.png)
.gif)
Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.
Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Atsakingi asmenys
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė
Tel. (8 45) 50 12 89
El. p. loreta.vasileviciene@panevezys.lt
Kalbininkė Anorina Samuilienė
Tel. (8 45 ) 50 12 29
El. p. anorina.samuiliene@panevezys.lt
Su pagarba ar pagarbiai?
Be reikalo bijomasi pasirašyti su pagarba. Manoma, kad visi pasakymai, kuriuos galima sutapatinti su rusų kalba, yra netaisyklingi. Be to, dauguma iš užsienio gaunamų raštų yra angliški ir juose pasirašoma vartojant prieveiksmį nuoširdžiai (sincerely) ar pan. Prielinksnio su junginiai gali reikšti veikimo būdą. Pasakymai su pagarba ir pagarbiai yra lygiaverčiai normos variantai. Taigi jokios klaidos nėra pasirašyti su pagarba. Oficialiuosiuose stiliuose šis pasirašymo būdas yra netgi teiktinesnis. Dažniausiai klystama ne vartojant mandagumo žodžius, o juos skiriant. Įsidėmėtina, jog lietuviškame tekste po žodžių pagarbiai, su pagarba kablelio nereikia. Pvz.:
Su pagarba
Dokumentų valdymo poskyrio
vyriausioji specialistė
Po žodžių su pagarba, pagarbiai pateisinamas galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Leisti atostogų ar suteikti atostogas?
Vasara – atostogų metas, tad dažnas, norėdamas atostogauti, rašo prašymą. Ar mokame jį parašyti?
Apibendrintai norminiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos: atostogų suteikimas, suteikti atostogas, o Savivaldybės administracijos darbuotojų prašymuose ir vadovų įsakymuose dėl kasmetinių (dalinių kasmetinių, nemokamų ir kt.) atostogų vartotinos sąvokos: leisti atostogų, leidžiu atostogų.
Įsimintina:
1. Kai einama visų kasmetinių atostogų pagal patvirtintą darbuotojų atostogų grafiką, prašymo atskirai rašyti nereikia.
2. Kai einama visų kasmetinių atostogų ne pagal grafiką, prireikus prašyme darbo dienų skaičius nusakomas kilmininku, pvz.:
Prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane 22 darbo dienų kasmetinių atostogų už 2018-05-30–2019-05-29 darbo metus nuo 2019 m. liepos 10 iki rugpjūčio 6 d. įskaitytinai (imtinai).
3. Kai einama dalinių kasmetinių atostogų, taip pat nemokamų atostogų ir kt., tų atostogų trukmei apibrėžti vartojamas laiko galininkas / naudininkas. Tarkime, turintis teisę į 22 kalendorinių dienų kasmetines atostogas darbuotojas eina dalinių atostogų – nurodoma tam tikra dalis iš įstatymų nustatyto bendro kasmetinių atostogų darbo dienų skaičiaus (dalinių atostogų trukmė). Pvz.:
Prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane kasmetinių atostogų nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 5 darbo dienas už 2018-05-30–2019-05-29 darbo metus.
Dėl šeimyninių aplinkybių prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane 3 darbo dienoms nemokamų atostogų nuo 2019 m. liepos 10 iki liepos 12 d. įskaitytinai (imtinai).
Gražių atostogų!
Šaltiniai: Darbo kodeksas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Rasuolė Vladarskienė „Dokumentų tekstai ir formuluotės“
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas
tikslui su paskirties atspalviu reikšti
Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti yra nevartotinas. Dažniausiai jis taisomas bendratimi, pvz.:
Mokyklai trūksta lėšų inventoriaus įsigijimui (taisoma inventoriui įsigyti).
Projektas teikiamas komisijos svarstymui (taisoma komisijai svarstyti).
Šio klausimo svarstymui (taisoma Šiam klausimui svarstyti) trūksta duomenų.
Socialinio būsto įsigijimui (taisoma Socialiniam būstui įsigyti) skirta 50 tūkst. eurų.
Reikia pateikti prašymus stipendijų skyrimui (taisoma stipendijoms skirti).
Numatytų lėšų palūkanų dengimui (taisoma palūkanoms dengti) trūksta.
Trūkumų padengimui (taisoma Trūkumams padengti) į kasą įnešta 1000 eurų.
Egzamino užduočių atlikimui (taisoma užduotims atlikti) skiriamos trys valandos.
Buvo paskirtas terminas konkurso medžiagos paruošimui (taisoma medžiagai paruošti).
Buitinė technika parduodama išsimokėjimui (taisoma išsimokėtinai).
Įmonei trūksta lėšų nuostolių padengimui (taisoma nuostoliams padengti).
Projekto dokumentai pateikti vertinimui (taisoma vertinti).
Sprendimo projektą teikiu balsavimui (taisoma balsuoti arba Teikiu balsuoti dėl sprendimo projekto).
Priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti gali būti vartojamas tik tada, kai daiktavardis yra sukonkretėjęs, pvz.: Dalis pajamų bus skirta sveikatos draudimui. Įvyks vakaras kompozitoriaus atminimui (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 49–50).
Parengta pagal Valstybinė lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas
Raktažodžiai
Euras Šventės Didžiosios raidės Raštinės reikmenys Pareigos Statyti Dėti Įvesti Išvesti
Pravesti Kirčiavimas Gegužė Kainuoti Joninės Įmonių pavadinimai Vardadienis Ruduo
Skliaustai Kabutės Velykos Gavėnia Pakrovėjas Kalėdos Naujieji metai Skaičiai
Sportas Nyderlandai Pildyti Reikalas Pakankamai Dėka
Pensinis Brūkšnys Helovinas Miestai
.gif)
.jpg)
.jpg)