Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas, mero pavaduotojas Petras Luomanas susitiko su pulkininko leitenanto, nepriklausomybės kovų dalyvio, tarpukario Lietuvos krašto apsaugos ministro Jono Variakojo giminaičiais – šiuo metu JAV gyvenančiu sūnumi Jonu Variakoju ir panevėžiete Nijole Variakojiene.

               Svečiai savo giminės vardu miesto vadovams įteikė prašymą suteikti Panevėžio garbės piliečio vardą dimisijos pulkininkui leitenantui J. Variakojui (1892-1963).

             „Jonas Variakojis – viena ryškesnių tarpukario Panevėžio krašto asmenybių, palikusių žymų pėdsaką nepriklausomybės kovose. Savivaldybė jau yra gavusi ir Karaliaus Mindaugo husarų bataliono prašymą dėl garbės piliečio vardo suteikimo J. Variakojui. Atsižvelgdami į šiuos pasiūlymus, kreipsimės į Savivaldybės tarybą“, - sakė meras R. Račkauskas.

             J. Variakojis savanoriu į Lietuvos kariuomenę įstojo 1918 m., prasidėjus bolševikų puolimui. Paskirtas Panevėžio srities apsaugos viršininku 1919 m. būrė savanorius į kovą prieš bolševikų Raudonąją armiją, kuri be jokio pasipriešinimo buvo užėmusi du trečdalius Lietuvos teritorijos. Prie Kėdainių Panevėžio dalinio savanoriai pirmieji pasipriešino, pirmą kartą savanorių kovų istorijoje perėjo į kontrpuolimą ir įrodė, kad yra pajėgūs ne tik gintis, bet ir nugalėti. J. Variakojo vadovaujami kariai išvijo raudonarmiečius iš Baisogalos, Šeduvos, Ukmergės, Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, pasiekė Dauguvos krantus.

             Panevėžio batalionas išaugo ir buvo pavadintas Lietuvos karaliaus Mindaugo 4-uoju pėstininkų pulku.

             Už nuopelnus J. Variakojis apdovanotas Vyčio kryžiaus, Vytauto Didžiojo, Gedimino, Lačplėsio ordinais, Savanorių medaliu. 2002 m. Panevėžyje jam pagerbti atidengta paminklinė lenta, Nepriklausomybės aikštėje, šalia Švč. Trejybės bažnyčios pastatytas J. Variakojo paminklinis biustas. Biusto autorius – panevėžietis skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša. 

           Ryšių su visuomene skyrius