.png)
Kalba – bendrosios žmogaus kultūros sudėtinė dalis. Ilgiau pabendravus, iš žmogaus kalbos galima spręsti apie jo išsimokslinimą, išsilavinimą, erudiciją, teigiamus ir neigiamus charakterio bruožus, moralę. Nustatyta, kad tie, kurių turtinga, išlavinta kalba, aiškiau mąsto, tiksliau reiškia savo mintis.
Lietuvių bendrinė kalba – tai pagal tam tikrus principus ir kriterijus sunorminta kalba. Kalbos norma laikomi įprasti, nusistovėję, kalbos praktikoje įtvirtinti kalbos variantai, jų vartojimo įgūdžiai ir taisyklės. Kalbos normų pažeidimas yra kalbos klaida. Labai didelėmis kalbos klaidomis laikomos tos, kurios šiurkščiai pažeidžia su kalbos sandara susijusias kalbos normas.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas kontroliuoja, kaip Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje visose viešojo gyvenimo srityse laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų, kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Atsakingi asmenys
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Loreta Vasilevičienė
Tel. (8 45) 50 12 89
El. p. loreta.vasileviciene@panevezys.lt
Dokumentų valdymo poskyrio vyriausioji specialistė Agnė Pakalnė
Tel. (8 45) 50 12 29
El. p. agne.pakalne@panevezys.lt
Ar taisyklingai vartojame žodį „pagalba“?
Pastaruoju metu dažnai girdime žodį „pagalba“. Bet ar tikrai mokame taisyklingai jį vartoti? Kokios dažniausios polinksnio „pagalba“ vartojimo klaidos?
Polinksnis pagalba dažniausiai netaisyklingai vartojamas:
1. priemonei reikšti;
2. padėjusiam arba tarpininkavusiam asmeniui reikšti.
Pasakymas su (kieno) pagalba priemonei reikšti yra verstinis. Vietoj jo vartotinas įnagininkas arba prielinksninė konstrukcija su kuo ar pan., pvz.: Kompiuterių pagalba (taisoma Kompiuteriais, Su kompiuteriais, Naudodamiesi kompiuteriais) mokiniai atlieka paskirtas užduotis. Reikia įstatymų, kurių pagalba (taisoma kuriais remdamiesi, kuriais vadovaudamiesi) galėtume padėti verslui išgyventi ir išsaugoti darbo vietas. Mokslo pagalba (taisoma Mokslu, Per mokslą) žmogus pažįsta pasaulį. Duonkepės pagalba (taisoma Duonkepe, Su duonkepe arba Naudodamiesi duonkepe) užminkysime tešlą ir iškepsime naminės duonos.
Padėjusiam arba tarpininkavusiam asmeniui reikšti vartojame prielinksninę konstrukciją su kieno pagalba, pusdalyvį ar padalyvį, pvz.: Medikų pagalba (taisoma Su medikais, Su medikų pagalba, geriau: Medikų padedami) įveiksime sunkią ligą. Bendravome tik vertėjo pagalba (taisoma su vertėjo pagalba, padedami vertėjo, per vertėją). Savanorių pagalba (Su savanoriais, Su savanorių pagalba, geriau: Savanoriams padedant) pristatomi maisto produktai ir vaistai rizikos grupės žmonėms.
Konstrukciją su polinksniu pagalba, ar ji reikštų padėjusį arba tarpininkavusį asmenį, įrankį, mechanizmą, ar kokią kitą priemonę, kartais net abstrakčią, būtina keisti įnagininku, prielinksine konstrukcija su kuo, pusdalyviu ar padalyviu.
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas
Karantino terminija
Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos kasdienėje kalboje atsirado naujų ar padaugėjo retai vartotų žodžių ir jų junginių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija reaguodama į aktualijas parengė Konsultacijų banko įrašus, paaiškinančius šiuo metu dažnai vartojamų žodžių ar jų junginių vartoseną.
Karantinas (angl. quarantine, rus. карантин) yra įvairios priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013) reikšmės konkretizuotos: 1. priverstinis laikinas į šalį atvykusių žmonių, atvežtų gyvūnų, augalų, prekių izoliavimas, kad iš jų nepaplistų ligos arba kenkėjai; 2. vieta, skirta tokiam izoliavimui.
Taigi nusakant įvairias ribojimo, izoliavimo priemones gali būti sakoma taikyti karantiną, laikytis karantino, izuoliuoti(s) dėl karantino, paskelbti karantiną ir pan.
Nusakant izoliavimo(si) vietą gali būti sakoma būti karantine, laikyti karantine, uždaryti į karantiną ir pan. Priverstinio izoliavimo(si) reikšme gali būti vartojamas ir veiksmažodis karantinuoti(s): karantinuotas kruizinis laivas; asmuo, kuriam įtariamas virusas, karantinavosi.
Karantino metuskatinamas nuotolinis darbas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnį yra toks darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje vietoje nei yra darbovietė, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Dažniausiai dirbama namuose. Šiuo metu daug diskutuojama, ar esame pasirengę darbui iš namų, ar dirbti iš namų patogu ir pan., kyla klausimų dėl junginių darbas iš namų, dirbti iš namų taisyklingumo.
Pirmoji prielinksnio iš reikšmė – žymėti veiksmą išorės link nuo pasakytos vietos (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), pvz.: Vėjas pučia iš vakarų; Kad nebūtų iš kelio (toli sukti) aplankyčiau; Iš eglynų staugia vilkas; Stebėti gatvę iš penkto aukšto ir pan.
Taigi junginiai darbas iš namų, dirbti iš namų taisyklingi.
Vaikai, kurie dėl karantino negali lankyti ugdymo įstaigos, turi mokytis nuotoliniu būdu. Terminu nuotolinis mokymas(is) (angl. distance learning) vadinamas mokymasis ne mokykloje, bet mokinio gyvenamojoje vietoje paštu, telefonu, per televizijos laidas, el. paštu, internetu (žr. „Enciklopedinį edukologijos žodyną“, Vilnius, 2007, Terminų banką, Europos terminų bazę IATE).
Žmonėms, kurie gali būti užsikrėtę virusu, būtina saviizoliacija, kad apsaugotų kitus. Žodis saviizoliacija darybiškai taisyklingas, analogiškai sudarytų žodžių yra ir daugiau – savirealizacija, savireguliacija ir pan. Iš veiksmažodinių daiktavardžių sudarytais dūriniais su dėmeniu savi- nusakomas į save nukreiptas veiksmas (panašiai kaip žodžiais su sangrąžos dalelyte). Daiktavardžio saviizoliacija sinonimas yra izoliavimasis.
Galimas ir vietininkas saviizoliacijoje (grįžęs iš užsienio yra saviizoliacijoje; saviizoliacijoje esančių asmenų kasdien teiraujamasi apie sveikatą). Kur leidžia kontekstas, pirmenybė teiktina veiksmažodžio formoms: grįžęs iš užsienio yra izoliavęsis; asmenų, kurie izoliavosi, kasdien teiraujamasi apie sveikatą.
Dėmuo savi- daiktavardžiams atstoja sangrąžos dalelytę. Sangrąžiniam veiksmažodžiui savi- yra perteklinis, todėl vartotina ne saviizoliuotis, o izoliuotis.
Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas
Ar vartotinas žodis foto?
Foto- (gr. phōs (kilm. phōtos) – šviesa) – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba su fotografija („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 271).
Įsigalėjęs žodis foto yra svetimybė, todėl vietoj jo vartotini nuotrauka arba fotografija (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 29).
Foto nevartotinas kaip atskiras žodis, jis visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomas kartu su antruoju, pvz.: fototerapija (ne foto terapija), fotolaboratorija (ne foto laboratorija), fotokopija (ne foto kopija), fotoalteljė (ne foto ateljė).
Darybiškai sudurtiniai žodžiai fotonuotrauka, fotoblykstė, fotopaslaugos, fotostudija yra taisyklingi, tačiau pirmenybė teikiama žodžiams nuotrauka, blykstė ir žodžių junginiams fotografijos paslaugos, fotografijos studija (aiškiau nusakoma veiklos sritis, plg.: meno studija, dailės studija, muzikos studija).
Reikia prisiminti, kad nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami (žodžių foto, audio, video lietuvių kalboje nėra). Jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju. Tad reikėtų rašyti fotoaparatas, fotopopierius, fotomenininkas, fotodarbų paroda, fotografijos galerija ir pan.
Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas
Raktažodžiai
Euras Šventės Didžiosios raidės Raštinės reikmenys Pareigos Statyti Dėti Įvesti Išvesti
Pravesti Kirčiavimas Gegužė Kainuoti Joninės Įmonių pavadinimai Vardadienis Ruduo
Skliaustai Kabutės Velykos Gavėnia Pakrovėjas Kalėdos Naujieji metai Skaičiai
Sportas Nyderlandai Pildyti Reikalas Pakankamai Dėka
Pensinis Brūkšnys Helovinas Miestai
.gif)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.png)