Kraštotyros muziejus, rengdamas geležinių kryžių viršūnių rinkinio katalogą, gavo neįtikėtiną dovaną iš tautodailininko Arvydo Petrulio. Medžio drožėjas įteikė 8 geležinius kryžius – „saulutes“, kurias buvo surinkęs vaikščiodamas žygeivių keliais, suradęs savo sodybos apylinkėse.

          Geležinėmis viršūnėmis užbaigiami mediniai mažosios architektūros paminklai arba kulto statiniai. Meninės kalvystės pavyzdžiai – „saulutės“ – Lietuvoje paplito  XVIII a. Geležinių viršūnių rinkinys yra vienas iš seniausių Panevėžio kraštotyros muziejuje. Jis pradėtas kaupti 1925 m. Nuvirtusių medinių paminklų geležines viršūnes muziejui atnešdavo mokytojų paraginti gimnazijų, mokytojų seminarijos, amatų mokyklos mokiniai. Panevėžio mokytojų seminarijoje Petro Būtėno įkurta Tautotyros ir senienų rinkimo draugija rengė ekspedicijas po Panevėžio, Anykščių apylinkes. Rasta ir muziejui perduota viena kita geležinė viršūnė. Kelios į muziejų pateko su Kupiškio krašte surinkta seserų Glemžaičių kolekcija. Tačiau kad vienas asmuo padovanotų visą savo kolekciją - net aštuonias „saulutes“, - reta išimtis.

          Į tautodailininko A.Petrulio kolekciją „saulutės“ pateko iš Panevėžio (5 vnt.), Pasvalio (1) ir Vilkaviškio (1) rajonų. Viena tarybiniais metais nukaldinta Paberžėje, Tėvo Stanislovo įkurtose dirbtuvėse. Daugiausia geležinių kryžių rasta vaikštinėjant po Panevėžio rajono Pavašuokių, Nibragalio, Maženių, Vilkapjūvių kaimus. Domėtis šiais meninės kalvystės pavyzdžiais medžio drožėjui A. Petruliui nesvetima. Jis pats keliaudamas po Lietuvą su žygeivių klubu koplytėlėmis, kryžiais yra įamžinęs ne vieną 1863 metų sukilimo mūšio ar sukilėlių mirties, pokario partizanų žūties vietą. Daug koplytėlių su Rūpintojėliais ar Dievo Motinomis yra įkėlęs į medžius senose kaimų kapinaitėse, prie kelių, palaukių ar tiesiog miškuose.

          „Esame dėkingi tautodailininkui A. Petruliui už vertingą dovaną ir džiaugiamės, kad pastaruoju metu sulaukiame vis daugiau panevėžiškių dovanojamų eksponatų. Šitaip visi stipriname mūsų miesto istorinę ir kultūrinę atmintį“, - sako muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė.

          Ryšių su visuomene skyriaus ir Kraštotyros muziejaus inf.