Panevėžio miesto savivaldybėje susirinkusi neigiamus socialinius veiksnius koordinuojanti komisija aptarė miesto saugumo priemones, jaunimo užimtumo didinimo galimybes, Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pasiūlymus miesto saugumui didinti.

„Mūsų komisija veikia kelerius metus. Jos veikla - koordinuoti nusikalstamumo, prekybos žmonėmis ir prostitucijos, tabako, alkoholio, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, smurto ir vaiko teisių apsaugos bei jų pažeidimų prevenciją mūsų mieste. Komisiją sudaro Savivaldybės, policijos, Lietuvos „Carito“, Panevėžio vyskupijos šeimos centro atstovai. Todėl norėčiau akcentuoti: nepavykus konstruktyviai dirbti, pritarus Tarybos kolegijai, meras panaikino po tragiškų Dembavos įvykių daugiausia iš Tarybos narių sudarytą darbo grupę nusikaltimų prevencijos priemonių planui parengti. Tačiau mūsų komisija dirba ir nagrinėja visus policijos, visuomeninių organizacijų, įstaigų ir Panevėžio bendruomenės siūlymus“, - teigia Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė.

Praėjusią savaitę vykusiame posėdyje dar kartą analizuota, ką miestas daro, kad čia būtų saugiau, kaip šviečiama ir ugdoma jaunoji panevėžiečių karta.

2013 metų miesto biudžete yra speciali visuomenės iniciatyvų skatinimo ir saugumo užtikrinimo programa, įvairios saugumo didinimo ir kitos priemonės numatytos atskirose biudžeto eilutėse. Tarp priemonių - įtraukti į sprendimo procesų priėmimą jaunus žmones, organizuojant Jaunimo reikalų tarybos darbą; finansuoti jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų projektus (šiemet 20 tūkst. Lt skirta jaunimo organizacijų sąjungai „Apskritasis stalas“), konsultuoti šias organizacijas, finansuoti neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektus, VPK organizuoti atvirų durų dienas socialinės rizikos šeimų vaikams, švietimo įstaigas įtraukti į tokias iniciatyvas kaip „Temidės“ viktorina, „Vaikų smurtui – ne“, „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“ ir kt.; skatinti policijos rėmėjų veiklą, tobulinti pedagogų, socialinių darbuotojų kompetenciją ir kt. Iš miesto biudžeto skiriamas finansavimas vaikų vasaros stovykloms, socializacijai mokslo metais, sveikatinimo ir aplinkosauginio švietimo projektams. Kasmet skelbiama informacija mokiniams apie švietimo, kultūros, sporto įstaigų organizuojamus užsiėmimus.

„Visa tai užimtumo, ugdymo priemonės. Tačiau jos gali ir bus tobulinamos, plečiamos. Parengtas jaunimo problemų sprendimo 2013-2015 m. planas, kuriuo numatyta naujovių. Viena svarbiausių – įkurti atvirą jaunimo centrą, kuriame galėtų leisti laisvalaikį tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus mokiniai ir jaunuoliai. Tam, kad centro veikla būtų kuo efektyvesnė ir patrauklesnė, remsimės kitų miestų patirtimi. Be atvirojo jaunimo centro, ketiname kurti atviras erdves jaunuoliams įvairiuose mikrorajonuose, skatinti savanorystę, organizuoti įdomiausios jaunimo laisvalaikio formos konkursus ir kt. Manau, kad tai ne vien savivaldos, bet ir kitų institucijų bendras rūpestis. Todėl planuojame dirbti ne vieni. Reikėtų pasidžiaugti ir pasveikinti G.Petkevičaitės-Bitės biblioteką – čia jau įkurta atvira erdvė jaunimui „Savas kampas“. 14-29 metų panevėžiečiams organizuojami kino klubo susitikimai, stalo žaidimų popietės, Jaunimo darbo centro specialistai veda užsiėmimus. Numatyta susitikimų su žinomais jaunimo kultūros atstovais, Lietuvos menininkais, „Protonų kovos“, - sako J.Gaidžiūnaitė.

Administracijos direktoriaus pavaduotojos teigimu, reikėtų didinti ne tik jaunimo - ypač nuo 16 metų – užimtumą. Dėmesio reikia skirti ir miesto infrastruktūros bei kitoms prevencinėms priemonėms. Tarp jų – išlaikyti esamą ir plėsti vaizdo kamerų tinklą (įtraukiant vietos bendruomenių tarybas), gerinti apšvietimą (pasitelkiant daugiabučių bendrijas, verslininkus), tvarkyti sporto aikštynus, riboti visą parą alkoholiu prekiaujančių įstaigų (save skambiai vadinančių barais) veiklą.

„Tam inicijuosime susitikimą su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovais. Kartu bandysime išsiaiškinti, ar tikrai barais ir viešojo maitinimo įstaigomis turėtų būti vadinamos kiaurą parą dirbančios girdyklos, ir kaip atitinkamai turėtų būti keičiami šalies teisės aktai“, - teigia J.Gaidžiūnaitė.

Kalbėdama apie VPK pateiktus siūlymus saugumui didinti, pavaduotoja sako, kad vieni jų jau vykdomi kelerius metus („Saugios kaimynystės“ idėjos propagavimas, jaunimo ir paauglių užimtumo organizavimas, jaunimo švietimas apie alkoholio, narkotikų, smurto žalą ir pan., eismo saugumo užtikrinimo priemonės). Kiti (gerinti apšvietimą problemiškiausiose vietose, policijos rėmėjų skatinimas, socialinė prevencinė reklama) bus įgyvendinami atsižvelgiant į miesto biudžeto situaciją. Tretiems (atkurti išblaivinimo įstaigą) prieštarauja šalies ir Europos teisės aktai. Ar miestas galėtų didinti gaunančiųjų socialines išmokas kontrolę, raginti juos atidirbti viešuosius darbus už pašalpas, riboti alkoholio prekybą masiniuose renginiuose, bus svarstoma papildomai.     

Ryšių su visuomene skyrius