Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.

Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Atsakingi asmenys

Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė

Tel. (8 45) 50 12 89

El. p. loreta.vasileviciene@panevezys.lt

Kalbininkė Anorina Samuilienė

Tel. (8 45 ) 50 12 29

El. p. anorina.samuiliene@panevezys.lt

Ar taisyklingai vartojame žodžius pilnas, pilnai?

Kanceliarinėje kalboje paplitęs būdvardžio pilnas vartojimas visumos nusakymo reikšme, t. y. vartojamas žymint ištisinį, nesutrumpintą dalyką: pilnas vardas, pilnas parašas, pilnas adresas, pilnas dokumento pavadinimas (priešinga reikšmė – sutrumpintas). Tokia vartosena klaida nelaikytina, bet tikrai lietuviškai vietoj žodžio pilnas būtų sakoma visas: visas vardas, visas parašas, visas adresas, visas pavadinimas. Galimi ir variantai su žodžiu nesutrumpintas, pvz.: nesutrumpintas adresas, nesutrumpintas pavadinimas.

Būdvardis pilnas nevartotinas:

1. baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas. Todėl dirbame visu arba ne visu etatu, visu arba ne visu darbo krūviu, visą arba ne visą darbo dieną, perkame visą bilietą arba pusė bilieto, mokame visą kainą arba pusę kainos, gauname visą pensiją, viso dydžio pensiją (oficialioje kalboje) arba dalinę pensiją;

2. kai kalbama ne apie visumą, o šiaip apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes: Reikia pilnesnių (taisoma išsamesnių) tyrimo duomenų. Paruošta pilna (taisoma visa, iki galo, tinkamai) posėdžio darbotvarkė.

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Pvz.: Jis pilnai (taisoma visiškai) sutiko su šia nuomone. Teisėjai pilnai (taisoma nuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo bylą. Klausimas pilnai (taisoma visai, iki galo, tinkamai) paruoštas.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" teikiama ir trečioji žodžio pilnas reikšmė – „prk. apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės. Pilnas ožių, kaprizų, pasiutimo. Todėl pasakymas „jis pilnas visokių sumanymų“ yra taisyklingas.

 Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

 Apie rudens šventes

Visų šventųjų diena – po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 1 d. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente VII a. pradžioje paskelbė popiežius Bonifacas IV.

Oficialus šventės pavadinimas – Visų Šventųjų diena. Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide).  Minėtina, kad laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, kitos neoficialios pavadinimo formos Visi šventieji arba Visų šventųjų šventė.

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės arba Ilgės, arba vėlių diena. Šventės pavadinimas Vėlinės gali būti kirčiuojamas dvejopai: Vėlìnės ir Vė̃linės.

Šventės diena pradžioje nebuvo pastovi – lapkričio 17, sausio 1 ar sausio 14 dieną. Benediktinų vienuolyno abatas Odilonas 998 m. įvedė tradiciją iškart po Visų Šventųjų melstis už mirusius vienuolijos narius. XIII a. ši tradicija išplito visoje Katalikų Bažnyčioje.

Ilgės – mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su sudėtinėmis vaišėmis. Švęstos kapinėse ir namuose spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, nuėmus derlių. Būdavo prašoma laukų globėjo Žemėpačio malonių, pasak kitų autorių, aukojama Perkūnui ar pagerbiamas Vaižgantas (linų dievas). Su apeigomis kepdavo duoną, skirtą proseniams (vėliau elgetoms), būdavo aukojami gyvuliai, paukščiai (avys, gaidžiai), vaišinamasi jų virta ar kepta mėsa, grojama, dainuojama, žaidžiama. Mirusiųjų vėlėms po stalais, suolais, į namo kertes numesdavo maisto, nuliedavo gėrimo arba užkasdavo vaišių liekanas.

Šiaurės rytų Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Latvijoje, Baltarusijoje iki XIX a. išliko Ilgių šventės paprotys ant kapų padėti valgio ir gėrimo.

Šaltiniai: Valstybinė kalbos komisija, Vikipedija

Žodžių su dėmeniu video- rašyba ir vartojimas

Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai (pvz.: audio-, bio-, etno-, geo-, hidro-, mikro-, pop, ultra-, video- ir kt.) lietuvių kalboje vieni nevartojami, todėl rašomi kartu su antruoju dėmeniu ir sudaro sudurtinius žodžius. Plačiau pakalbėsime apie itin dažnai vartojamus žodžius su nelietuviškos kilmės dėmeniu video-.     

Video- (lot. video – matau) gali būti vartojamas kaip pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vaizdo perdavimu, įrašymu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 856). Video- kaip atskiras žodis lietuvių kalboje nevartojamas.

Dėmuo video- negali būti rašomas atskirai, pvz.: videoįrašas (ne video įrašas), videožaidimas (ne video žaidimas), videokonferencija (ne video konferencija), videokamera (ne video kamera), videoaparatūra (ne video aparatūra), videoklipas (ne video klipas), videodokumentas (ne video dokumentas).

Kadangi žodžiai su dėmeniu video- yra hibridinės darybos, jie vertinami kaip šalutiniai normos variantai, todėl pirmenybė teikiama junginiams su žodžiu vaizdo. Taigi vietoj žodžio videoįrašas geriau vartoti vaizdo įrašas, vietoj videožaidimas – vaizdo žaidimas, vietoj videokonferencija – vaizdo konferencija, vietoj videokamera – vaizdo kamera, vietoj videoaparatūra – vaizdo aparatūra, vietoj videoklipas – vaizdo klipas, vietoj videodokumentas – vaizdo dokumentas („Kalbos patarimų“ knygelė „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013, p. 65). Vietoj angl. „video art“siūloma vartoti atitikmenį videomenas (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas.

Raktažodžiai

Euras  Šventės   Didžiosios raidės    Raštinės reikmenys  Pareigos  Statyti  Dėti  Įvesti  Išvesti

 Pravesti   Kirčiavimas   Gegužė   Kainuoti Joninės  Įmonių pavadinimai  Vardadienis   Ruduo

  Skliaustai  Kabutės   Velykos   Gavėnia  Pakrovėjas  Kalėdos   Naujieji metai  Skaičiai 

                                     Sportas    Nyderlandai     Pildyti    Reikalas   Pakankamai  Dėka

                                                       Pensinis    Brūkšnys   Helovinas  Miestai

                                                                                          Vasario 16-oji   Kovo 11-oji