Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.
Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Atsakingi asmenys
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė
Tel. (8 45) 50 12 89
El. p. [email protected]
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Pakalnė
Tel. (8 45) 50 44 92
El. p. [email protected]
Ką dėvi sportininkai?
Sporto apranga yra patogi ir universali, todėl daugelis ją mėgsta dėvėti net ir laisvalaikiu. Ji tapo itin populiaraus ir madingo šiuolaikinio laisvalaikio stiliaus dalimi. Pavasaris... Todėl daugelis jau susirado sportinį kostiumą, sportbačius ir pasiryžo sportuoti. Taigi pabandykime taisyklingai apsirengti?
Dažniausiai sportininkai dėvi sportinį kostiumą, kurį sudaro megztinis ir ilgos kelnės. Tokį kostiumą vadiname treningu. Bet ar šis žodis vartotinas sportinio kostiumo reikšme? Taip, treningas (treniruočių drabužis, sportininko kostiumas) yra vartotinas žodis, jis teikiamas el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001, p. 755).
Sportinių megztinių yra įvairių. Su užtrauktuku, maunami per galvą, su gobtuvu (kapišonas vartotinas tarptautinis žodis, tačiau pirmenybė teiktina lietuviškam atitikmeniui gobtuvas) ar be jo... Kaip reikėtų taisyklingai vadinti šį drabužį? Bluzonu, džemperiu ar svyteriu? Kurie iš šių žodžių yra vartotini?
Bluzonas – vartotinas tarptautinis žodis. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiami du žodžiai: bluzonas ir bliuzonas. Pirmenybė teikiama bluzonui, kurio reikšmė aiškinama taip: „plona striukė arba marškiniai, sutraukti juosta arba guma žemiau talijos“. Galima vartoti ir lietuvišką bluzono atitikmenį (plona) striukė.
Džem̃peris (angl. jumper) – megztinis be apykaklės ir sąsagų, užsivelkamas per galvą (angl. jump – įšokti) (žr. „Aiškinamąjį aprangos terminų žodyną“, „Tarptautinių žodžių žodyną“). Tai taip pat vartotinas tarptautinis žodis.
Tačiau žodis svyteris nevartotinas. Šiltas, per galvą maunamas, nesagstomas megztinis su aukšta prigludusia apykakle vadinamas sporto megztiniu (angl. sweater, pullover, rus. свитер (žr. „Sporto terminų žodyną“, Terminų banką).
Labai patogu sportuoti su kojas aptempiančiomis kelnėmis, jas šiandien vis drąsiau dėvi ir vyrai. Kaip tokias kelnes taisyklingai pavadinti? Timpos ar leginsai? Leginsai – nevartotina svetimybė. Lietuviški pakaitai tamprės arba timpės. Šios kelnės dėvimos ir laisvalaikiu, tad po leginsų kaip naujos tamprių kelnių rūšies pavadinimai atėjo į madą džeginsai ir treningsai, treginsai. Džeginsai (angl. jeggins) – tamprių ir džinsų hibridas, denimo rašto tamprės, todėl galimi pakaitai – džinsinės tamprės, tampdžinsiai, timpdžinsiai. Treginsai (angl. treggins) – tamprių ir kelnių derinys, galimas pakaitas – tampkelnės, timpkelnės. Be to, kadangi siuvama iš įvairių medžiagų, įvairių spalvų, atitinkamai ir gali būti vadinama, pvz., odinės tamprės, languotos tamprės ir pan.
Tamprių savybę prisitaikyti prie kūno lemia specialus audinys. Ar galime jį vadinti spandeksu? Spandeksas – JAV standartizuotas elastomerinio pluošto pavadinimas. Pagal Tarptautinės standartizavimo organizacijos (ISO) standartus, toks pluoštas vadinamas elastanu („Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas“, Kaunas, 2001 ir Terminų bankas), todėl tamprių etiketėje reikėtų ieškoti elastano. Kuo jo daugiau, tuo drabužis bus tampresnis ir geriau priglus prie kūno.
Jeigu šilta ir megztinio nereikia, tuomet sportininkai dėvi aprangą trumpomis rankovėmis. Kaip tokį drabužį taisyklingai pavadinti? Girdžiu sakant maikė ar futbolka (futbolkė)? Deja, taip vadinti šio drabužio negalima. Tai nevartotinos svetimybės. Lietuviški pakaitai marškinėliai arba futbolo marškinėliai.
Kaip reikėtų vadinti trumpas kelnes, su kuriomis krepšininkai bėgioja mėtydami tritaškius? Ar vartotinas žodis šortai? Taip, tai vartotinas tarptautinis žodis: šortai (angl. shorts) – trumpos vasarinės, sportinės kelnės („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 794). J. Pričinausko „Aprangos žodyne“ (Vilnius, 2002) teikiamas ir lietuviškas šortų sinonimas trumpės. Galimi ir kiti atitikmenys: puskelnės, trumpakelnės ir kt. Ketvirtoje „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas (Vilnius, 2005) žodis šortai ir lietuviški pakaitai trumpakelnės, trumpės vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.
Plaukikai dėvi tik kelnaites. Tačiau jų nereikėtų vadinti plavkėmis. Plavkės – nevartotina svetimybė. Jos vadinamos glaudėmis. O kaip vadinama moteriška plaukimo apranga? Galima rinktis iš šių variantų: maudymukas – vientisas, vienos dalies, paprastai moteriškas, maudymosi ir plaukiojimo drabužis (teikiamas „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“, Kaunas, 2014), maudomukas (padaryta iš dalyvio formos maudomas) ir maudymosi kostiumėlis (abu teikiami J. Pričinausko „Aprangos žodyne“, Vilnius, 2002).
Apsirengėme. O dabar pasirinkime tinkamus batus. Krepšininkui labiausiai tiktų krepšinio batai arba sportbačiai. Tik ne basketės ar basketkės. Tai nevartotinos svetimybės. Futbolininkui reikia ypatingų batų, kurių padai su kapliukais arba skersiniais rumbais, o priekis kietas (angl. boots). Bucai? Ne. Bucai – nevartotina svetimybė, vartotinas junginys futbolo batai. O ar vartotinas žodis kedai? Taip, vartotinas. Kedai (angl. keds) – tekstiliniu viršumi ir guminiais padais nebrangūs pusbačiai ir batai, atsiradę pirmiausia kaip vaikiški JAV XIX a. pab. (angl. kid – vaikas). Šokėjui taip pat reikia specialių batų. Tam tinka lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka. Tik reikėtų juos vadinti ne češkėmis (nevartotina svetimybė), bet čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža.
Kojos jau tinkamuose batuose. Dabar tikrai teks sportuoti...
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas
Loreta Vasilevičienė
2023 m. kovas
Sportininkai kalba...
Lietuva – krepšinio šalis. Krepšinis – antra Lietuvos religija. Visi esame girdėję šiuos posakius. Tačiau turime nemažai kalboje įsigalėjusių ir kitų posakių, susijusių su sportu. Tik ar visi jie taisyklingi?
Ar vartotinas pasakymas „kultivuoti sporto šaką“? Taip, vartotinas. Veiksmažodis kultivuoti gali būti vartojamas perkeltine reikšme „ugdyti, plėsti, skatinti“. Pvz.: Povandeninis sportas Lietuvoje pradėtas kultivuoti apie 1950 metus. Kultivuojama dar viena parašiutizmo šaka – grupinė akrobatika. Nuo 1984 m. žiemos sportas imtas kultivuoti sistemingai, nors Lietuvos žiemos nėra labai šaltos.
Ar galima sakyti „įmesti baudą“? Tai įprastas, taisyklingas pasakymas. Seniai vartojame terminus baudos metimas, baudos smūgis (jie teikiami „Sporto terminų žodyne“, 2002; Terminų banke, el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“). Taisyklingi pasakymai mesti baudas, įmesti baudą. Pvz., pavyko įmesti abi baudas.
Prieš kiekvienas ar kiekvienerias rungtynes skamba „Tautiška giesmė“? Iš įvardžių kiekvieni, kiekvienos dauginė forma nedaroma (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 24), todėl sakytina prieš kiekvienas rungtynes.
O ar galima „sumušti rekordą“? Sumušti rekordą – verstinis pasakymas (rus. побить рекорд). Bendrinėje kalboje sakoma pasiekti rekordą, viršyti rekordą, pagerinti rekordą.
Apie talentingus sportininkus dažnai girdime pasakymus „gabus sporte“ arba „gabus ant sporto“. Tik ar jie yra taisyklingi? Vietininkas su būdvardžiu gabus neteiktinas ypatybės reiškimosi sričiai reikšti, todėl vartotinas naudininkas, pvz.: Berniukas gabus matematikoje (taisoma matematikai). Sporte (taisoma Sportui) gabūs vaikai bus atrinkti pagal sporto mokyklų ir sporto šakų federacijų atsiųstas užpildytas anketas. Būdvardis gabus su prielinksniu ant taip pat neteiktinas verstinis pasakymas, kokybės turiniui reikšti vartotinas naudininkas – gabus kam, pvz.: Vaikas gabus ant sporto ir matematikos (taisoma sportui ir matematikai) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 21).
Kuo keisti sportininkų vartojamą pasakymą „pasuoti kamuolį“? Nevartotinos svetimybės pasuoti pakaitas perduoti. Terminas perdavimas (angl. passing) teikiamas „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002, p. 422–423). Taigi reikėtų sakyti perduoti (mesti, spirti) kamuolį savo komandos žaidėjui.
Jis yra čempionas 50 km distancijai. Ar toks sakinys taisyklingas? Ne, netaisyklingas. Naudininkas nevartojamas asmeniui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis, todėl taisoma 50 km distancijos čempionas.
Ar taisyklingas pasakymas „gyrios kilnojimas“? Gyria (giria, gyra, gira, girė), plg. rus. гиря, yra svarstis (angl. weight). Antroji „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002) teikiama žodžio svarstis reikšmė – „didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti“ (p. 589). Taigi ne gyrios (gyros, giros), o svarsčio kilnojimas.
Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame rungtynes. Ar taisyklingas šis sakinys? Toks pasakymas netaisyklingas, nes veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, taisoma pralaimime, esame bepralaimį rungtynes.
Po nesėkmingų rungtynių dažnai girdime, kad sportininkas šiandien „ne formoje“? Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nėra vartotinas. Todėl šį pasakymą taisome taip: Sportininkas šiandien prastos, blogos formos.
Vis dar pasitaiko netaisyklingai pasirenkančių linksnį su žodžiu atstovauti. Atstovauti kam ar ką? Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko: atstovauti Lietuvai, Panevėžiui, mokyklai, komisijai.
Dalydamiesi varžybų įspūdžiais atkreipkime dėmesį ir į taisyklingą kalbą.
Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas
Loreta Vasilevičienė
2023 m. vasaris
Raktažodžiai
Euras Šventės Didžiosios raidės Raštinės reikmenys Pareigos Statyti Dėti Įvesti Išvesti
Pravesti Kirčiavimas Gegužė Kainuoti Joninės Įmonių pavadinimai Vardadienis Ruduo
Skliaustai Kabutės Velykos Gavėnia Pakrovėjas Kalėdos Naujieji metai Skaičiai
Sportas Nyderlandai Pildyti Reikalas Pakankamai Dėka
Pensinis Brūkšnys Helovinas Miestai