Dažniausiai sportininkai dėvi sportinį kostiumą, kurį sudaro megztinis ir ilgos kelnės. Tokį kostiumą vadiname treningu. Bet ar šis žodis vartotinas sportinio kostiumo reikšme? Taip, treningas (treniruočių drabužis, sportininko kostiumas) yra vartotinas žodis, jis teikiamas el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001, p. 755).

Sportinių megztinių yra įvairių. Su užtrauktuku, maunami per galvą, su gobtuvu (kapišonas vartotinas tarptautinis žodis, tačiau pirmenybė teiktina lietuviškam atitikmeniui gobtuvas) ar be jo... Kaip reikėtų taisyklingai vadinti šį drabužį? Bluzonu, džemperiu ar svyteriu? Kurie iš šių žodžių yra vartotini?

Bluzonas – vartotinas tarptautinis žodis. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) teikiami du žodžiai: bluzonas ir bliuzonas. Pirmenybė teikiama bluzonui, kurio reikšmė aiškinama taip: „plona striukė arba marškiniai, sutraukti juosta arba guma žemiau talijos“. Galima vartoti ir lietuvišką bluzono atitikmenį (plona) striukė.

Džem̃peris (angl. jumper) – megztinis be apykaklės ir sąsagų, užsivelkamas per galvą (angl. jump – įšokti) (žr. „Aiškinamąjį aprangos terminų žodyną“, „Tarptautinių žodžių žodyną“). Tai taip pat vartotinas tarptautinis žodis.

Tačiau žodis svyteris nevartotinas. Šiltas, per galvą maunamas, nesagstomas megztinis su aukšta prigludusia apykakle vadinamas sporto megztiniu (angl. sweater, pullover, rus. свитер (žr. „Sporto terminų žodyną“, Terminų banką).

Labai patogu sportuoti su kojas aptempiančiomis kelnėmis, jas šiandien vis drąsiau dėvi ir vyrai. Kaip tokias kelnes taisyklingai pavadinti? Timpos ar leginsai? Leginsai – nevartotina svetimybė. Lietuviški pakaitai tamprės arba timpės. Šios kelnės dėvimos ir laisvalaikiu, tad po leginsų kaip naujos tamprių kelnių rūšies pavadinimai atėjo į madą džeginsai ir treningsai, treginsai. Džeginsai (angl. jeggins) – tamprių ir džinsų hibridas, denimo rašto tamprės, todėl galimi pakaitai – džinsinės tamprės, tampdžinsiai, timpdžinsiai. Treginsai (angl. treggins) – tamprių ir kelnių derinys, galimas pakaitas – tampkelnės, timpkelnės. Be to, kadangi siuvama iš įvairių medžiagų, įvairių spalvų, atitinkamai ir gali būti vadinama, pvz., odinės tamprės, languotos tamprės ir pan.

Tamprių savybę prisitaikyti prie kūno lemia specialus audinys. Ar galime jį vadinti spandeksu? Spandeksas – JAV standartizuotas elastomerinio pluošto pavadinimas. Pagal Tarptautinės standartizavimo organizacijos (ISO) standartus, toks pluoštas vadinamas elastanu („Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas“, Kaunas, 2001 ir Terminų bankas), todėl tamprių etiketėje reikėtų ieškoti elastano. Kuo jo daugiau, tuo drabužis bus tampresnis ir geriau priglus prie kūno.

Jeigu šilta ir megztinio nereikia, tuomet sportininkai dėvi aprangą trumpomis rankovėmis. Kaip tokį drabužį taisyklingai pavadinti? Girdžiu sakant maikė ar futbolka (futbolkė)? Deja, taip vadinti šio drabužio negalima. Tai nevartotinos svetimybės. Lietuviški pakaitai marškinėliai arba futbolo marškinėliai.

Kaip reikėtų vadinti trumpas kelnes, su kuriomis krepšininkai bėgioja mėtydami tritaškius? Ar vartotinas žodis šortai? Taip, tai vartotinas tarptautinis žodis: šortai (angl. shorts) – trumpos vasarinės, sportinės kelnės („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 794). J. Pričinausko „Aprangos žodyne“ (Vilnius, 2002) teikiamas ir lietuviškas šortų sinonimas trumpės. Galimi ir kiti atitikmenys: puskelnės, trumpakelnės ir kt. Ketvirtoje „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas (Vilnius, 2005) žodis šortai ir lietuviški pakaitai trumpakelnės, trumpės vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.

Plaukikai dėvi tik kelnaites. Tačiau jų nereikėtų vadinti plavkėmis. Plavkės – nevartotina svetimybė. Jos vadinamos glaudėmis. O kaip vadinama moteriška plaukimo apranga? Galima rinktis iš šių variantų: maudymukas – vientisas, vienos dalies, paprastai moteriškas, maudymosi ir plaukiojimo drabužis (teikiamas „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“, Kaunas, 2014), maudomukas (padaryta iš dalyvio formos maudomas) ir maudymosi kostiumėlis (abu teikiami J. Pričinausko „Aprangos žodyne“, Vilnius, 2002).

Apsirengėme. O dabar pasirinkime tinkamus batus. Krepšininkui labiausiai tiktų krepšinio batai arba sportbačiai. Tik ne basketės ar basketkės. Tai nevartotinos svetimybės. Futbolininkui reikia ypatingų batų, kurių padai su kapliukais arba skersiniais rumbais, o priekis kietas (angl. boots). Bucai? Ne. Bucai – nevartotina svetimybė, vartotinas junginys futbolo batai. O ar vartotinas žodis kedai? Taip, vartotinas. Kedai (angl. keds) – tekstiliniu viršumi ir guminiais padais nebrangūs pusbačiai ir batai, atsiradę pirmiausia kaip vaikiški JAV XIX a. pab. (angl. kid – vaikas). Šokėjui taip pat reikia specialių batų. Tam tinka lengvi batukai, kuriais apsiavę vaikai šoka. Tik reikėtų juos vadinti ne češkėmis (nevartotina svetimybė), bet čežutėmis, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža.

Kojos jau tinkamuose batuose. Dabar tikrai teks sportuoti...

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2023 m. kovas

Kuo keisti sportininkų vartojamą pasakymą „pasuoti kamuolį“? Nevartotinos svetimybės pasuoti pakaitas perduoti. Terminas perdavimas (angl. passing) teikiamas „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002, p. 422–423). Taigi reikėtų sakyti perduoti (mesti, spirti) kamuolį savo komandos žaidėjui.

Jis yra čempionas 50 km distancijai. Ar toks sakinys taisyklingas? Ne, netaisyklingas. Naudininkas nevartojamas asmeniui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis, todėl taisoma 50 km distancijos čempionas.

Ar taisyklingas pasakymas „gyrios kilnojimas“? Gyria (giria, gyra, gira, girė), plg. rus. гиря, yra svarstis (angl. weight). Antroji „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002) teikiama žodžio svarstis reikšmė – „didelis metalinis rutulys su rankena jėgai ugdyti“ (p. 589). Taigi ne gyrios (gyros, giros), o svarsčio kilnojimas.

Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame rungtynes. Ar taisyklingas šis sakinys? Toks pasakymas netaisyklingas, nes veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti nevartotini tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, taisoma pralaimime, esame bepralaimį rungtynes.

Po nesėkmingų rungtynių dažnai girdime, kad sportininkas šiandien „ne formoje“? Daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti vietininkas nėra vartotinas. Todėl šį pasakymą taisome taip: Sportininkas šiandien prastos, blogos formos.

Vis dar pasitaiko netaisyklingai pasirenkančių linksnį su žodžiu atstovauti. Atstovauti kam ar ką? Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko: atstovauti Lietuvai, Panevėžiui, mokyklai, komisijai.

Dalydamiesi varžybų įspūdžiais atkreipkime dėmesį ir į taisyklingą kalbą.