Juozas Miltinis (1980)

Bene labiausiai Panevėžio kultūrą išgarsinsiantis būsimasis režisierius gimė 1907 metų rugsėjo 3 d. Akmenėje. 1931 metais Kaune baigė Valstybinę teatro vaidybos mokyklą. 1931–1932 metais - Šiaulių dramos teatro aktorius. 1937 metais baigė Š.Diuleno vaidybos studiją Paryžiuje (vaidino prancūziškuose kino filmuose), 1937-1938 metais mokėsi Londone; 1938–1940 m. Kaune vadovavo Darbo rūmų teatro vaidybos studijai ir teatrui. Nuo 1940 m. iki 1980 m. su pertraukomis vadovavo Panevėžio dramos teatrui, jį išgarsindamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

J.Miltinis garsus Lietuvos teatre pritaikytais naujais režisūros metodais. Sėkmingai eksperimentavo modernaus Vakarų teatro raiškos formomis, filosofiškai traktavo dramaturginę medžiagą, sklandžiai suderindamas kūrinių intelektualumą ir psichologizmą. Panaudojo originalius scenos technikos elementus, muziką.

Režisieriui ne sykį suteikti tarybinių laikų apdovanojimai, 1995 m. jo nuopelnus pripažino Prancūzijos vyriausybė, suteikdama Meno ir literatūros ordino riterio vardą.

J.Miltinis mirė 1994 m. liepos 13 d. Panevėžyje, palaidotas Ramygalos gatvės kapinėse.

Panevėžio miesto garbės piliečio vardas suteiktas 1980 m.

Donatas Banionis (1999)

Vienas garsiausių Panevėžio dramos teatro aktorių gimė 1924 m. balandžio 28 d. Kaune. 1941 m. birželio 1 d. priimtas aktoriumi į Panevėžio dramos teatrą. Nuo tada D.Banionio asmeninis gyvenimas ir kūrybinė veikla neatsiejamai susiję su Panevėžio miestu ir J.Miltinio dramos teatru.

Šešis savo kūrybinius dešimtmečius atidavęs teatro scenai, į ją atvestas mokytojo Juozo Miltinio, D.Banionis sukūrė per šimtą vaidmenų Panevėžio dramos teatre, dirbo ir šio teatro vyriausiuoju režisieriumi, direktoriumi, meno vadovu. Talentingas aktorius vaidino kine - Lietuvoje ir užsienyje sukūrė per pusšimtį vaidmenų žymių kino režisierių filmuose bei televizijos serialuose.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai Banionis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, yra Komandoro kryžiaus ir Rusijos Draugystės ordino kavalierius, Santarvės premijos, “Auksinės gervės” laureatas, Lietuvos kinematografininkų ir Lietuvos teatro sąjungų narys, pelnė Rusijos Federacijos Garbės ordiną, tarptautinės teatro akademijos Akademiko vardą, daugelio kino festivalių ir konkursų apdovanojimus.

Panevėžio miesto garbės piliečio vardas suteiktas 1999 m.

Vaclovas Blėdis (1999)

Vaclovas Blėdis – vienas žymiausių Panevėžio dramos teatro pirmosios kartos aktorių, kūrybinę biografiją ir visą gyvenimą praleidęs teatre greta šio teatro įkūrėjo J.Miltinio, po pastarojo mirties- režisieriaus testamento vykdytojas, daug prisidėjęs prie jo idėjų sklaidos. Kaip aktorius V.Blėdis išgarsėjo ypač raiškiais ir emocingais vaidmenimis, keip režisierius – preciziškai išbaigtomis mizanscenomis.

Gimė 1920 m. gegužės 27 d. Radviliškio rajone, Kubiliūnų kaime. 1937–1940 m. mokėsi Kauno keramikos mokykloje, nuo 1938 m. iki 1940 m. – Kauno darbo rūmų vaidybos studijoje, kuriai vadovavo J.Miltinis.

1940 m. priimtas į Panevėžio dramos teatrą. Čia dirbo ir aktoriumi, 1946 m.–1956 m. - režisieriumi, 1956-1959 m. – vyriausiuoju režisieriumi. Sukūrė per 80 vaidmenų, režisavo apie 70 spektaklių.

1995 m. V.Blėdžiui įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.

V.Blėdis mirė 1999 m. rugsėjo 8 d. Palaidotas Panevėžio miesto Ramygalos gatvės kapinėse, šalia J.Miltinio kapo.

Panevėžio miesto garbės piliečio vardas suteiktas 1999 m. balandį.

Kazys Naruševičius (1999)

Gimė 1920 m. kovo 2 d. Panevėžio rajone, Dūdonių kaime. 1932 m. baigė Rėklių pradinę mokyklą ir įstojo į Panevėžio berniukų gimnaziją. 1939 m. surengė pirmąją parodą.

1940–1945 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo tapybą, Vilniaus universitete – lietuvių kalbą ir literatūrą bei meno istoriją. 1945 m. birželį–1946 m. sausį kalėjo KGB kalėjimuose, todėl studijų nebaigė.

1950–1968 m. dirbo dailės mokytoju Panevėžio miesto mokyklose, 1967–1990 m. Dailės mokykloje dėstė tapybą.

Nuo 1965 m. dalyvavo visose Lietuvos dailės mokytojų kūrybos parodose, 1966 m. pradėjo vadovauti meno mėgėjų dailės studijai „Spektras“. 1966–1989 m. K.Naruševičius buvo Tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus tarybos narys, 1964 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1992 m. įsteigė Marijonų dailės mokyklą (Panevėžio dailės studiją).

1997 metais K.Naruševičiui suteiktas nusipelniusio panevėžiečio, 1999 m. – Panevėžio miesto garbės piliečio vardai.

Mirė 2004 m. spalio 12 d. Palaidotas Šilaičių kapinėse.

Jonas Juodelis (2001)

Gimė 1921 m. gegužės 21 d. Anykščių rajone, Liudiškių kaime. Baigęs Panevėžio berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ją baigė 1947 m. ir vyskupo K.Paltaroko buvo įšventintas į kunigus. Po metų apgynė filosofijos licenciato disertaciją. 1949–1951 m. buvo Panevėžio vyskupijos kancleris.

Pokario metais J.Juodelis aktyviai dalyvavo pastoracinėje veikloje, mokė vaikus katekizmo. 1951 m. suimtas, apkaltintas antitarybine veikla ir nuteistas 25 metams lagerio.

Dirbo Angarsko statybose, lageryje felčeriu. 1955 metais buvo paleistas. Grįžęs į Lietuvą, beveik trylika metų vikaravo Šeduvoje, klebonavo Pandėlio, o nuo 1970 metų – Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčiose. 1983 - 2000 m. buvo vyskupijos kancleriu.

1990 m. popiežius Jonas Paulius II J.Juodeliui suteikė monsinjoro vardą. 1991 m. tapo Panevėžio K.Paltaroko katalikiškosios vidurinės mokyklos steigėju ir pirmuoju jos direktoriumi.

Buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos Panevėžio skyriaus pirmininkas. 1995 m. Lietuvos mokslo taryba J.Juodelį pripažino teologijos daktaru.

1997 m. jam suteiktas mokslo srityje nusipelniusio panevėžiečio, 2001 m. – Panevėžio miesto garbės piliečio vardai.

Mirė 2005 m. sausio 7 d. Palaidotas šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje.

Gabrielė Petkevičaitė – Bitė (2011)

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943) - tai garsiausia XIX a. pab. - XX a. pr. Panevėžio krašto rašytoja, dramaturgė, publicistė, pedagogė, visuomenės ir kultūros veikėja, filantropė. Ji priklausė tam negausiam lietuvių inteligentijos būreliui, kuris XIX a. pab. – XX a. pr. darbavosi tautinės kultūros dirvoje, kaip ir Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas.

G.Petkevičaitė-Bitė aktyviai rėmė draudžiamą lietuvišką spaudą, bendradarbiavo „Varpe“, „Lietuvos žiniose“, „Vilniaus žiniose“ ir kituose periodiniuose leidiniuose, rašė beletristiką ir publicistiką aktualiausiomis gyvenimo problemomis. Palangoje organizavo pirmąjį viešą lietuvišką vaidinimą „Amerika pirtyje“, visą gyvenimą rūpinosi ne tik Panevėžio krašto, bet ir visos Lietuvos neturtingų gabių moksleivių šalpos ir labdaros reikalais, suaugusiųjų švietimu, įkūrė mokytojų savišalpos draugiją, skleidė demokratinės visuomenės ir humanistines idėjas.

G.Petkevičaitė-Bitė – šeštoji Panevėžio garbės pilietė. 1980 m. šis vardas suteiktas režisieriui Juozui Miltiniui, 1999 m. – J.Miltinio dramos teatro aktoriams Donatui Banioniui ir Vaclovui Blėdžiui, dailininkui Kaziui Naruševičiui, 2001 m. – monsinjorui Jonui Juodeliui.

2011 m. kovo 30 d. G.Petkevičaitei-Bitei sukak0 150 metų. Ši jubiliejinė sukaktis Panevėžyje  pažymėta daugybe kultūros ir švietimo renginių.

Atnaujinta 2011-12-15