Lapkričio 22 d. pilnutėlėje G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos salėje prasidėjo kasmetis Panevėžio miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bendradarbiavimą liudijantis renginys – LMA diena.

           „Nuo 2003 m. besitęsiantis bendradarbiavimas tarp mūsų miesto ir akademijos – puikus savivaldos ir mokslo patirties pasikeitimo pavyzdys, teikiantis naudos tiek Panevėžiui, tiek, tikiuosi, ir LMA. Nedažnai Panevėžyje sulaukiame tokio gausaus mokslo elito būrio, todėl didžiuojuosi, kad miestas turi galimybę išgirsti vienus iš iškiliausių Lietuvos pranešėjų įvairiomis temomis. Panevėžį dažnai minime kaip kuriantį miestą, siekiantį naujovių, neabejingą naujosioms technologijoms, tačiau atsigręžiantį ir į istorinį paveldą, praeities laimėjimus. Šiandien iš garbių svečių išgirsime daug naudingos informacijos. Neabejoju, kad ji bus itin naudinga Panevėžio mokslo bendruomenei, įvairių sričių specialistams“, - sveikindamas susirinkusiuosius į LMA dieną sakė meras Vitalijus Satkevičius.

         Po jo sveikinimo žodį tarė ir LMA prezidentas prof., habil. dr. Valdemaras Razumas.

         Vėliau Kauno technologijos universiteto (KTU) prof. Kęstutis Zaleckis skaitė pranešimą apie iššūkius Lietuvos miestų gyvybingumui. Akcentuota racionali miestų plėtra pagal esamą infrastruktūrą ir galimybes, protingo miesto planavimo reikšmė. Lietuvos miestai gretinti su užsienio. K.Zaleckio teigimu, visame pasaulyje ryški tendencija – gyventojų telkimasis į didžiuosius miestus. Tad tam tikra prasme didieji miestai gyvena regionų sąskaita.

         KTU Humanitarinio fakulteto Garso ir vaizdo menų technologijų katedros profesorius akad. Giedrius Kuprevičius iškėlė mažėjančio kūrybiškumo, vartotojiškos visuomenės problemą. Taip pat kalbėta apie kūrybinių industrijų reikšmę vienijant verslą ir meną, meno funkcijas ir reikšmę. G.Kuprevičius atmetė teiginius, kad kultūra – biudžeto išlaikytinė. Priešingai – įgyvendinami kultūros projektai duoda darbo įvairių profesijų žmonėms.

         Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto doc. dr. Mantas Martišius perskaitė pranešimą apie informacinius karus. Akcentuota, kad šiuo metu visame pasaulyje įvairiems tikslams pasiekti taikomos „juodosios technologijos“, o geras žinias užgožia neigiamos informacijos gausa. Kalbėdamas apie Lietuvą M.Martišius sakė, kad mūsų būdinga savybė – į saviplaką evoliucionavusi savikritika, kada nepripažįstame teigiamų reiškinių ir laimėjimų, o koncentruojamės į neigiamus.

         Po plenarinio LMA dienos posėdžio darbas persikėlė į sekcijas. Kultūros paveldo sekcijoje aptartas skaitmeninimas LMA Vrublevskių bibliotekoje, supažindinta su daugiaprasmiu panevėžiečių paveldu. Medicinos mokslų sekcijoje aptarta Lietuvos farmacijos pramonės dabartis, produktai ir poreikiai. Technikos mokslų sekcijos dalyviams skaityti pranešimai apie krizės valdymą statybos ir nekilnojamojo turto sektoriuje, miestų architektūros sprendimų reglamentavimo aplinką. Edukologijos mokslų sekcijoje pristatyta mobilioji biomokslų laboratorija.

         Ryšių su visuomene skyrius