Apie Panevėžyje įvykusios Lietuvos mokslų akademijos (LMA) dienos rezultatus, Savivaldybės trišalės tarybos veiklą ir ekologiško viešojo transporto plėtros perspektyvas – pokalbis su mero pavaduotoja GEMA UMBRASIENE.

Praėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) diena Panevėžyje. Kuo galėtume pasidžiaugti?

Šiemetė LMA diena buvo pirmoji po naujos bendradarbiavimo sutarties su LMA pasirašymo. Siekėme rasti dialogą tarp sričių, kurios iš pirmo žvilgsnio toli viena nuo kitos, tačiau akivaizdu, jog glaudesni ryšiai tarp jų būtini. Dialogo tarp mokslo, kultūros ir verslo paieškai, jo vertinimui buvo skirti prof. habil. dr. Valdemaro Razumo, dr. Eugenijaus Stumbrio, dr. Arūno Gelūno, Vlado Algirdo Bumelio, Vytauto Ostaševičiaus, prof. Vytauto Basio ir kt. pranešimai. Medikai nagrinėjo kamieninių ląstelių medicinos perspektyvas. G.Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje visuomenei pristatyta LMA Vrublevskių bibliotekos parengta paroda „Arte et Marte: senieji dokumentai karo tema“. Be to, ne tik klausėme pranešimų, diskutavome, bet ir parodėme svečiams kelių miesto įmonių, kurių veikla yra rezultatyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys, laimėjimus. Vilniečius nustebino AB „Panevėžio energija“ kogeneracinė elektrinė bei AB „Amilina“ biotechnologijų laboratorijos ir cechai.

Dirbate Trišalėje taryboje. Kokias problemas nagrinėjate?

Trišalės tarybos veikla labai svarbi. Joje dalyvauja verslo, profsąjungų ir miesto Tarybos atstovai. Šiemet klausimų iniciatyvos teise pasinaudojo visi – verslininkų siūlymu nagrinėtas mokesčių lengvatų projektas, profesinės sąjungos iškėlė ikimokyklinių įstaigų finansavimo klausimą, politikams buvo svarbu žinoti verslo ir profsąjungų nuomonę dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, nagrinėta daug kitų temų. Nors Trišalės tarybos sprendimai yra rekomendaciniai, pati diskusija ir skirtingų pozicijų išsakymas ne tik apsaugo nuo klaidų priimant sprendimus, bet ir kuria partnerystės bei pasitikėjimo atmosferą. Mums dar pernelyg dažnai to pritrūksta. Po susitikimo su smulkaus ir vidutinio verslo atstovais Trišalė taryba nutarė kviesti savo posėdžiuose dalyvauti ir šio verslo asocijuotas struktūras: Panevėžio SVV, Lietuvos prekyviečių, privačių vežėjų asociacijas.

Daug kalbama apie ekologišką transportą, aplinkosaugą. Ar Savivaldybė ketina skirti lėšų dviračių takų infrastruktūrai mieste atnaujinti?

Panevėžyje ne tik kalbama apie ekologišką transportą, bet ir daug daroma. Nors dviračių sporto entuziastai šiek tiek nusivylę miestiečių aktyvumu (besinaudojančiųjų šia priemone yra vos 8 proc.), tikime, kad dviračių takų infrastruktūros plėtra paskatins mus dažniau sėsti ant dviračių. Todėl siekiame gauti beveik 2 mln. Lt ES finansavimą kompleksinei ekologiško viešojo transporto plėtrai. Jeigu lėšų bus skirta, mieste bus rekonstruojami kai kurie seni dviračių takai, rengiami nauji. Norime sujungti kelias dviratininkų labiausiai pamėgtas trasas į vieną, vedančią į miesto centrą, o iš jos išsišakojančią į dar keletą trasų, pastatyti saugomų dviračių stoginių bei dviračių laikiklių. Konkretūs sprendiniai derinami su Panevėžio klubu „Dviračiai“. Į dviratininkų pageidavimus atsižvelgta ir koreguojant 2004-2013 m. Panevėžio strateginį planą.