.png)
.gif)
Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.
Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Atsakingi asmenys
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė
Tel. (8 45) 50 12 89
El. p. loreta.vasileviciene@panevezys.lt
Kalbininkė Anorina Samuilienė
Tel. (8 45 ) 50 12 29
El. p. anorina.samuiliene@panevezys.lt
Žodžių su dėmeniu video- rašyba ir vartojimas
Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai (pvz.: audio-, bio-, etno-, geo-, hidro-, mikro-, pop, ultra-, video- ir kt.) lietuvių kalboje vieni nevartojami, todėl rašomi kartu su antruoju dėmeniu ir sudaro sudurtinius žodžius. Plačiau pakalbėsime apie itin dažnai vartojamus žodžius su nelietuviškos kilmės dėmeniu video-.
Video- (lot. video – matau) gali būti vartojamas kaip pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vaizdo perdavimu, įrašymu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 856). Video- kaip atskiras žodis lietuvių kalboje nevartojamas.
Dėmuo video- negali būti rašomas atskirai, pvz.: videoįrašas (ne video įrašas), videožaidimas (ne video žaidimas), videokonferencija (ne video konferencija), videokamera (ne video kamera), videoaparatūra (ne video aparatūra), videoklipas (ne video klipas), videodokumentas (ne video dokumentas).
Kadangi žodžiai su dėmeniu video- yra hibridinės darybos, jie vertinami kaip šalutiniai normos variantai, todėl pirmenybė teikiama junginiams su žodžiu vaizdo. Taigi vietoj žodžio videoįrašas geriau vartoti vaizdo įrašas, vietoj videožaidimas – vaizdo žaidimas, vietoj videokonferencija – vaizdo konferencija, vietoj videokamera – vaizdo kamera, vietoj videoaparatūra – vaizdo aparatūra, vietoj videoklipas – vaizdo klipas, vietoj videodokumentas – vaizdo dokumentas („Kalbos patarimų“ knygelė „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013, p. 65). Vietoj angl. „video art“siūloma vartoti atitikmenį videomenas (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6).
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.
Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?
Nusakant sveikinimo priežastį, dingstį, pabrėžiant, kuria proga sveikinama, prielinksnio su konstrukcijos toleruojamos, tačiau jos vertinamos kaip šalutinis normos variantas. Kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną! Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga! Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu džiaugsmo Kalėdų šventėse!
Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną.
Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Su pagarba ar pagarbiai?
Be reikalo bijomasi pasirašyti su pagarba. Manoma, kad visi pasakymai, kuriuos galima sutapatinti su rusų kalba, yra netaisyklingi. Be to, dauguma iš užsienio gaunamų raštų yra angliški ir juose pasirašoma vartojant prieveiksmį nuoširdžiai (sincerely) ar pan. Prielinksnio su junginiai gali reikšti veikimo būdą. Pasakymai su pagarba ir pagarbiai yra lygiaverčiai normos variantai. Taigi jokios klaidos nėra pasirašyti su pagarba. Oficialiuosiuose stiliuose šis pasirašymo būdas yra netgi teiktinesnis. Dažniausiai klystama ne vartojant mandagumo žodžius, o juos skiriant. Įsidėmėtina, jog lietuviškame tekste po žodžių pagarbiai, su pagarba kablelio nereikia. Pvz.:
Su pagarba
Dokumentų valdymo poskyrio
vyriausioji specialistė
Po žodžių su pagarba, pagarbiai pateisinamas galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.
Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Raktažodžiai
Euras Šventės Didžiosios raidės Raštinės reikmenys Pareigos Statyti Dėti Įvesti Išvesti
Pravesti Kirčiavimas Gegužė Kainuoti Joninės Įmonių pavadinimai Vardadienis Ruduo
Skliaustai Kabutės Velykos Gavėnia Pakrovėjas Kalėdos Naujieji metai Skaičiai
Sportas Nyderlandai Pildyti Reikalas Pakankamai Dėka
Pensinis Brūkšnys Helovinas Miestai
.gif)
.jpg)
.jpg)