Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.

Per daugiau nei 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisydama jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis. Slaptųjų knygų sparčiai daugėjo.

Spaudos draudimo metų sienos ruože konfiskuota per 200 tūkst. leidinių – 6-8 proc. visų gabenamų. Nesunku apskaičiuoti, kad pavyko pergabenti apie 3 milijonus. Tai tikrai įspūdingas skaičius. Šie leidiniai – daugiausia maldaknygės, šventųjų gyvenimo aprašai, elementoriai, vėliau laikraščiai.

Nuo lietuvių raštijos pradžios ligi 1864 m. – t. y. per 300 metų, lietuviškų knygų iš viso buvo išspausdinta vos 750. Nuo draudimo pradžios iki 1883 m. – t. y. iki laikraščio „Aušra“ gimimo, išspausdinta 484 knygos, o nuo 1883 m. iki 1903 m., be laikraščių, buvo išspausdintos 1372 knygos.

Tautiškos savimonės piliečiai leisdavo lietuviškas knygas ir laikraščius iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko knygnešiai. Už slaptą knygų laikymą ir platinimą nukentėjo maždaug 1000 žmonių. Tarp jų buvo ir kaimiečių, ir kunigų, inteligentų. Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, jos platintos itin sparčiai. Valdžia turėjo pripažinti nesugebanti kovoti su spaudinių sklaida ir siūlyti panaikinti spaudos draudimą.

Apie lietuvių tautos kovas už laisvą spausdintą žodį sužinojo ir rusų šviesuomenė. Inteligentai vis dažniau paragindavo naikinti spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis. Pagaliau apie tai garsiai prabilo ir pati rusų valdžia, esą draudimas nepasiekė tikslo – lietuviai nepripažįsta spaudinių rusiškais rašmenimis.

1904 m. gegužės 7 d. caras paskelbė lietuviško žodžio laisvę, nors cenzūra išliko. Tai, kad maža tauta apgynė savo žodžio teises prieš milžiną, teisę viešai spausdinti savo knygas ir laikraščius, palengvino kovą dėl kitų dalykų, sudarė sąlygas toliau ugdyti tautinę savimonę.

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, minės ir Panevėžio miesto savivaldybės vadovai, žiniasklaida, bibliotekos ir mokyklos. J. Miltinio gimnazija parengė stendą „Mažos valstybės didi gimto žodžio galia”, „Minties“ gimnazija – literatūros parodą „Lietuviškos knygos kelias”, Rožyno progimnazija – seniausių spaudinių parodą. J.Balčikonio gimnazistai šią dieną paminės Protų kovose. „Saulėtekio“ progimnazijoje bus pristatyta mažųjų literatų kūryba.

Miesto vadovai lankėsi ir sveikino Savivaldybės viešosios bibliotekos, laikraščių, radijo stoties „Pulsas“, skirtingose TV stotyse dirbančius kolektyvus.  

                     Parengė Ryšių su visuomene skyrius