Lietuvoje verslumo lygis auga: jau kelerius metus daugėja naujų įmonių, verslo naujokams išduodamų paskolų, savo verslą artimiausiais metais kurti planuoja 10 proc. šalies gyventojų. Tačiau tarp skirtingų Lietuvos regionų fiksuojamas akivaizdus verslumo lygio atotrūkis. Tarkim, Vilniaus m. ir Neringos savivaldybėse bendras verslumo lygis kone 2 kartus didesnis už bendrą Lietuvos vidurkį, o Varėnos, Jonavos, Visagino ir Šalčininkų savivaldybėse jis nesiekia ir 80 proc. šalies vidurkio.

Tokias tendencijas atskleidė pirmą kartą sudarytas šalies regionų verslumo lygio tyrimas, kurį inicijavo Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU).

Lietuvos verslumo žemėlapis sudarytas atsižvelgiant į tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį veikiančių įmonių ir ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių, ūkio subjektų skaičiaus augimą, išduotų paskolų verslo pradžiai skaičių bei pačių gyventojų planus pradėti nuosavą verslą.

Susumavus visus kriterijus, išsiskiria Vilniaus m. ir Neringos savivaldybės, kuriose verslumo lygis yra atitinkamai 92 ir 87 proc. didesnis už šalies vidurkį. Po jų rikiuojasi Palanga (149 proc.), Kaunas (139 proc.), Šilutės r. (133 proc.), Klaipėda (122 proc.), Panevėžys (118 proc.).

Pirmajame dešimtuke, be pajūrio kurortų, atsidūrė dar kelios kitos mažesnės Lietuvos savivaldybės – Šilutės, Šilalės (115 proc.), Molėtų (117 proc.). Jos pirmiausia išsiskiria didesniu gyventojų, kurie individualiai vykdo ekonominę veiklą, vidurkiu.

Sąrašo apačioje atsidūrė Varėnos r. (65 proc.), Jonavos r. (71 proc.), Visagino (75 proc.), Šalčininkų r. (77 proc.) savivaldybės.

Pajūrio savivaldybės bei didmiesčiai pirmauja daugeliu verslumo rodiklių. Pagal veikiančių įmonių koncentraciją išsiskiria Neringa – 2014 m. pradžios duomenimis, čia 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka net 51 įmonė. Po jos rikiuojasi Vilniaus miestas (45), Palanga (34), Kaunas (32), Šiauliai (25), Panevėžys (24).

Statistikos departamento (SD) duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje veikė 68,2 tūkst. įmonių – 1000 gyventojų vidutiniškai teko 23. Mažiausiai įmonių Kalvarijos savivaldybėje – 7 įmonės 1000 gyventojų.

Įmonių ir kitą verslo organizavimo formą pasirinkusių ūkio subjektų Lietuvoje daugėja jau kelerius metus – SD duomenimis, per 2012 metus jų skaičius išaugo 11 tūkst., pernai – 13 tūkst. Verslumo tyrimo duomenimis, maždaug kas antra nauja įmonė registruojama sostinėje.

Pagal ekonominę veiklą vykdančių gyventojų (daugiausia jų – ūkininkai su partneriais) pirmauja rajonų savivaldybės.

LCKU duomenimis, pagal aktyvumą naudojantis Verslumo skatinimo fondo (VSF) paskolomis išsiskiria Kauno m., Šilutės r., Vilniaus m. gyventojai bei įmonės.

Verslumo lygis Lietuvos regionuose taip pat buvo tiriamas ir pagal gyventojų ketinimus pradėti nuosavą verslą. 2014 m. rugsėjį „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų teigė per artimiausius 24 mėnesius planuojantys pradėti savo verslą. Daugiausia - Klaipėdos ir Utenos apskrityse (po 12 proc.).

Parengė Ryšių su visuomene skyrius