Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.

Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Atsakingi asmenys

Paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė

Tel. (0 45) 50 12 89

El. p. [email protected]

Paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Pakalnė

Tel.  (0 45) 50 44 92

El. p. [email protected]

Ar edukacija tik įmantriai pavadintas užsiėmimas?

Pastaruoju metu vis dažniau girdime žodžius edukacija, edukuoti. Edukuojami tiek maži vaikai, tiek ir suaugusieji. Galbūt edukacija tėra įmantrus užsiėmimo pavadinimas? Kuo edukacija skiriasi nuo mokymo, lavinimo, ugdymo ar net paprasto užsiėmimo? Kaip nepasiklysti tarp skirtingų švietimo sąvokų? Ar visada jas vartojame tinkamai? Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reiškia edukacija, kaip tinkamai vartoti su ja susijusius žodžius ir kaip išvengti dažniausių kalbos klaidų.

Bendrinės lietuvių kalbos žodyne edukacija apibrėžiama taip:

1. įtraukus, paprastai ne vien teorinis, bet ir praktines veiklas apimantis šviečiamasis, pažintinis renginys, programa (pvz., Nemokama makramė mazgų pynimo ir rišimo edukacija);šviečiamasis, pažintinis skaitmeninis kūrinys, leidinys (pvz., Jei sudomino, edukaciją galite parsisiųsti iš mūsų tinklalapio ir naudoti su savo mokiniais jau dabar);

2. švietimas, lavinimas. Vadinasi, šiuo žodžiu galime apibūdinti šviečiamąjį renginį su praktinėmis veiklomis arba tokio pobūdžio leidinį ir švietimo, lavinimo veiksmą.

Veiksmažodis edukuoti vartojamas reikšme „pagal tam tikras programas, projektus, paprastai įtraukiai šviesti, lavinti, mokyti“ (žr. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“). Kai kalbama apskritai, nesiejant su konkrečiais renginiais – edukacijomis, paprastai nurodomi tik edukuojami asmenys (edukuoti muziejų lankytojus, edukuoti visuomenę ir pan.), bet prireikus įvardyti edukavimo turinį gali būti vartojama prielinksnio apie konstrukcija, pvz., Kaip ir kada edukuoti vaikus apie saugumą socialiniuose tinkluose? Prielinksnio apie konstrukcijos gali būti vartojamos ir su kitais lavinimą reiškiančiais veiksmažodžiais – šviesti, mokyti.

Verta paminėti, kad su veiksmažodžiu konsultuoti, priešingai nei su minėtu edukuoti, prielinksnis apie nevartojamas (apie netinka objektui reikšti, kai veiksmažodis siauresnės, konkretesnės reikšmės), gali būti vartojamas įnagininkas, prielinksnio dėl konstrukcijos, pvz.: Nustatytomis valandomis dėstytojas konsultuoja apie rašto darbo klausimus (taisoma konsultuoja rašto darbo klausimais); Netrūksta norinčiųjų konsultuoti apie dujų terminalą (taisoma konsultuoti dėl dujų terminalo).

Turime ir kitą panašios į edukaciją reikšmės žodį užsiėmimas. Kokiais atvejais jis vartojamas? Ar tikrai šiuo žodžiu galime pakeisti tarptautinį žodį edukacija? Žodžiu užsiėmimas apibendrintai gali būti vadinama tam tikra veikla, pvz.,Jo užsiėmimas – baldų restauravimas. Konkretiems veiklos renginiams nusakyti siūloma vartoti atitinkamos reikšmės žodžius: kursai, pamokos, paskaitos, pratybos, seminarai (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 308).

Su įvairiais mokymais ir užsiėmimais glaudžiai susijęs terminas neformalusis švietimas. Ar tai taisyklingas žodžių junginys? Taip, taisyklingas, nes pavartotas įvardžiuotinis būdvardis, nurodantis rūšį (netaisyklingai būtų neformalus švietimas). Neformalusis švietimas (angl. non-formal education, vok. außerschulische Bildung, pranc. éducation non formelle) – užklasinė veikla ar programos, turinčios tam tikrą švietimo (auklėjimo) tikslą (žr. IATE).

L. Jovaišos „Enciklopediniame edukologijos žodyne“ (2007); Terminų banke apibrėžta plačiau:

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas. Neformalusis mokymas ar auklėjimas vyksta, kai mokinys mokosi savarankiškai. Neformalusis mokymas apima mokymąsi ne mokykloje, be jos pagalbos, šalia formaliojo ugdymo sistemos, už formaliosios ugdymo sistemos ribų moksleivių laisvu pasirinkimu. Tai įvairūs parengiamieji ir profesiniai kursai, nuotolinis mokymas, papildomo lavinimo institucijų veikla, pvz., jaunųjų technikų rūmų ir pan.

Galbūt teko girdėti žodžius treiningas, treningas. Ar tam tikros darbuotojų pratybos vadintinos „darbuotojų treiningu“? Treiningas – nevartotina svetimybė (plg. angl. training). Lietuviškas atitikmuo – mokymas. Taigi taisyklingai turėtume sakyti darbuotojų mokymas. Angl. training course – (profesinio) rengimo kursai.

Apibendrinant reikia paminėti, kad žodžiai edukacija ir mokymas, ugdymas, lavinimas, užsiėmimas turi skirtingus reikšminius atspalvius, todėl žodžio edukacija kažkuriuo iš jų pakeisti nepavyks. Nors ir panašus, tačiau tai savarankiškos reikšmės žodis, o ne įmantriai pavadintas užsiėmimas ar pamoka. Tikimasi, kad ši konsultacija kalbos klausimais informatyvi ir bus tarsi mažytė edukacija apie kalbą.

Šaltiniai:

VLKK Konsultacijų bankas

Bendrinės lietuvių kalbos žodynas

2025 m. kovas

Finansinės kalbos galvosūkiai: kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų

Klientams informaciją apie galimus mokėjimo būdus labai svarbu pateikti ne tik išsamiai, aiškiai, bet ir taisyklinga kalba. Kitaip mokėjimo procesas gali tapti sudėtingu uždaviniu. Tam tikri finansinės srities terminai ir sąvokos dažnai atrodo sudėtingi ir painūs, o su jais susiduriame kasdien tvarkydami savo reikalus. Dėl to finansiniuose dokumentuose, interneto svetainėse ar elektroninėse parduotuvėse pasitaiko nemažai kalbos klaidų. Pabandykime išspręsti finansinės kalbos galvosūkius.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į sąvokas „internetinė bankininkystė“ ir „elektroninė bankininkystė“. Abi jos yra vartotinos ir taisyklingos. Europos terminų žodyne EUROVOC teikiamas terminas elektroninė bankininkystė, tačiau svarbu atsižvelgti į kontekstą. Žodis bankininkystė apibūdina ūkio šaką ar verslą, todėl jis netinka atsiskaitymo būdui apibūdinti. Tokiais atvejais reikėtų taisyti internetinis bankas ar elektroninis bankas. Pavyzdžiui, vietoj „atsiskaityti elektronine bankininkyste“ reikėtų sakyti atsiskaityti per elektroninį banką arba per internetinį banką. Taip pat galima vartoti trumpesnį variantą – atsiskaityti per e. banką, tačiau per e-banką nėra tinkamas variantas. Svarbu nepamiršti, kad žodžio elektroninis trumpinys niekada nejungiamas brūkšneliu su kitu žodžiu. Skirtingų kalbos dalių žodžiai negali būti laikomi lygiaverčiais.

Dažnai girdime pasakymą „kortelės aptarnavimo mokestis“. Tačiau šis junginys yra netaisyklingas, nes aptarnauti galima tik žmones, o ne daiktus. Aptarnaujame klientus, interesantus, pirkėjus, lankytojus, pacientus, bet ne prietaisus, mašinas ar įrenginius. Tai reikėtų prisiminti ir nepainioti. Šį pasakymą galima pakeisti į kortelės naudojimo mokestis arba tiesiog mokėjimo kortelės mokestis. Frazė mokėjimo kortelių aptarnavimo paslauga taisytina mokėjimo kortelių (naudojimo) paslauga.

Dar viena labai dažnai pasitaikanti klaida – sakyti „mano pinigai ant kortelės“. Prielinksnis ant čia netinka, nes pinigai nėra ant kortelės paviršiaus. Atkreipkite dėmesį, kad viduje, o ne paviršiuje esančiai vietai įvardyti vartotinas vietininkas. Taisyklingai reikėtų sakyti pinigai kortelėje.

Neretai kyla klausimas, koks terminas vartotinas – kreditinė kortelė ar kredito kortelė? Plastiko kortelei, skirtai mokėti už pirkinius ir gauti kreditą, pavadinti susitarta vartoti terminą kredito kortelė (Terminų bankas).

Kaip teisingai įvardyti asmenį, įsigijusį banko mokėjimo kortelę? Jis yra vadinamas kortelės turėtoju. Terminas kortelės valdytojas nėra įprastas, nes asmuo kortelę turi, bet jos nevaldo. Dar galėtų būti vartojami tokie pasakymai kortelės sąskaitos savininkas arba valdytojas. Plg. terminą elektroninių pinigų turėtojas (Terminų bankas).

Mokėjimo pavedimas ar mokėjimo nurodymas? Kurį terminą pasirinkti? Abi sąvokos – mokėjimo pavedimas ir mokėjimo nurodymas – yra taisyklingos ir vartotinos. Anksčiau Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme buvo teikiami šie du terminai kaip sinonimai. Vėlesniame Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme jau vartojamas tik vienas iš pirma minėtų terminų: mokėjimo nurodymas – mokėjimo sistemos dalyvio raštu arba elektroniniu būdu sudarytas nurodymas pervesti lėšas.

Kalbos klaidų, susijusių su atsiskaitymu už paslaugas ir prekes internetu, dažnai pasitaiko įmonių ar įstaigų interneto svetainėse ir paslaugų aprašymuose. Keletą jų aptarkime:

1. Norėdami apmokėti (= mokėti, sumokėti) už prekes, spauskite čia.
2. Paspaudus ant mygtuko (= mygtuką), jūs būsite nukreipti į apmokėjimo (= mokėjimo) puslapį.
3. Atsiskaitykite su (nereikia prielinksnio su) banko kortele.
4. Naudokite PayPal atsiskaitymui už prekes (= Už prekes atsiskaitykite naudodami „PayPal“).
5. Jums reikia užpildyti informaciją apie savo kreditinę kortelę ir spustelėti ant mygtuko, kad patvirtintumėte mokėjimą (= Įveskite kredito kortelės duomenis ir patvirtinkite mokėjimą).
6. Mes galime įvykdyti mokėjimo procedūrą (= atlikti mokėjimą) per 3 darbo dienas.
7. Mokėjimas užbaigtas (= atliktas) sėkmingai.
8. Mes turime problemą su jūsų mokėjimu (= Jūsų mokėjimas nepavyko. Prašome pabandyti dar kartą).

Aiški, taisyklinga kalba ne tik padeda išvengti klaidų, bet ir didina paslaugų kokybę bei klientų pasitenkinimą. Atkreipkite dėmesį į vartotinus terminus, jie padės nepasiklysti klaidžiuose finansų labirintuose.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas

2025 m. vasaris

(Ne)Rekomenduojamos vartoti negalią įvardijančios sąvokos

Lietuvos negalios organizacijų forumas Negaliai jautrios kalbos gaires (https://keiskplokstele.lt/negaliai-jautrios-kalbos-gaires/#_ftn1) išvertė į lietuvių kalbą ir pristatė Lietuvos visuomenei 2022 m. birželio 25 d. Išvertus gaires pastebėta, kad ne visi anglų kalboje naudojami principai gali būti pritaikomi lietuvių kalbai, todėl prireikė adaptuoti gaires Lietuvai, kad jas būtų galima lengvai pritaikyti praktikoje. Kalbant apie asmenis su negalia, svarbu rinktis tinkamus žodžius, nes pagarbi kalba ir bendravimas yra neatsiejama asmens orumo prielaida. Kitaip tariant, pagarba išreiškiama visų pirma tuo, kaip kalbame apie žmogų ir kaip su juo bendraujame.

Minėtų gairių 1 priede pateikiamos rekomenduojamos vartoti ir vengtinos sąvokos. Tame pačiame langelyje esantys terminai nėra sinonimai, sąvokos sugrupuotos pagal kategorijas. Pateikiama tik keletas pagrindinių sąvokų darybos ir vartojimo pavyzdžių. Pažymėtina, kad visoms sąvokoms tinkamos dvi darybos formos: „su negalia“ ir „turinti(s) negalią“. Lentelėje pavyzdžiai pateikiami vyriškosios giminės forma, vartosenoje žodžio giminės forma pritaikoma pagal kontekstą arba derinama pagal asmens lytį. Atsižvelgus į tai, kaip sąvokas vartoja žmonių su negalia bendruomenės, pakitus sąvokų prasmėms rekomendacijos gali būti atnaujintos.

Jei lentelėje nėra tinkamo pavyzdžio ar kyla abejonių dėl žodžių vartosenos kalbant apie asmenis su negalia, interneto svetainėje https://keiskplokstele.lt/ esančiame įrankyje galima parašyti sakinį arba įkelti teksto fragmentą ir pasitikrinti, ar jis atitinka Negaliai jautrios kalbos gairių rekomendacijas.

Šaltinis – Negaliai jautrios kalbos gairės

 2025 m. sausis

Ką galima pravesti?

Seminare, mokymuose bent kartą dalyvavęs, ko gero, yra kiekvienas. Vienuose galima kelti profesinę kvalifikaciją, kituose – tobulinti asmenines savybes, gyvenimo būdo įgūdžius. Visa tai yra labai įdomu ir naudinga, todėl pasakodami apie savo patirtis ir įgytas žinias kitiems turėtume pagalvoti apie žodžių reikšmes ir tinkamai juos pasirinkti.

„Kas pravedė seminarą, kuriame vakar dalyvavai?“ – darbe sulaukėte klausimo iš kolegos. Žinoma, lektoriaus pavarde pasidalijote, bet kartu susimąstėte, ar tinkama reikšme buvo pavartotas veiksmažodis pravesti? Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kad veiksmažodis pravesti nevartotinas šiomis reikšmėmis:

1. „nutiesti, įvesti“, pvz.: Laidai neturi būti pravedami (taisoma tiesiami) paviršiuje;

2. „išvesti, nubrėžti“, pvz.: Pravesti (taisoma Išvesti, Nubrėžti) liniją; Akių pravedimas (taisoma kontūras, plunksnelė, pieštukas).

Tad ar galima vesti, pravesti seminarą? Pasakymas vesti pamoką kalbininkų vertinamas nevienodai. Aldona Paulauskienė šį pasakymą vertina kaip verstinį ir neteiktiną (žr. A. Paulauskienė, D. Tarvydaitė. Žodyno normos ir dabartinė vartosena, Kaunas, 1998, p. 321–330). Nijolės Sližienės nuomone, pasakymas vesti pamoką (kaip ir vesti seminarą, pratybas, susirinkimą, konsultacijas) gali būti vartojamas. Junginiai su veiksmažodžiu vesti reikšmėmis „atlikti, tvarkyti, vadovauti“ lietuvių kalboje gali būti vartojami, tik daugeliu atvejų juos galima keisti sklandesniais pasakymais, neretai – vienu žodžiu (veiksmažodžiu), plg.: vesti posėdį (geriau pirmininkauti). Kai kada be žodžio vesti sunku išsiversti. Pavyzdžiui, vesti seminarą pakeitus rengti seminarą pasikeičia pasakymo reikšmė. Siūlomi variantai – atlikti pamoką, vadovauti pamokai – vartosenoje ypač reti. Atliktam, įvykusiam veiksmui nusakyti tinka ir pasakymas pravesti pamoką, seminarą (plačiau žr. N. Sližienė. Vesti pamoką – gerai, o pravesti? // Kalbos kultūra, Nr. 69. p. 33–37). Pastebėtina, kad vietoj pasakymo vesti paskaitą išties geriau – skaityti paskaitą.

O kaip posėdžiai? Ar galima juos vesti?– kyla natūralus klausimas. Žodį vesti galima vartoti kalbant apie įvairius renginius ir vadovavimą jų eigai: vesti posėdį, vesti susirinkimą, vesti pasitarimą, tačiau teiktinesni variantai su veiksmažodžiu pirmininkauti: pirmininkavo posėdžiui, susirinkimui, pasitarimui. Galimi pasakymai vadovauti susirinkimui, vadovauti posėdžiui, tačiau jų reikšmė yra platesnė, neapibrėžta. Žodis vesti netinka ko nors rengimo, organizavimo reikšme, pvz., Komisija posėdžius veda (taisoma rengia) kas savaitę.

Tikimasi, kad šiame straipsnelyje linija tarp taisyklingos ir klaidingos žodžio pravesti vartosenos nubrėžta aiškiai. Nepamirškime, kad lietuvių kalbos žodynas gausus sinonimų, žodžiai turi reikšmės skirtumų, todėl, kur įmanoma, paieškokime variantų, net jei žodis pravesti ir gali būti vartojamas.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas,

Kanceliarinės kalbos patarimus

2024 m. gruodis

Raktažodžiai

Euras  Šventės   Didžiosios raidės    Raštinės reikmenys  Pareigos  Statyti  Dėti  Įvesti  Išvesti

 Pravesti   Kirčiavimas   Gegužė   Kainuoti Joninės  Įmonių pavadinimai  Vardadienis   Ruduo

  Skliaustai  Kabutės   Velykos   Gavėnia  Pakrovėjas  Kalėdos   Naujieji metai  Skaičiai 

                                     Sportas    Nyderlandai     Pildyti    Reikalas   Pakankamai  Dėka

                                                       Pensinis    Brūkšnys   Helovinas  Miestai

                                                                                          Vasario 16-oji   Kovo 11-oji