Panevėžys, atnaujinęs svarbias miesto viešąsias erdves, daugiau dėmesio skiria jų turiniui – pažinimo, kultūros ir laisvalaikio galimybėms. Šiuo metu rengiami Skaistakalnio parko informaciniai stendai, kurie padės lankytojams geriau pažinti šios vietos istoriją ir aplinką. Drauge ieškoma galimybių kitose miesto erdvėse ateityje įgyvendinti naujų gatvės meno, interaktyvių ar laisvalaikiui skirtų objektų idėjas.

Panevėžio parkai, Nevėžio pakrantės, Senvagė, pėsčiųjų ir dviračių takai, sporto bei kultūros erdvės sudaro kasdieniam miesto gyvenimui svarbią sistemą. Toliau siekiama, kad šiose vietose gyventojai galėtų ne tik judėti ar ilsėtis, bet ir pažinti miesto istoriją, susitikti, dalyvauti kultūros veiklose bei atrasti skirtingas Panevėžio vietas.

„Viešoji erdvė tampa gyva ne vien ją sutvarkius. Žmonėms reikia priežasčių joje sustoti, pabūti ir sugrįžti – įdomaus pasakojimo, meno, veiklos ar galimybės laiką leisti drauge. Todėl dabar svarbu jau sukurtą miesto infrastruktūrą papildyti turiniu, kuris būtų įdomus skirtingo amžiaus panevėžiečiams ir leistų kasdienes miesto vietas pamatyti naujai“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė. 

Skaistakalnio parke – daugiau informacijos apie vietos istoriją 

Panevėžio miesto savivaldybė drauge su Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“ ir Panevėžio kraštotyros muziejumi rengia Skaistakalnio parko informacinių stendų tekstus ir vizualinį apipavidalinimą. Juose numatoma pateikti informaciją apie parko istoriją, gamtinę aplinką ir su šia vieta susijusius miesto pasakojimus. Darbus planuojama užbaigti šį rudenį.

Stendai papildys parke jau esančius objektus ir lankytojams suteiks galimybę ne tik ilsėtis ar aktyviai leisti laiką, bet ir geriau suprasti šios Panevėžio dalies istoriją bei kaitą.

Menas padeda atrasti skirtingas miesto vietas

Pažintinį ir kultūrinį Panevėžio viešųjų erdvių turinį jau kuria skirtingose miesto vietose esantys objektai. Skaistakalnio parke įrengta šviečiančių lietuviškų sodų ekspozicija, Marijonų sode veikia interaktyvus skulptūrų parkas „Gyvapasakis“, miesto erdvėse eksponuojami Giedriaus Mazūro „Miesto reljefai“, keraminis pano „Panevėžiečiai“, gatvės meno kūriniai ir atviros galerijos.

Tunelį tarp Laisvės aikštės ir A. Kisino gatvės papildo piešinys „Panevėžys. Kaip mes“, o Respublikos gatvėje sukurtas kūrinys „SIENA: įžiebk pokytį“. Tokie objektai pasakoja apie miestą ne muziejaus salėje, o kasdienėje aplinkoje ir gali tapti teminių pasivaikščiojimų bei pažintinių maršrutų dalimi. Vienas pavyzdžių – Panevėžio atvirų galerijų maršrutas. Jį galima rasti https://www.kaipmes.lt/atvirosgalerijospanevezyje. 

„Panevėžys NOW“ taip pat atliko pirminę miesto erdvėse esančių sienų, kurios galėtų būti vertinamos kaip galimos vietos gatvės menui ar kūrybinėms instaliacijoms, apžvalgą. Prieš priimant konkrečius sprendimus dar reikės įvertinti jų nuosavybę, techninę būklę, architektūrinę aplinką ir tinkamumą pasirinktam kūriniui.

Miesto erdves pripildo žmonės ir jų iniciatyvos

Panevėžio viešosiose erdvėse vyksta kultūros renginiai, edukacijos, bendruomenių veiklos, sezoninė prekyba ir aktyvaus laisvalaikio užsiėmimai. Prie jų turinio prisideda miesto įstaigos, menininkai, bendruomenės ir verslas. Vienas tokių pavyzdžių – Panevėžiui padovanota skulptūra „Panevėžiškis verslininkas“.

Mieste yra patvirtintos vietos, kuriose galima prekiauti ar teikti sezonines paslaugas. Kavinė, ledų prekybos vieta, dviračių ar vandens pramogų paslauga gali suteikti žmonėms daugiau galimybių leisti laiką lauke, tačiau tokia veikla neturi trukdyti laisvai naudotis viešąja erdve ar keisti jos pagrindinės paskirties.

Sutvarkyta aplinka sukuria vietą, tačiau jos kasdienį gyvenimą lemia tai, kas joje vyksta. Todėl Panevėžio viešąsias erdves siekiama papildyti veiklomis ir paslaugomis, dėl kurių žmonėms būtų patogu čia užsukti, pabūti ilgiau ir atrasti daugiau galimybių savo mieste.

Komunikacijos skyrius