Aplinkos apsaugos tikslas – ne tik tausoti gamtą, racionaliai naudoti jos išteklius, bet ir sudaryti prielaidas tolygiai visuomenės materialinės gerovės bei dvasinės kultūros plėtotei (pasauliniu, teritoriniu ir vietos mastu).
1992 m. Rio de Žaneire Lietuva kartu su kitomis pasaulio valstybėmis pasirašė Deklaraciją dėl aplinkos ir plėtros bei „Darbotvarkę 21-ajam amžiui” (AGENDA 21). Vienas svarbiausių šių dokumentų principų – darnaus vystymosi – įpareigoja orientuoti šalių ekonominę ir socialinę plėtrą taip, kad išsaugotume Žemę ateities kartoms. Tad aplinkosaugos politika turi būti integruota į visų ūkio šakų, teritorijų, bendruomenių plėtros programas.
Atliekų tvarkymas yra pripažintas svarbiausia aplinkos apsaugos sritimi, nes reguliuoja gamybos, paskirstymo ir vartojimo produktų sąveiką su gamtine aplinka – dirvožemiu, oru, vandeniu, klimatu. Sąmoningą vartotojo sprendimą lemia įgūdžiai ir informacija apie prekes, jų pasirinkimo alternatyvas, poveikį sveikatai ir aplinkai.
Todėl vienas iš svarbiausių vaidmenų, įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus ir išteklius, tenka visuomenės aplinkosaugos švietimui ir informavimui. Atsakingi, išprusę vartotojai gali paveikti gamybą ir prekybą, formuoti sveikatai ir aplinkai palankių produktų paklausą, padėti tausoti išteklius ir mažinti atliekų bei aplinkos taršos.