Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.

Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.

Atsakingi asmenys

Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė

Tel. (8 45) 50 12 89

El. p. [email protected]

Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Pakalnė

Tel. (8 45) 50 44 92

El. p. [email protected]

E. ar e-?

Šiandien mums įprasta mokesčius sumokėti, apsipirkti, užsiregistruoti pas gydytoją, dirbti neiškėlus kojų iš namų. Įvairiausius reikalus tvarkome internetu, todėl ir mūsų kalboje jau įsigalėję žodžių junginiai su būdvardžiais internetinis arba elektroninis. Tad norime atkreipti dėmesį į taisyklingą šių žodžių vartojimą.

Kuris junginys vartotinas internetinė bankininkystė ar elektroninė bankininkystė? Abu žodžiai (tiek internetinė, tiek elektroninė) čia tiktų, Europos terminų žodyne EUROVOC teikiamas terminas elektroninė bankininkystė. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktavardžio baigmuo -ininkystė rodo jį žymint verslą, ūkio šaką (ir tos srities mokslą), taigi žodis abstrakčios reikšmės. Todėl reikėtų taisyti tokius pasakymus: Pirkėjas atsiskaito už įsigytas prekes elektronine bankininkyste (= per elektroninį banką). Ar tu naudojiesi internetine bankininkyste (= interneto banku)?

Kalboje atsirado nemažai žodžių junginių su žodžiu elektroninis, tačiau jį dažnai sutrumpiname. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis elektroninis negali būti trumpinamas e su brūkšneliu. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan. Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško: ne e-verslas, o e. verslas, ne e-parašas, o e. parašas, ne
e-bankas, o e. bankas, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė.

Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės: ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. vyriausybė. Juk tai ne tikrosios vyriausybės, o tiesiogiai su valstybės valdymu susijusios būsimos informacinės sistemos, teiksiančios paslaugas internetu, pavadinimas.

Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nesinaudoja elektroniniu paštu. Vietoj įprasto adreso, vis dažniau nurodome elektroninio pašto adresą. Džiugu, kad vis rečiau galima pamatyti neteiktiną anglų kalbos žodį e-mail, tačiau trumpinant žodžių junginį vis dar pasitaiko klaidų. Elektroninis paštas pirmiau siūlytas trumpinti tik dviem būdais: el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos (plg.: e. vyriausybė, e. parašas, e. bankas) galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p. Svarbu netrumpinti rašant brūkšnelį (jokiu būdu ne e-paštas), nes tai anglų kalbai būdinga rašyba. Nesvarbu, kaip pasirinksite trumpinti šį žodžių junginį, tačiau atkreipkite dėmesį, kad prieš žodį paštas arba trumpinį p. turi būti paliktas tarpas, kadangi junginį sudaro du atskiri žodžiai. Jeigu nurodysite du el. pašto adresus, po žodžio paštas ar trumpinio p. reikia rašyti dvitaškį, o jei vieną – jokio skyrybos ženklo nereikia.

Per karantiną, kai galiojo griežti ribojimai ir ne kiekvienas galėjo apsilankyti įprastoje parduotuvėje, ypač suklestėjo elektroninė prekyba. Tik nevartokime žodžio e-šopas, nes tai svetimybė, vartotini junginiai elektroninė parduotuvė (arba e. parduotuvė), internetinė parduotuvė (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 27).

Kurį žodį reikėtų rinktis interneto ar internetinis sudarant žodžių junginius? Pvz.: interneto puslapis ar internetinis puslapis, interneto svetainė ar internetinė svetainė, interneto kavinė ar internetinė kavinė. Vartotinas kompiuterijos terminas interneto, todėl turėtų būti interneto puslapis (jis priklauso internetui, yra interneto dalis) arba interneto tinklalapis, interneto svetainė, interneto kavinė.

Didelė dalis mūsų gyvenimo persikėlė į virtualią erdvę. Todėl nieko nebenustebinsi nei e. laiškais, nei e. laikraščiais, nei e. žurnalais, ne e. vaistinėmis. Matyt, ateityje vis daugiau atsiras žodžių, šalia kurių išdidžiai įsitaisys e su tašku.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2022 m. spalis

Nuriebintas jogurtas – lieknėjančiųjų draugas ar priešas?

Vasara lepina saulėtomis, karštu oru alsuojančiomis dienomis, todėl išalkę ieškome gaivių, lengvesnių maisto produktų. O ir su maudymosi kostiumėliu norisi atrodyti gražiai... Mitybos ekspertai dažnai rekomenduoja rinktis nuriebintus produktus, pvz.: jogurtą, pieną, kefyrą, kepiniams naudoti nuriebalintus sezamų, migdolų ar kitų riešutų miltus. Manoma, jei produktai yra nuriebinti, tai jie yra liesi, be riebalų? Deja, priešingai.

Veiksmažodis nuriebinti (nuriebalinti) neturi reikšmės „šalinti riebalus“. Atvirkščiai: minėtas žodis reiškia „padaryti riebų“ ar net „pernelyg riebų“, pvz., Šaukštas taip nuriebintas, kad net nuplauti negalima. Veiksmažodis nuriebinti padarytas iš žodžio riebinti, o riebinti – iš būdvardžio riebus. Palyginkime: nukreivinti – iš veiksmažodžio bendraties kreivinti, o kreivinti – iš būdvardžio kreivas ir pan. Taip, kaip sakoma nukreivinti, t. y. „padaryti kreivą“ (tarkim, nukreivinti vagą), taip turi būti vartojamas ir žodis nuriebinti – reikšme „padaryti riebų“.

„Chemijos terminų aiškinamajame žodyne“ ir Terminų banke nuriebalinimas keičiamas taisyklingu terminu – riebalų šalinimas. Norėdami įvardyti nedidelį riebalų kiekį maisto produktuose taip ir sakykime:

neriebus, liesas jogurtas; jogurtas be riebalų ar su mažu riebalų kiekiu;

neriebi, liesa grietinė; grietinė be riebalų ar su mažu riebalų kiekiu;

neriebi, liesa kakava; kakava be riebalų;

neriebūs, liesi migdolų miltai; migdolų miltai be riebalų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vediniai su priešdėliu nu- (nuriebalinti) netinka norint nusakyti, kad kas nors iš medžiagos šalinama, todėl vediniai nuorinti, nukalkinti, nudruskinti, nuskausminti, nukenksminti yra netaisyklingi. Jais visais norima pasakyti, kad šalinami pamatiniu žodžiu įvardyti dalykai: riebalai, oras, kalkės, druska, skausmas ar kenksmingumas. Taigi sakykime:

ne nuorinti radiatorių, o iš radiatoriaus išleisti orą;

ne nukalkinti, nudruskinti, o išvalyti kalkes, druską;

ne nukenksminti, o padaryti nekenksmingą, neveiksmingą, pašalinti kenksmingumą;

ne nuskausminti, o malšinti, mažinti skausmą (todėl ir ne nuskausminamieji vaistai, o vaistai nuo skausmo, skausmą malšinantys, mažinantys vaistai).

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2022 m. liepa

Apie sodą, daržą ir kalbą

Kai už lango tokia graži vasara, visur žalia, žydi ir kvepia, dažniausios pokalbių temos sodas ar daržas, augalų veislės, jų priežiūra. O kai pasirodo pirmasis derlius, dalijamasi receptais, gaminami gardūs patiekalai iš užaugintų gėrybių. Sodininkystė ar daržininkystė Lietuvoje visada buvo populiarus užsiėmimas. Šiuo metu daržo lysvę vis dažniau įsirengiame ant palangės, balkone, terasoje ar net daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Taigi norime atkreipti dėmesį į sodininkų ar daržininkų kalboje dažniausiai pasitaikančių žodžių taisyklingumą.

Sodą ar daržą, net ir neturint žemės plotelio, galima įsirengti ant palangės ar balkone ir užsiauginti jaunų daigelių salotoms ar prieskoninių žolelių. Kaip reikėtų vadinti jaunus daržovių (kopūstų, burokėlių, garstyčių, ridikėlių ir kt.) želmenis, vartojamus maistui 7–10-ą dieną po sėjos, išsiskleidus skilčialapiams ar tik besiformuojant pirmam tikrajam lapeliui? Terminologijos specialistai pataria vartoti žodį daiginiai (angl. microgreens). Nuo daigintų sėklų jie skiriasi tuo, kad auginami substrate.

Darže ir sode darbų tikrai daug. Reikia ne tik pasėti sėklas, tačiau ir išretinti išdygusius daigelius. Dažnai girdime pasakymą pikuoti daigus. Tik ar vartotinas žodis pikuoti reikšme „išretinti, persodinti augalus“? Taip, šis žodis vartotinas. Pikuoti [pranc. piquer – durti, smeigti] – persodinti jaunus augalus (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 634). „Žemės ūkio enciklopedijoje“ (t. 2, Vilnius, 2003, p. 769), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ teikiamas žodis pikavimas – pirmasis daigo persodinimas.

Anksčiau tarp daržininkų buvo gana paplitęs žodis rasoda (nevartotina svetimybė). Šiandien vietoj jo vartojami žodžiai daigai, sodinukai. Žodžio rasoda dabartiniuose neutraliuose tekstuose beveik nepasitaiko, o laisvųjų stilių tekstuose jis pavartojamas kaip stilistiškai konotuotas.

Kad mažiau reikėtų laistyti ir ravėti, sodininkai ir daržininkai augalus mulčiuoja. Kuri forma teiktina: mulčias ar mulčas? Šaltiniuose („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“; „Tarptautinių žodžių žodyne“, 2013; „Žemės ūkio enciklopedijoje“ (Vilnius, 2003, p. 548) teikiama forma mulčias (angl. mulch) (pjuvenos, mėšlas, kompostas, šiaudai, lapai, durpės sodų ir daržų žemei pavasarį apdėti). Kokia šio žodžio vietininko forma? Mulčyje, mulčiuje ar mulče? Sistemiškai pagal vardininką mulčias vietininkas – mulčyje (ne multyje, nes tai ne lietuviškos, o svetimos kilmės žodis). Kita vertus, toleruotinas ir variantas mulčiuje – pagal senesnį mulčius. Vartosenoje pasitaikantis variantas mulče būtų sistemiškiausias adaptuojant iš angl. mulch vardininką kaip mulčas, plg. pučas – puče, bridžas – bridže. Termino forma mulčias nesistemiška, tokios formos svetimžodžių pasitaiko nebent tarmėse, patyrusiose slavų kalbų įtaką, plg.: bučius arba bučias „krepšys žuvims gaudyti“, pečius ir pečias „krosnis“. Laikantis pastovumo principo, rekomenduojama – mulčias, mulčio... mulčyje.

Senosios svetimybės kapčius (kaupas; krūva), tačka (karutis), rubežius (rubežis) (siena; riba), šlanga (šlangas) (žarna) kalboje vartojamos gana retai. Tarmėse vartotos senosios svetimybės neteiktinos viešojoje kalboje, įmonių pavadinimuose, prekių ženkluose. Jos įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė.

Vasarą džiugina ne tik daržai ar sodai, bet ir miestuose įrengti paaukštinti simetriškos formos gėlynai. Kaip tokį gėlyną reikėtų vadinti? Kliomba, kliombas ar klomba? Tarptautinį žodį klomba galima vartoti, jis teikiamas ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013, p. 416): klomba – paaukštintas (įrengtas aukščiau takų ar vejų lygio) simetriškas gėlynas. Bendrinėje kalboje nevartotini tarmėse ar šnekamojoje kalboje pasitaikantys variantai kliomba, kliombas.

Kiekvienas augintojas džiaugiasi, kai jo sode ar darže augalai veša, keroja, tarpsta. Kuris žodžių junginys vartotinas „vešintys augalai“ ar „vešantys augalai“? Pirmenybė teikiama dalyvio formai vešantys („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios pagrindinės veiksmažodžio formos: vešėti, veša, vešėjo). Tik nevartokime žodžio subujoti (nevartotina svetimybė), vietoj jo vartotini žodžiai 1. suvešėti, sukeroti, tarpti; 2. suklestėti (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 91).

Užaugintomis gėrybėmis, iš jų pagamintais patiekalais smagu vaišinti namiškius, draugus ir kaimynus. Kaip reikėtų kirčiuoti žodį vaišinti? Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šį priesaginį veiksmažodį kirčiuoti dvejaip: vaišìnti, vaišìna, vaišìno; váišinti, váišina, váišino. Galima pasirinkti labiau patinkantį variantą.

Linkime, kad šią vasarą sodo ir daržo gėrybių ant jūsų stalo būtų kaip iš gausybės rago (žodis gausybės rašomas mažąja raide). Gaminkite gardžiausius patiekalus ir kvieskite artimuosius „paragauti vasaros“...

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2022 m. birželis

Naudingos nuorodos

Taisyklinga vartosena

Ar žinote, kad...