiai būtent dėl savo apsaugos teikimo Miškas palaipsniui ir įgavo sakralią prasmę – Šventose Giraitėse vykdavo ritualai, aukojimai Dievams, kuriamos šventės, laidojami mirusieji. Daugumoje kultūrų medis kaip gyvenimo simbolis yra šventas ir laikomas žmonių giminės protėviu.“

Darbai sukurti jungiant sudėtingas technikas, pasižymi nuosaikia spalvų gama ir forma. Tarsi interpretuodama šūkį „Less is more“ (liet. „Mažiau yra daugiau“), atsisakydama ryškių spalvų, barokinių formų, rinkdamasi sudėtingas technologijas, autorė sukuria paveikų kūrinį.

Paulinos Bronislavos Giedraitytės meninis tyrimas pavadintas „Apie Jas“ (vad. doc. Jurgita Jasinskaitė). Tai darbas, skirtas išskirtinėms moterims:  fotografei Veronikai Šleivytei, poetei Janinai Degutytei, pilotei Antaninai Liorentaitei, solistei Beatričei Grincevičiūtei, antropologei Marijai Gimbutienei, architektei Elenai Nijolei Bučiūtei. Prie šio projekto autorė praleido metus, rinkdama medžiagą, vėliau eskizuodama ir galiausiai lipdydama kūrinius. Pasirinkdama neeilines asmenybes, autorė siekė perteikti surinktą medžiagą, sutalpindama ją į skulptūrinę formą. Kiekvienai iš pasirinktų autorių skirta asmeninė skulptūra, įgavusi žuvelės, paukštės ar raketos pavidalą. Paulina gilinosi į kiekvieną iš pasirinktų asmenybių, atidžiai rinkdamasi pasakojimus apie jas. Surinktus tekstus autorė sgrafito technika užrašė ant skulptūrų, sukurdama paradoksą – tai trimačiai kūriniai, sukurti tiek žiūrėti, tiek skaityti. Gautas rezultatas išties skatina susimastyti, žvelgiant vis norėtųsi, kad kūrinys tęstųsi ir autorė pateiktų ir kitų iškilių moterų gyvenimo ir darbų interpretacijų.

Svetlanos Grigoryevos kūrinys pavadintas „Atminties viduje“ (vad. meno lic. doc. Saulius Jankauskas). Svetlana Grigoryeva savo kūriniu ieško atsakymų vidiniame „aš“, tarsi patvirtindama Kristofo Andrė (Christophe André, g. 1956) – prancūzų psichoterapeuto teiginius, kad nuolatinis bandymas išpildyti išorinius lūkesčius atitraukia mus nuo pačios esmės, o pusiausvyros paieška tarp žmogaus išorinio ir vidinio pasaulio tampa vis aktualesnė tema šiuolaikinio žmogaus gyvenime.

Svetlana Grigoryeva reflektuodama šiandieninio žmogaus egzistavimo tendencijas siekia paneigti išorinę svarbą ir siūlo žiūrovui žvelgti į vidų, tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme (kūriniai pateikiami nukreipiant žiūrovo žvilgsnį į kūrinio vidų).

Autorė sako:

„Tai gelmė, į kurią mes galime žingsnis po žingsnio panirti. Šis atminties indas stovi ant grindų taip, kad į jį galima būtų pažvelgti iš viršaus ir savo suvokimą panardinti į vidų. Jis tamsios spalvos nes mūsų praeitis slūgso giliai pasąmonės tamsoje, bet mes galime jį nušviesti savo dėmesiu ir įžvelgti pačius giliausius prisiminimų sluoksnius. Taigi indo viduje slypi šviesa. Permatomi paviršiai su užrašais indo viduje – tai vandens sluoksniai, kuriuose saugoma informacija iš įvairių gyvenimo periodų. Tai lyg paslaptingas senovinis šulinys, pripildytas prasmių. Gali būti, kad keleiviui, kuris eis pro šalį, kokia nors citata galės pasirodyti artima ir padės jam kažką pajausti, suvokti ar prisiminti.“

„Gertrūda, Paulina ir Svetlana  –  autorės, kurios deramai reprezentuoja VDA Keramikos katedros BA programą, pateikdamos žiūrovams tai, kas geriausia – autentišką, jaudinančią kūrybą, demonstruodamos įvaldytas, sudėtingas technologijas ir pasirinkdamos išskirtines temas“, – sako parodos kuratorė, doc. Rasa Justaitė-Gecevičienė.

„Galerijos XX“ inf.