Aptarta istorinės Panevėžio dalies įtraukimo į Kultūros vertybių registrą problematika
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės vadovai, verslo atstovai, architektai susitiko su Panevėžio miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (NKPVT) nariais Eugenijumi Ivaškevičiumi, Evaldu Zilinsku, Rita Vėliuviene, Irena Staniūniene. Susitikime aptarta NKPVT parengto Panevėžio miesto istorinės dalies įrašymo į Kultūros vertybių registrą projekto problematika.
Kaip informavo E.Zilinskas, NKPVT siūlo Savivaldybės draustinio statusą suteikti istorinei centrinei Panevėžio miesto daliai - A.Jakšto, Senamiesčio, Šermukšnių, Kanapių, Smėlynės, Šv. Zitos, A.Mackevičiaus, Vasario 16-osios, Birutės, Respublikos, Elektros, Gegutės, Kranto, P.Puzino, Naujamiesčio, S.Daukanto, Krekenavos, A.Smetonos, K.Paltaroko, J.Tumo-Vaižganto, Sodų, Danutės, Katedros, Sirupio, Algirdo, Nemuno, J.Basanavičiaus, J.Tilvyčio, Vilniaus, Vytauto, Klaipėdos, Ukmergės, Ramygalos gatvėms, Laisvės bei Savanorių aikštėms, Skaistakalnio parko bei Jaunimo sodo želdiniams, Nevėžio upės vagai ir Senvagei. Šioje teritorijoje yra Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Švč. Trejybės bažnyčios, buvusio konservų fabriko pastatų kompleksas, Marijonų vienuolyno pastatas, V.Žemkalnio gimnazija, Kristaus Karaliaus katedra, malūnas, senosios miesto ir žydų kapinės bei kt. objektai. Iš viso numatoma teisinė apsauga maždaug 317 ha miesto teritorijos.
Pasak NKPVT, ši miesto dalis saugotina dėl savo architektūrinių urbanistinių vertybių.
Susitikime dalyvavę miesto vadovai, verslo atstovai, architektai abejojo vienoda visos teritorijos verte.
„Tai smetoninė miesto zona, tačiau ji nevienalytė, nelygiavertė. Tad gal pernelyg globaliai pažiūrėta siūlant saugoti šitokią didelę teritoriją? Gal derėtų saugoti kai kuriuos atskirus objektus ir zonas, tarkim, Skaistakalnio parko?“ - klausė architektas Rytis Račkauskas.
Susitikimo dalyviai teigė, kad šioje teritorijoje nėra pakankama gyvenimo kokybė. Domėjosi, ar netrukdytų jos gerinti siūlomas draustinio statusas, ar šis statusas nesukliudytų miesto plėtrai.
NKPVT specialistai pripažino, kad visos 317 ha teritorijos pripažinimas vientisu draustiniu yra diskutuotinas, tad pažadėjo dar kartą pavažinėti po miestą ir įvertinti visos teritorijos vertę.
Nuspręsta, kad artimiausiu metu miesto valdžios, verslo, architektų atstovai pateiks argumentuotą poziciją dėl Panevėžio miesto istorinės dalies įtraukimo į Kultūros vertybių registrą. Kitas susitikimas su NKPVT atstovais numatytas gruodžio mėnesį. Tada ir planuojama priimti galutinį sprendimą.
Asta Sarapienė
Vyr. ryšių su visuomene specialistė
