__________________________________________________________________________________________________

Panevėžio miesto aplinkos oro monitorngas 2022 metais

Panevėžio miesto aplinkos oro monitorngas 2023 metais

Oro užterštumas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų. Jas sprendžiant būtina realizuoti daug inžinerinio techninio ir organizacinio pobūdžio priemonių. Panevėžio meteorologinės sąlygos yra nelabai palankios išsisklaidyti teršalams, nes miesto reljefas yra gana lygus, ypač esant nevėjuotam orui. Mieste autotransporto tarša sudaro 50 % visų oro taršos emisijų.

Didžiausią įtaką miesto oro kokybei turi kietosios dalelės (KD10 ir KD2.5), anglies monoksidas (CO), azoto dioksidas (NO2), sieros dioksidas. Jie veikia aplinką ir sveikatą patys arba sudarydami chemines reakcijas su kitomis medžiagomis.

Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, kitų druskų mišinių, metalų, dirvožemio dalelių, suodžių, nusidėvėjusių padangų, stabdžių, šaligatvių dangos dulkių ir kt. Kietosios dalelės kelia didelį susirūpinimą, nes yra labai mažos, gali prasiskverbti giliai į plaučius ir sukelti didelę grėsmę žmogaus sveikatai.

Anglies monoksidu (CO) užteršia orą miesto transportas. Anglies monoksidas, patekęs į žmogaus organizmą per plaučius, reaguoja su hemoglobinu (deguonį nešančia molekule) ir sudaro karboksihemoglobiną, dėl to sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Paaštrėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, suprastėja koordinacija ir laiko suvokimas.

Azoto oksidai (NO) formuojasi degimo procesų metu. Pagrindinis teršalų šaltinis - automobiliai. Kiti taršos šaltiniai yra šiluminės elektrinės ir gamyklos. Azoto dioksidas (NO2) gali dirginti plaučius ir sumažinti atsparumą kvėpavimo takų infekcijoms.

Teršalus greitai išsklaido žemo atmosferos slėgio sūkuriai - ciklonai: stiprus vėjas, gausus lietus arba sniegas. Teršalai ilgai neišsisklaido tada, kai orus lemia pastovi oro masė - anticiklonai, jų gūbriai, mažo atmosferos slėgio laukai.

Ką daryti padidėjus oro taršai?

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke, o švietimo ir ugdymo įstaigoms - atsisakyti kūno kultūros pamokų lauke.
Neatidarinėti orlaidžių, langų.
Vėdinant patalpas, langus ir orlaides uždengti drėgnu audiniu.
Važiuojant automobiliais, sandariai uždaryti langus.
Sergantiesiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga ir, jei įmanoma, pasistengti išvykti iš didmiesčio.

Oro kokybės tyrimų duomenys

Kaip paprasčiausiais būdais mažiau kenkti sau ir aplinkos orui

(Devyni dalykai, kuriuos galiu padaryti, kad oras, kuriuo kvėpuojame, būtų švaresnis, sveikata geresnė, o piniginė pilnesnė)

1. Vengti bereikalingo deginimo. Kiekvienas uždegtas daiktas, pradedant cigarete, baigiant Joninių laužu, į orą išsiskiria visa puokštę kenksmingų medžiagų: smalkes, suodžius, sieros ir azoto oksidus, benz(a)pireną. Visos jos gali sukelti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ir kitas sunkias ligas, tarp jų ir vėžį. Nuolatinis dūmų tvaikas kelia pagrįstą gyventojų nepasitenkinimą ir diskomfortą. Verta pamastyti, kas teiks namuose daugiau džiaugsmo – akvariumas, čiurlenantis fontanėlis ar rūkstantis židinys, iš kurio dar reikės ir pelenus kuopti.

2. Namuose įrengti tik pramoniniu būdu pagamintus kurą deginančius šilumos gamybos įrenginius, atitinkančius energijos poreikį konkrečioms patalpoms. Pramonės į rinką tiekiami šildymo įrenginiai iki masinės gamybos praeina ilgą mokslinių tyrimų, bandymų ir tobulinimų kelią. Naujausi šildymo įrenginiai jau komplektuojami su išmetamąsias dujas valančiais filtrais. Žinotina, kad per mažą katilą reikės nuolat kūrenti, per didelis veiks ne optimaliai. Abiem atvejais ne tik bus labiau teršiamas oras, bet šildymas atsieis brangiau nei galėtų.

3. Katilą eksploatuoti griežtai laikantis katilo gamintojo nustatytos naudojimo tvarkos, naudoti tik tam katilui numatytą kurą, laikytis saugos ir technologinių reikalavimų, nekeisti konstrukcijos. Tik optimaliai veikiantis katilas išmeta mažiausią teršalų kiekį ir leidžia racionaliau paskirstyti išlaidas.

4. Kūrenti tik sausą kietąjį kurą. Malkos turi būti paruoštos bent jau prieš metus, laikomos sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose (ne rūsiuose ar garažuose). Drėgnas kuras pakuroje – ir šildo silpniau, ir jo reikia daugiau, ir šildymo sistema genda dažniau.

5. Nedeginti jokių atliekų. Degant medienos drožlių ar plaušo plokštėms ar iš jų gaminamų baldų gamybos atliekoms, pabėgiams, plastikui, sintetiniams audiniams ir kitokioms šiukšlėms, išsiskiria ypač pavojingi sveikatai teršalai, pirmiausia pakenkiantys vaikams, nėščioms moterims ir ligoniams.

6. Nepradėti šildymo sezono neišvalius kamino, pakuros ir peleninės. Bet koks šių šildymo sistemos komponentų užsikimšimas didina oro taršą, mažina efektyvumą, didina gaisro riziką ir gyventojų asmenines išlaidas (reikia daugiau lėšų kurui, ir sistemos remontams).

7. Esant galimybėms diegti alternatyvios energijos sistemas. Saulės baterijos, saulės kolektoriai, geoterminis šildymas ne tik išvaduoja nuo rūpesčio rūpintis kuru, bet ir visiškai apsaugo nuo patalpos bei aplinkos oro taršos ir galimo jos žalingo poveikio sveikatai.

8. Esant galimybėms jungtis prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Pramoniniu būdu gaminama šiluma yra švaresnė dėl didelėms katilinėms keliamų griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Dėl kuro deginimo esant aukštai temperatūrai iš didelės katilinės išmetama mažiau teršalų nei iš individualių namų.

9. Šiomis rekomendacijomis ir gerąja šildymo įrenginių eksploatavimo praktika pasidalinti su artimaisiais, draugais ir kaimynais. Kurkime ir aplinkosaugos požiūriu saugią kaimynystę.

Aplinkos ministerijos informacija

Informacija atnaujinta: 2024.05.16 17:00