Populiariausių batų pavadinimai

Batai – apavas, skirtas žmogaus pėdoms apsaugoti ir atramai judant suteikti. Pirmieji batai aptikti 7000–8000 m. pr. m. e., o seniausi odiniai batai – maždaug 3500 m. pr. m. e. Apavas gaminamas iš įvairiausių medžiagų, dažniausiai iš odos, gumos, plastiko, įvairiausių dirbtinių medžiagų. Šiandien batai ne tik mus saugo nuo lietaus, sniego, šalčio ar karščio, bet ir padeda sukurti išskirtinį savitą stilių. Kiekviena kultūra ar istorinis laikmetis turi sau būdingas batų formas, dizainą, gamybos priemones, technologijas ir medžiagas. Taigi pasižvalgykime po batų pasaulį. Kaip reikėtų taisyklingai pavadinti skirtingų stilių, formų ir paskirties batus?

Namuose mes avime šliures, šlepetes arba čempes (megztas apavas). Šiandien neutraliuose tekstuose žodžio tapkė (nevartotina svetimybė) beveik nepasitaiko, o laisvųjų stilių tekstuose jis pavartojamas kaip stilistiškai konotuotas, labai gerai jaučiamas stilistinis jo kontekstas.

Šnekamojoje kalboje ypač paplitęs batų pavadinimas kroksai. Dažnam kyla klausimas, ar vartotinas šis žodis. Taip, žodis kroksai gali būti vartojamas. Šis pavadinimas kilęs iš prekių ženklo „Crocs“. Dažnai šiuo žodžiu pavadinama ne tik minėtos firmos avalynė, bet ir klumpaitės storu, dažniausiai guminiu, padu, taip pat bet kokie guminiai įsispiriami batai. Šnekamojoje kalboje linkstama labiau paplitusius simbolinius pavadinimus vartoti adaptuotus, su pridėta galūne (plg. džipas, tojota, internetas, nošpa ir pan.). Įsispiriami ryškių spalvų bukanosiai batai su skylutėmis gali būti vadinami kiaurabačiais, skylėtbačiais, sodo batais, laisvalaikio batais, paplūdimio batais ar dar kaip kitaip.

Taip pat dažnai galima išgirsti ir žodį pliažankės. Pliažankės (kaip ir basankės, basanoškės) – neteiktina svetimybė, lietuviškas jo pakaitas – paplūdimio basutės. Įsispiriamoms basutėms, nebūtinai paplūdimio, pavadinti vartosenoje paplito ir trumpesnis pavadinimas – įspirtukės.

Dar viena ypač populiari batų rūšis – tai laisvalaikio arba sportiniai batai. Tikriausiai ne vienam paauglystę ar jaunystę primena batų pavadinimas inkariukai (rašomas be kabučių kaip ir kroksai).Šiuo pavadinimu vadinami tvirto audinio sportiniai bateliai guminiais padais. Jie pavadinti pagal 1933 m. Kaune įkurto „Inkaro“ fabriko, kuriame buvo gaminama įvairi guminė avalynė – botai, kaliošai ir sportiniai batai, pavadinimą. Šie sportiniai bateliai tapo neatsiejama Lietuvos jaunimo stiliaus dalimi.

Vėliau lietuviškus inkariukus išstūmė importiniai sportiniai bateliai – kedai. Bet ar galima juos taip vadinti? Taip, šis žodis yra vartotinas. Kedai (angl. keds) ؘ– nebrangūs pusbačiai ir batai tekstiliniu viršumi ir guminiais padais, pirmiausia atsiradę kaip vaikiški JAV XIX a. pab. (angl. kid – vaikas) (žr. „Aiškinamasis aprangos terminų žodynas“, Kaunas, 2014, p. 186).

Su anglų kalba ir populiariais sporto žaidimais į lietuvių kalbą atėjo žodžiai bucai, basketės, basketkės. Tik ar galima šiuos žodžius vartoti? Bucai – nevartotina svetimybė, reikėtų keisti žodžių junginiu futbolo batai (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 20). „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002) taip pat teikiamas tik futbolo batų pavadinimas. Žodžiai basketės, basketkės taip pat nevartotinos svetimybės, vartotini žodžiai: krepšinio batai, sportbačiai (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 14).

Viena naujausių batų rūšių yra skeičiūzai. Žodis greičiausiai atsirado iš angl. skate shoes, pridėjus daugiskaitos galūnę -ai, dar plg. skateboard shoes „riedlenčių batai“. Šis angliškos kilmės pavadinimas vartojamas laisvuosiuose stiliuose, lietuviško atitikmens kol kas nėra. Galėtų būti vadinami riedlentininkų batais.

Šokių pamokoms taip pat reikia specialių batelių – čežučių. Šį naujadarą vietoj svetimybės češkės (rus. чешки) dar 1993 m. pasiūlė kalbininkas Jonas Šukys: „Vaikų darželiuose vaikai sportuoja, šoka apsiavę tam tikrais lengvais batukais, vadinamosiomis čèškėmis. Paprastai keičiama dvižodžiu junginiu gimnastikos bateliai. Galima siūlyti ir naujadarą čežùtės, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža“ (Šukys 1993: 14). Kalbos patarimų knygelėje prie žodžio čežutės randame sutrumpinimą šnek. Taigi, naujadarą siūloma vartoti šnekamojoje, t. y. neoficialiojoje, kalboje, o pirmenybę teikti terminui gimnastikos bateliai.

Dar praėjusio amžiaus pabaigoje niekas nebūtų pagalvojęs, kad atsiras batų su lemputėmis ar ratukais. Kaip tokius batus reikėtų vadinti? Naujažodžių duomenyne užfiksuotas pavadinimas riedbačiai. Pavadinimas, padarytas iš lietuviškos kilmės žodžių riedėti „važiuoti“ ir batai, greičiausiai atsiradęs verčiant iš anglų kalbos (angl. roller shoe, plg. angl. shoes with wheels). Juo, kaip rašoma Naujažodžių duomenyne, vadinami „sportiniai bateliai su ištraukiamais ratukais, kurie paverčia batelius riedučiais“. Šią avalynę galima dėvėti kaip įprastus sportinius batelius arba jais važinėtis. Įvairiuose interneto straipsniuose galima rasti vartojant žodžių junginius batai su ratukais, sportbačiai su ratukais, sportiniai batai su ratukais, riedantys sportiniai bateliai, riedantys sportbačiai.

Įdomių batų galima rasti ir moteriškoje spintoje. Pavadinimas flatformos kildintinas iš anglų kalbos žodžio flatforms < flat „plokščias“ ir form „forma“. Juo vadinami bekulniai lygiapadžiai bateliai su platforma. Šie batai apibendrintai vadinami avalyne su platforma arba platformine avalyne. Ar galima sakyti „batai ant platformos“? Junginys ant ko nevartotinas nesusijusiam su vieta požymiui reikšti. Taigi ne batai ant platformos, o batai su platforma.

Kaip reikėtų vadinti aulinukus su įsiūtomis guminėmis ar kitokiomis juostelėmis šonuose avimuisi palengvinti? Jie gali būti vadinami čelsiais (angl. chelsea). Pavadinimas kilo iš vietovardžio – Londono dalies pavadinimo.

Šiandien galima pamatyti itin ilgų aulinių batų, panašių į žvejo batus. Platėjantys, apsmunkančiais aukščiau kelių aulais batai gali būti vadinami botfortais (angl. jackboots, pranc. bottes – auliniai, fortes – stiprūs). Panašūs siauri piltuvėlio formos auliniai batai avėti baroko laikotarpio pradžioje. Taip pat šiuos batus galima vadinti ilgaauliais batais.

Tiek vyrai, tiek moterys nešioja suvarstomus pusbačius ar batus, kurių batviršio šonelių priekiniai apatiniai kraštai užsiūti ar užklijuoti ant jungties krašto. Šiuos batus dažnai pavadina derberiais arba derbiais. Pavadinimas siejamas su Anglijos grafu Edvardu Derbiu, gyvenusiu 1752–1834 m. Tačiau šis pavadinimas lietuvių kalboje nėra vartotinas. „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“ (Kaunas, 2014) teikiamas pavadinimas avalynė uždėtiniais šoneliais (angl. quarter over shoes, Derby shoes).

Taip pat šiandien labai populiarūs greitai apsiaunami pusbačiai, be varstymo ar užsagų, panašūs į mokasinus (elegantiška mokasinų atmaina). „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“ (Kaunas, 2014) teikiama forma loaferai (angl. loafer – dykinėtojas, bastūnas, keliautojas). Ši avalynė pavadinta pagal firminį pavadinimą, užregistruotą Londone 1939 m. Taip pat šie batai dar gali būti vadinami ir norvegiškais mokasinais.

Naujažodžių duomenyne galima rasti pavadinimų: batai-žudikai, bateliai žudikai, taip pat kileriai ir taksi batai. Žiniasklaidoje šie batai dar vadinami aukštakulniais-žudikais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad variantai su brūkšneliu netaisyklingi, nes pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles brūkšnelio tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių rašyti nereikia.

Šiandien moteriškame garderobe galima pamatyti net ir kerzavus batus. Bet ar toks pavadinimas yra vartotinas? Žodis kerzavi sudarytas su svetimu dėmeniu -avas, -ava, todėl turėtų būti ne kerzavi, o kerziniai batai.

Koks pasakymas autis batais ar autis batus yra taisyklingas? Tai lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Ausiuos auliniais batais (arba aulinius batus). Ji buvo apsiavusi gražiais aukštakulniais bateliais (arba gražius aukštakulnius batelius).

Tik nepamirškite – kokius batus bepasirinktumėte jų nesidėkite (juk ne ant galvos dedamės), bet aukitės arba maukitės. Šiandien tikrai turime platų batų pasirinkimą. Net sunku įsivaizduoti, kokius batus avėsime po 20 ar 30 metų. Galbūt kaip pasakose atsiras ir skraidantys batai...

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas ir

Aušros Rimkutės-Ganusauskienės straipsnį

Naujieji avalynės pavadinimai, 2019 m.

Apie arbatų pavadinimus

Rugpjūtis nelepina vasariškais orais, todėl puodelis karštos arbatos yra būtent tai, kas gali sušildyti. Vieni mėgsta Lietuvoje įprastas žolelių ar vaisines arbatas, kiti renkasi įmantresnes rytietiškas ar kitų kraštų augalų arbatas, kurių pavadinimai gali būti išversti ir vartojami netaisyklingai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad patiekalų ar gėrimų rūšys nurodomos įvardžiuotine forma, taigi sakome baltoji, juodoji, žalioji, raudonoji arbata (ne balta, juoda, žalia, raudona arbata). Žolelių arbatų rūšis nusakoma daugiskaitos, o ne vienaskaitos forma, taigi sakome mėtų, čiobrelių, ramunėlių arbata (ne mėtos, čiobrelio, ramunėlės). Vaisinės arbatos vilioja svaigiais kvapais, tokias arbatas galime vadinti aromatizuotomis arba kvapiosiomis. Pagal poveikį arbata gali būti raminamoji, atpalaiduojamoji (ne raminanti, atpalaiduojanti) arba tonizuojamoji, stimuliuojamoji (ne tonizuojanti, stimuliuojanti).

Kaip vadinti arbatą kin. „pu-erh“? Siūloma vartoti adaptuotą formą puèras (2 kirč.). Pueras yra specifinės fermentacijos kiniškos arbatžolės ir iš jų paruošta arbata.

Kaip vadinti arbatą kin. „wulung“? Siūloma vartoti adaptuotą formą ulòngas (1 kirč.). Ulongas yra iš dalies fermentuotos kiniškos arbatžolės ir jų arbata.

Ką siūloma vartoti vietoj jap. „matcha“? Siūloma vartoti adaptuotą kaitomą formą mačià (žodis 2 kirčiuotės). Mačia – aukščiausios rūšies žaliosios arbatos arbatžolių milteliai; japoniška ryškiai žalios spalvos kartoka neskaidri arbata, tam tikru būdu gaminama iš miltelių.

Ką siūloma vartoti vietoj angl. „roibos“? Lietuviškas augalo pavadinimas siauralapis raibsteglis. Siauralapis raibsteglis – pupinių šeimos vaistinis augalas (Aspalathus linearis), paplitęs Afrikoje. Naudojamas arbatai gaminti.

Ką siūloma vartoti vietoj angl. „chai latte“? Siūloma vartoti adaptuotą kaitomą formą čailãtė (2) arba junginį masãlos arbatà. Tai arbata su indiškais prieskoniais (masala) ir pienu.

Kokio augalo arbata yra matė? „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) rašoma, kad mãtė – paragvajinė arbata – yra kvapus gaivusis gėrimas iš arbatinio bugienio (Ilex paraguariensis) lapų (p. 514). Augalo pavadinimas – arbatinis bugienis – yra per platus, todėl Terminologijos pakomisėje nutarta teikti pavadinimą paragvajinis bugienis (lot. Ilex paraguariensis A. St.-Hil., angl.: mate, Paraguay-tea, yerba-mate; pranc. thé du Paraguay; vok.: Mateteestrauch, erva-mate; isp.: mate, yerba-maté). Taigi ne arbatinis, o paragvajinis bugienis.

Nesvarbu, kokia arbatos rūšis jums labiausiai patinka, gardinate ją pienu ar medumi, svarbu, kad šiltas kvapnus puodelis praskaidrintų mintis.

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

Ir ilgas, ir laibas, nutūpė žolėj – nematyti. Kas?

Šią rekordiškai karštą vasarą ne vienas pagalvoja apie lietų... Kartais paburnojame ir dėl lietaus. Bet po didelės kaitros lietus, nuplaunantis dulkes, palaistantis ir atgaivinantis žemę, yra itin laukiamas. Taigi šį kartą pakalbėkime apie lietų.

Lietus pagal stiprumą, lašelių dydį, skleidžiamą garsą gali būti vadinamas dulksna, purkšna, purškalu, prunkštuliu, pyla, kruša, lytumi, liūtimi. Kaip reikėtų rašyti liūtis ar liutis? Priesaginiai veiksmažodiniai daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokį balsį kaip ir tos veiksmažodžio formos, iš kurių jie padaryti, žodis liūtis yra padarytas iš žodžio lyti, todėl šaknyje turi ilgąją balsę.

Taip pat lietuvių kalboje turime daug žodžio lyti sinonimų, pvz.: lynoti, lašnoti, laščioti, lašenti, krapinti, krapnoti, krapčioti, krapenti, rasoti, rasnoti, rasenti, šlapnoti, varvėti, varventi, dulkti, dulksnoti, dulkenti, druokti, druokenti, drėgnoti, miglenti, rūkti, rūknoti, purkšti, purkšnoti, purkšlenti, prunkšti, pursloti, smilkti, taškenti, tekšlenti, tekšnoti, čebenti, čeženti, čiožti, merkti, pilti, karšti, kliaukti, kliokti, pliaupti, pliupinti, pliūšinti, telžti, žliaugti, žliogti, šliaukti, šlioti ir kt. Sinonimai pagyvina mūsų kalbą, todėl drąsiai juos vartokime, klausykimės lietaus muzikos ir pasirinkime tinkamiausią žodį.

Šiandien vartojama daug posakių su žodžiu lietus, pvz.: grybų lietus, aukso lietus, pinigų lietus, minčių lietus (tik ne brainstormas (breinstormas) – nevartotina svetimybė).

Mūsų senoliai pagal gamtos ženklus spėdavo orus. Antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga Septynių brolių miegančiųjų diena (liepos 10-oji). Buvo manoma, jeigu tą dieną lis, nesiliaus septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jeigu visai nelyja, taip pat blogai – derlius bus menkas. Anksčiau žmonės sakydavo: jei iš beržo daug sulos teka – bus lietinga vasara; jei rasa ilgai nenukrinta, lis; kai gausiai žydi liepos, bus lietingas ruduo; jei lietui lyjant balose tykšta burbulai, dar ilgai lis; jei volungė labai gieda, bus lietaus; jei šermukšnis gausiai žydi, vasara bus lietinga; jei sapnuoji mėnulį, tai bus lietaus; jeigu tyrai arba balos ir pelkės pavasarį žiba baltai ir iš tolo blizga kaip sidabras, tai vasarą reikia laukti daug lietaus ir žemumos gali likti nenušienautos.

Apie šienapjūtę ir lietų kalbama ir lietuvių sakmėje. Seniai seniai Dievas prisakė šventajam Petrui tvarkyti orą. Bet Dievas kalbėjo lenkiškai, nes buvo ponas, o Petras buvo iš prasčiokų ir nemokėjo lenkiškai, todėl jo nesuprato. Dievas pasakė Petrui, kad jis užleistų lietų tada, kai žmonės „prosit“ (liet. – prašo), o Petrui pasigirdo, kad kai „kosit“ (liet. – šienauja). Kai tik žmonės pradeda pjauti šieną, šventasis Petras ir užleidžia lietų (Lietuvių etiologinės sakmės, 2007).

Kai kada orų permainas jaučia ir žmogus. Prieš lietų jaučiamas tingulys, norisi miego. Žmogus jaučia būdingą prieš audrą ar perkūniją tvankumą. Sergantys sąnarių ligomis jaučia skausmą prieš darganą ir kitas orų permainas, prieš lietų pradeda gelti kojas, rankas arba strėnas. Nervingi žmonės darosi pikti ir nekantrūs. Prieš lietų arba oro permainą skauda lūžusius kaulus. Jei dieną miegas marina, lauk lietaus.

Nuo lietaus gelbsti tinkama apranga. Ką lyjant reikėtų pasiimti skėtį ar lietsargį? Abu žodžiai yra vartotini ir taisyklingi, tačiau kalbininkai mano, kad skėtis yra geresnis pasirinkimas. Kad lietui lyjant nesušlaptų kojos, reikia tinkamų batų. Dažnam kyla klausimas, ar guminius batus galime vadinti botais? Taip, guminiai batai gali būti vadinami botais. „Tarptautinių žodžių žodyne“ botai [pranc. bottes] – guminiai batai su aulu, saugantys nuo vandens ar sniego. 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 19) botai ir guminiai batai vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai. Tik nesivilkime ploščiaus, bet vilkimės lietpaltį, nes žodis ploščius – nevartotina svetimybė (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 88).

Po lietaus suskleiskime arba suglauskime skėtį (pasakymas uždaryti skėtį yra netaisyklingas) ir pažvelkime į dangų – galbūt išvysime vaivorykštę, kuri dar vadinama Vaivos arba laumės juosta. Vaiva yra vardas, todėl rašome didžiąja raide, o laumė –  mažąja raide, nes taip rašomi bendriniai mitologiniai ir religinių būtybių vardai, pvz.: angelas, laumė, kaukas, nimfa, mūza, deivė.

Seniau žmonės žinojo, kaip prisikviesti lietų – į šaltinio ar upės vandenį reikia įberti saują aguonų ir sukalbėti žodžius. Tik gaila, kad niekas tų žodžių jau nebeprisimena...

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas