Ir ilgas, ir laibas, nutūpė žolėj – nematyti. Kas?

Šią rekordiškai karštą vasarą ne vienas pagalvoja apie lietų... Kartais paburnojame ir dėl lietaus. Bet po didelės kaitros lietus, nuplaunantis dulkes, palaistantis ir atgaivinantis žemę, yra itin laukiamas. Taigi šį kartą pakalbėkime apie lietų.

Lietus pagal stiprumą, lašelių dydį, skleidžiamą garsą gali būti vadinamas dulksna, purkšna, purškalu, prunkštuliu, pyla, kruša, lytumi, liūtimi. Kaip reikėtų rašyti liūtis ar liutis? Priesaginiai veiksmažodiniai daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokį balsį kaip ir tos veiksmažodžio formos, iš kurių jie padaryti, žodis liūtis yra padarytas iš žodžio lyti, todėl šaknyje turi ilgąją balsę.

Taip pat lietuvių kalboje turime daug žodžio lyti sinonimų, pvz.: lynoti, lašnoti, laščioti, lašenti, krapinti, krapnoti, krapčioti, krapenti, rasoti, rasnoti, rasenti, šlapnoti, varvėti, varventi, dulkti, dulksnoti, dulkenti, druokti, druokenti, drėgnoti, miglenti, rūkti, rūknoti, purkšti, purkšnoti, purkšlenti, prunkšti, pursloti, smilkti, taškenti, tekšlenti, tekšnoti, čebenti, čeženti, čiožti, merkti, pilti, karšti, kliaukti, kliokti, pliaupti, pliupinti, pliūšinti, telžti, žliaugti, žliogti, šliaukti, šlioti ir kt. Sinonimai pagyvina mūsų kalbą, todėl drąsiai juos vartokime, klausykimės lietaus muzikos ir pasirinkime tinkamiausią žodį.

Šiandien vartojama daug posakių su žodžiu lietus, pvz.: grybų lietus, aukso lietus, pinigų lietus, minčių lietus (tik ne brainstormas (breinstormas) – nevartotina svetimybė).

Mūsų senoliai pagal gamtos ženklus spėdavo orus. Antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga Septynių brolių miegančiųjų diena (liepos 10-oji). Buvo manoma, jeigu tą dieną lis, nesiliaus septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jeigu visai nelyja, taip pat blogai – derlius bus menkas. Anksčiau žmonės sakydavo: jei iš beržo daug sulos teka – bus lietinga vasara; jei rasa ilgai nenukrinta, lis; kai gausiai žydi liepos, bus lietingas ruduo; jei lietui lyjant balose tykšta burbulai, dar ilgai lis; jei volungė labai gieda, bus lietaus; jei šermukšnis gausiai žydi, vasara bus lietinga; jei sapnuoji mėnulį, tai bus lietaus; jeigu tyrai arba balos ir pelkės pavasarį žiba baltai ir iš tolo blizga kaip sidabras, tai vasarą reikia laukti daug lietaus ir žemumos gali likti nenušienautos.

Apie šienapjūtę ir lietų kalbama ir lietuvių sakmėje. Seniai seniai Dievas prisakė šventajam Petrui tvarkyti orą. Bet Dievas kalbėjo lenkiškai, nes buvo ponas, o Petras buvo iš prasčiokų ir nemokėjo lenkiškai, todėl jo nesuprato. Dievas pasakė Petrui, kad jis užleistų lietų tada, kai žmonės „prosit“ (liet. – prašo), o Petrui pasigirdo, kad kai „kosit“ (liet. – šienauja). Kai tik žmonės pradeda pjauti šieną, šventasis Petras ir užleidžia lietų (Lietuvių etiologinės sakmės, 2007).

Kai kada orų permainas jaučia ir žmogus. Prieš lietų jaučiamas tingulys, norisi miego. Žmogus jaučia būdingą prieš audrą ar perkūniją tvankumą. Sergantys sąnarių ligomis jaučia skausmą prieš darganą ir kitas orų permainas, prieš lietų pradeda gelti kojas, rankas arba strėnas. Nervingi žmonės darosi pikti ir nekantrūs. Prieš lietų arba oro permainą skauda lūžusius kaulus. Jei dieną miegas marina, lauk lietaus.

Nuo lietaus gelbsti tinkama apranga. Ką lyjant reikėtų pasiimti skėtį ar lietsargį? Abu žodžiai yra vartotini ir taisyklingi, tačiau kalbininkai mano, kad skėtis yra geresnis pasirinkimas. Kad lietui lyjant nesušlaptų kojos, reikia tinkamų batų. Dažnam kyla klausimas, ar guminius batus galime vadinti botais? Taip, guminiai batai gali būti vadinami botais. „Tarptautinių žodžių žodyne“ botai [pranc. bottes] – guminiai batai su aulu, saugantys nuo vandens ar sniego. 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 19) botai ir guminiai batai vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai. Tik nesivilkime ploščiaus, bet vilkimės lietpaltį, nes žodis ploščius – nevartotina svetimybė (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 88).

Po lietaus suskleiskime arba suglauskime skėtį (pasakymas uždaryti skėtį yra netaisyklingas) ir pažvelkime į dangų – galbūt išvysime vaivorykštę, kuri dar vadinama Vaivos arba laumės juosta. Vaiva yra vardas, todėl rašome didžiąja raide, o laumė –  mažąja raide, nes taip rašomi bendriniai mitologiniai ir religinių būtybių vardai, pvz.: angelas, laumė, kaukas, nimfa, mūza, deivė.

Seniau žmonės žinojo, kaip prisikviesti lietų – į šaltinio ar upės vandenį reikia įberti saują aguonų ir sukalbėti žodžius. Tik gaila, kad niekas tų žodžių jau nebeprisimena...

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Pakalbėkime apie atostogas

Vasara – atostogų metas. Visi apie jas kalba. Bet ar taisyklingai vartojame pasakymus su žodžiu atostogos?

1. Ar taisyklingas pasakymas „leisti atostogų“?

Leisti atostogų reiškia atostogų davimą ir įforminimą: Prašau leisti 5 darbo dienų kasmetinių atostogų (arba 5 darbo dienas kasmetinių atostogų) nuo xxxx metų rugpjūčio xx iki xx dienos įskaitytinai arba imtinai.

Gali būti vartojama išleido atostogauti, išleido į atostogas, bet netinka pasakymai su naudininku: Išleido atostogoms (taisoma atostogų) nuo spalio 1 dienos. Kai įvardijamas dienų skaičius (kiek dienų išeinama atostogų), galimas ir laiko naudininkas: Prašau leisti atostogų 5 darbo dienoms.

2. „Pailgintos atostogos“ ar „prailgintos atostogos“?

Taisyklingas terminas yra pailgintos atostogos. Prailgintos atostogos – netaisyklingas pasakymas.

3. Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taip, taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43). Vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma.

Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz.: Vedėjas dabar yra atostogose. Kolega nuo vakar yra atostogose. Plačiau žr. J. Klimavičius. Einu atostogų – esu atostogose // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 13–15.

4. „Mokamos atostogos“ ar „apmokamos atostogos“, „nemokamos atostogos“ ar „neapmokamos atostogos“?

Taisyklingi pasakymai mokamos atostogos ir nemokomos atostogos. Pasakymai apmokamos ir neapmokomos atostogos – netaisyklingi. Žodis apmokamas nevartotinas reikšme „už pinigus gaunamas arba toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-.

5. „Atšaukti iš atostogų“ ar „atšaukti atostogas“?

Abu žodžių junginiai yra taisyklingi. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ rašoma, kad veiksmažodis atšaukti gali reikšti: 1. dokumento galiojimo panaikinimą ar liepimą nedaryti numatyto darbo, pvz., atšaukti konferenciją, seminarą; 2. asmens sugrąžinimą, nurodymą grįžti, pvz., atšaukė iš atostogų.

6. „Atostogos už praeitus metus“ ar „praeitų metų atostogos“?

Atostogos už ką – tinka, kai pabrėžiamas laikas, už kurį atostogos suteikiamos, pvz.: Atostogos už šį laikotarpį nesuteikiamos. Gavo atostogas už praeitus metus. Atostogoms apibūdinti vartojamas kilmininkas: praeitų metų atostogos.

7. „Atostogos vaikui prižiūrėti“ ar „vaiko priežiūros atostogos“?

Atostogos vaikui prižiūrėti – tinka tada, kai pabrėžiama atostogų paskirtis, kaip neutralus terminas geriau vaiko priežiūros atostogos.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas 

Apie renginius ir jų pavadinimus

Įprastai kasmet gegužę vyksta du renginiai, suvienijantys didelę dalį tautiečių – muzikos konkursas „Eurovizija“ ir kultūros renginys „Muziejų naktis“. Kaip taisyklingai reikėtų rašyti šiuos renginių pavadinimus?

Festivalių, švenčių ir kitų renginių tiesioginės reikšmės pavadinimai, dažniausiai sudaryti iš vietovardžio ir renginio rūšį nurodančio žodžio, rašomi be kabučių, pvz.: Vilniaus festivalis, Trakų festivalis, Pažaislio festivalis, Jūros šventė.

Simboliniai (perkeltinės reikšmės) tokių renginių pavadinimai rašomi su kabutėmis, pvz.: „Šv. Kristupo vasaros muzika“, „Vilniaus dienos ’99“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Bliuzo naktys“, „Muziejų naktis“ ir pan.

Eurovizija yra simbolinis dainų konkurso pavadinimas, todėl rašytinas su kabutėmis arba skirtinas kitu šriftu: „Eurovizija“ – įspūdingas renginys, stebimas daugybės žiūrovų visame pasaulyje. Daug grupių dalyvaus šalies „Eurovizijos“ dainų konkurso atrankoje. Grupė tikisi, kad Švedijoje pavyks įrašyti dainą Eurovizijos nacionalinei atrankai ir pan.

Dažnai aptariami ir renginių vedantieji, o gal vedėjai?

Esamojo laiko veikiamasis dalyvis vedantysis, vedančioji neteiktinas asmenims pagal pareigas pavadinti: Koncerto pabaigoje vedantieji (taisoma vedėjai) padėkojo rėmėjams (Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 44). Taigi ne renginio vedantysis, o renginio vedėjas.

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas