Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.

Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.

 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Atsakingi asmenys

Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė

Tel. (8 45) 50 12 89

El. p. loreta.vasileviciene@panevezys.lt

Kalbininkė Anorina Samuilienė

Tel. (8 45 ) 50 12 29

El. p. anorina.samuiliene@panevezys.lt

Apie rudens šventes

Visų šventųjų diena – po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 1 d. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV.

Oficialus šventės pavadinimas – Visų Šventųjų diena. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide).  Minėtina, kad laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, kitos neoficialios pavadinimo formos Visi šventieji arba Visų šventųjų šventė.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės arba Ilgės, arba vėlių diena. Šventės pavadinimas Vėlinės gali būti kirčiuojamas dvejopai: Vėlìnės ir Vė̃linės.

Šventės diena pradžioje nebuvo pastovi – lapkričio 17, sausio 1 ar sausio 14 dieną. Benediktinų vienuolyno abatas Odilonas 998 m. įvedė tradiciją iškart po Visų Šventųjų melstis už mirusius vienuolijos narius. XIII a. ši tradicija išplito visoje Katalikų Bažnyčioje.

Ilgės – mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su sudėtinėmis vaišėmis. Švęstos kapinėse ir namuose spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, nuėmus derlių. Būdavo prašoma laukų globėjo Žemėpačio malonių, pasak kitų autorių, aukojama Perkūnui ar pagerbiamas Vaižgantas (linų dievas). Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms), būdavo aukojami gyvuliai, paukščiai (avys, gaidžiai), vaišinamasi jų virta ar kepta mėsa, grojama, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas.

Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Latvijoje, Baltarusijoje iki XIX a. išliko Ilgių šventės paprotys ant kapų padėti valgio ir gėrimo.

Šaltiniai: Valstybinė kalbos komisija, Vikipedija

Žodžių su dėmeniu video- rašyba ir vartojimas

Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai (pvz.: audio-, bio-, etno-, geo-, hidro-, mikro-, pop, ultra-, video- ir kt.) lietuvių kalboje vieni nevartojami, todėl rašomi kartu su antruoju dėmeniu ir sudaro sudurtinius žodžius. Plačiau pakalbėsime apie itin dažnai vartojamus žodžius su nelietuviškos kilmės dėmeniu video-.     

Video- (lot. video – matau) gali būti vartojamas kaip pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vaizdo perdavimu, įrašymu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 856). Video- kaip atskiras žodis lietuvių kalboje nevartojamas.

Dėmuo video- negali būti rašomas atskirai, pvz.: videoįrašas (ne video įrašas), videožaidimas (ne video žaidimas), videokonferencija (ne video konferencija), videokamera (ne video kamera), videoaparatūra (ne video aparatūra), videoklipas (ne video klipas), videodokumentas (ne video dokumentas).

Kadangi žodžiai su dėmeniu video- yra hibridinės darybos, jie vertinami kaip šalutiniai normos variantai, todėl pirmenybė teikiama junginiams su žodžiu vaizdo. Taigi vietoj žodžio videoįrašas geriau vartoti vaizdo įrašas, vietoj videožaidimas – vaizdo žaidimas, vietoj videokonferencija – vaizdo konferencija, vietoj videokamera – vaizdo kamera, vietoj videoaparatūra – vaizdo aparatūra, vietoj videoklipas – vaizdo klipas, vietoj videodokumentas – vaizdo dokumentas („Kalbos patarimų“ knygelė „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013, p. 65). Vietoj angl. „video art“siūloma vartoti atitikmenį videomenas (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.

 Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?

      Nusakant sveikinimo priežastį, dingstį, pabrėžiant, kuria proga sveikinama, prielinksnio su konstrukcijos toleruojamos, tačiau jos vertinamos kaip šalutinis normos variantas. Kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną!  Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga!    Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu džiaugsmo Kalėdų šventėse!

     Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!

    Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną.

    Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Raktažodžiai

Euras  Šventės   Didžiosios raidės    Raštinės reikmenys  Pareigos  Statyti  Dėti  Įvesti  Išvesti

 Pravesti   Kirčiavimas   Gegužė   Kainuoti Joninės  Įmonių pavadinimai  Vardadienis   Ruduo

  Skliaustai  Kabutės   Velykos   Gavėnia  Pakrovėjas  Kalėdos   Naujieji metai  Skaičiai 

                                     Sportas    Nyderlandai     Pildyti    Reikalas   Pakankamai  Dėka

                                                       Pensinis    Brūkšnys   Helovinas  Miestai

                                                                                          Vasario 16-oji   Kovo 11-oji