Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo apsvarstyti ir priimti svarbūs miestui sprendimai. Apie juos kalbamės su Panevėžio miesto mere Loreta Masiliūniene.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje priimti Darnaus judumo plano pakeitimai. Kokia šio sprendimo reikšmė ir nauda miestui?

Nuo 2018-ųjų Panevėžyje kryptingai įgyvendinamas strateginis dokumentas, Darnaus judumo planas, kuriuo remiantis formuojama šiuolaikiška transporto sistema, kuriamos sąlygos gyventojams rinktis tvarius keliavimo būdus. Reaguodama į aplinkosaugos iššūkius ir gyventojų lūkesčius, Panevėžio miesto savivaldybė ieško kompleksinių sprendimų, padedančių mažinti taršą, skatinti fizinį gyventojų aktyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Vienas iš prioritetų – pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra. Tarybai pritarus mieste bus išplėstas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas – be anksčiau plane numatytų J. Basanavičiaus, Smėlynės, Klaipėdos, Vilniaus, Nemuno, J. Janonio, S. Kerbedžio, Ramygalos, Pušaloto, Senamiesčio gatvių bei Velžio kelio takų bus modernizuojami ir Paliūniškio bei Vakarinės g. pėsčiųjų ir dviračių takai. Tikiu, kad šie pokyčiai ne tik reikšmingai prisidės prie švaresnio oro, bet ir skatins gyventojus rinktis aktyvų gyvenimo būdą, taip gerinant jų sveikatą.

Tarybos posėdyje buvo pritarta atidėti mažos taršos zonos nustatymo terminą. Kuo šis sprendimas svarbus miestui?

Kadangi šalies mastu priimamo įstatymo projektas dar tik svarstomas, atsižvelgdama į vietos verslo bendruomenės siūlymus ir numatomus teisės aktų pakeitimus, mažos taršos zonos įgyvendinimo veiksmų plano parengimą Taryba nusprendė atidėti iki 2025 m. spalio 1 d. Esame ne kartą sakę, kad bet kokie su mažos taršos zona susiję sprendimai bus priimami atsakingai, įvertinus poveikį miesto aplinkai, ekonomikai ir gyventojų patogumui. Todėl bus atliekama išsami oro taršos stebėsena ir analizuojamos alternatyvios taršos mažinimo priemonės – pavyzdžiui, galimas transporto ribojimas tam tikrose miesto gatvėse.

Posėdyje priimtas sprendimas pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos šaulių sąjunga. Kokia šio sprendimo reikšmė miestui?

Tik sutelktas darbas ir bendros pastangos gali užtikrinti stiprią, saugią ir vieningą Lietuvą, ypač šiuo laikotarpiu. Todėl atsižvelgdami į augančius geopolitinius iššūkius siekiame stiprinti visuomenės saugumą, užtikrinti mobilizacinių funkcijų įgyvendinimą ir telkti pilietinę galią. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadu Jurandu Rusteika žymi svarbų žingsnį, kuriant tvarią partnerystę tarp savivaldos ir nacionalinės organizacijos. Šis susitarimas sustiprins miesto atsparumą iššūkiams, skatins bendruomenės pilietinį aktyvumą bei prisidės prie vertybinio ugdymo – ypač jaunimo. Esu įsitikinusi, kad ši partnerystė padės ugdyti sąmoningą, atsakingą ir pilietiškai aktyvią visuomenę, pasirengusią ginti savo valstybę.

Jau šį savaitgalį švęsime Valstybės dieną, gal kažką norėtumėte palinkėti panevėžiečiams?

Liepos 6-oji – tai diena, kai ne tik minime valstybės ištakas, bet ir švenčiame bendrystę, tautinę tapatybę bei pasididžiavimą savo šaknimis. Būkime vieningi, didžiuokimės savo lietuviškumu, branginkime tai, kas mus jungia, ir švęskime drauge. Kurkime Panevėžį, kuriame atsispindi mūsų istorija, vertybės ir bendruomenės stiprybė. Kurkime Panevėžį – kaip mes.

Dėkojame už pokalbį!

Komunikacijos skyrius