Panevėžio žiūrovams – „Nepatogaus kino“ seansai, kuriems sunku atsispirti
Spalio 25-29 d. kino centre „Garsas“ viešės, į nepatogius filmus ir diskusijas kvies kasmetis žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas“. Šiemet jau 11-ojo festivalio šūkis „Realybė keičia(si)“, o programoje gausu filmų, padėsiančių permąstyti požiūrį į tai, kas mus supa, kas iš tiesų svarbu. Šiemetė programa panevėžiečiams siūlo platų spektrą filmų, apimančių tolerancijos, kolektyvinės atminties, užuojautos temas.
Festivalį atidarys norvegų ir kurdų režisieriaus Zaradashto Ahmedo filmas „Nėra kur slėptis“. Jame – ligoninės slaugo Norio ir jo šeimos pastangų ištverti brutalų karą istorija. Pagrindinį herojų režisierius sutiko 2008 metais ieškodamas vietos irakiečių medikų ar žurnalistų, kuriems, priešingai nei užsieniečiams, būtų prieinama nenuslėpta vadinamųjų amerikiečių ir sąjungininkų uždarųjų zonų situacija. Tuomet Norį režisierius išmokė elgtis su filmavimo kamera, o dabar mes turime galimybę būti liudininkais, ką šis nufilmavo per 5 pragariškus metus: nuolatinį konfliktą, ISIS invaziją ir bandymą bėgti ieškant išsigelbėjimo.
Spalio 26-ąją, ketvirtadienį, susipažinsite su švedų režisieriaus Knutte‘o Westerio jautriu biografiniu filmu „Pavainikė“, pasakojančiu apie visuomenės prietarus ir juos lemiančią atskirtį, lydėjusius sudėtingą jo močiutės gyvenimą. XX a. pradžios Švedijoje vienišai motinai gimusi ir visuomenėje lengva ranka „paleistuvės vaiku“ pakrikštyta mergaitė keliauja nuo vienų namų iki kitų. Ši skausminga patirtis tampa jau brandžios moters socialinio teisingumo siekiu. Po filmo vyks diskusija.
Antrasis ketvirtadienio filmas „Šmėklos klaidžioja po Europą“ (rež. Maria Kourkouta) nukels žiūrovus į nūdienos aktualijas prie Graikijos ir Makedonijos sienos, leis iš arčiau pažvelgti į pabėgėlių iš Sirijos, Pakistano ir kitų šalių kasdienybę stovykloje. Laukiant, kol galės keliauti toliau ir patekti į išsvajotąją Vakarų Europą, ateina žinia apie sienos uždarymą...
Penktadienį sudėtingą temą apie islamofobijos ir rasizmo protrūkį Izraelio futbolo komandai įsigijus du legionierius iš Čečėnijos nagrinės Mayos Zinshtein filmas „Amžinai tyri“. Po jo žiūrovai bus pakviesti susipažinti su intymia vokiečių režisieriaus Eli Rolando Sachso istorija „Brolis Jakobas“ apie jo brolio, anksčiau kūrusio muziką ir mėgusio naktinio Berlyno vakarėlius, religines paieškas ir tikėjime rastus atsakymus.
Šeštadienis prasidės vienu iš garsiausių pasaulio dokumentinių filmų kūrėjo Rithy Panh filmu „Dingęs atvaizdas“, kuriame pasitelkęs molines figūrėles ir archyvinę informaciją režisierius pasakoja apie vieną iš skausmingiausių žmonijos istorijos epizodų – raudonųjų khmerų diktatūrą Kambodžoje, per 4 metus pražudžiusią kone ketvirtį šalies gyventojų. Toliau – šilta ir įtraukianti istorija apie grupės keturiasdešimtmečių draugų, turinčių Dauno sindromą, natūralų norą įsitvirtinti suaugusiųjų pasaulyje, kur į jų norus, siekius ir svajones vis dar žiūrima kaip į vaikiškas užgaidas. Filmas ir vadinasi „Suaugėliai“, o jo autorė – Čilės režisierė Maite Alberdi.
Trečiasis šeštadienio filmas „Paskutinis žmogus Alepe“ (rež. Feras Fayyadas) dokumentuoja trijų sirų iš savanorių gelbėtojų grupės „Balti šalmai“ herojiškas pastangas padėti žmonėms, kai po oro pajėgų bombardavimo jų miestas virsta griuvėsių krūva.
Sekmadienį – serbų kino režisieriaus ir Slobodano Miloševičiaus režimo kritiko Želimiro Žilniko filmas „Serbistanas“, siūlantis prisiliesti prie pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų gyvenimo prieglobsčio centre, susipažinti su režisieriaus požiūriu į griežtą Europos politiką imigrantų atžvilgiu.
„Žinau, kad tu ten“ – ypač jautri dokumentika (rež. Thomas Vander Bekenas), atskleidžianti 10 metų komos ištikto vaikino artimųjų jausmus ir itin skausmingą dilemą, gavus tyrimų rezultatus, po kurių jie turi nuspręsti – kovoti toliau ar leisti jam išeiti...
Šaltis, nuolat virš miesto tvyranti dūmų ir sieros uždanga, jokios žalumos – kaip krateryje. Tai sąlygos, kuriomis gyvena Norilsko, arktinės Sibiro dalies miesto, įkurto vietoj buvusio gulago, žmonės – jaunuomenė, kasyklos darbuotojai ir istorinės teisybės ieškotojai. Jų mintys, patirtys ir atšiauri realybė pristatoma intymiame Francois Jacobo filme „Ledo ir nikelio mėnulis“.
Tad pasiruoškite nepatogiam seansui ar keliems. Bilietas – bent vieno cento ar didesnė auka festivaliui, kurią galite palikti dienos seansams arba kitai dienai. Daugiau – www.garsas.lt .
Parengė Komunikacijos skyrius
