Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II a. erdvėse atidaryta paroda „Dailininkui Kajetonui Sklėriui – 145“. Šioje parodoje eksponuojamos vieno žymiausių Lietuvos akvarelininkų, tapytojo, skulptoriaus K. Sklėriaus (1876–1932) akvarelės iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus.

K. Sklėrius (Šklėris) gimė 1876 m. liepos 27 d. Kunigiškiuose (dab. Anykščių raj.) daugiavaikėje pasiturinčio valstiečio šeimoje. 1886–1890 m. mokėsi Kunigiškių pradžios mokykloje. 1896 m. baigė šešias tuometinės Panevėžio realinės mokyklos klases. 1896–1903 m. studijavo Peterburgo barono A. Štiglico taikomosios dailės (techninio piešimo) mokykloje ornamentiką ir kompoziciją, bet pasirinko skulptoriaus specialybę ir baigė M. Čižovo skulptūros studiją. Kūrybinio kelio pradžioje menininkas sukūrė nemažai skulptūrinių darbų. Įvairiais gyvenimo laikotarpiais gyveno, dirbo, kūrė Liepojoje, Petrograde, Voroneže, Taline, Maskvoje, Kaune.

Buvo Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių meno kūrėjų draugijos narys. Lietuvos meno kūrėjų draugijos paskirtas 1922–1923 m. vadovavo naujai įkurtai Čiurlionio galerijai. 1922–1932 m. Kauno meno mokykloje dėstė skulptūrą, piešimo metodiką ir akvarelę, šešerius metus vadovavo specialiajai skulptūros studijai. 1925–1929 m. buvo Kauno meno mokyklos direktorius. Reformavus Meno mokyklą, Bendrajame skyriuje dėstė akvarelę, piešimą ir piešimo metodiką. Buvę K. Sklėriaus mokiniai P. Aleksandravičius, R. Antinis, V. Jurkūnas, N. Petrulis, J. Martinaitis, J. Mikėnas, B. Pundzius ir kiti žinomi dailės meistrai savo prisiminimuose pabrėžia didžiulę dėstytojo meilę akvarelei.

Nors K. Sklėrius buvo baigęs skulptūros studijas, jo kūrybinėje biografijoje ypatingą vietą užima akvarelė. Akvareles dailininkas ėmė lieti apie 1906 metus. Susidomėjęs šia technika, apie 1910 m. pradėjo intensyviai tapyti. 1913 m. Liepojoje surengė savo pirmąją akvarelių parodą, kurioje eksponavo geriausius darbus. 1929 ir 1931 m. keliavo po Italiją, Prancūziją, Šveicariją ir nuliejo skaidrias ir spalvingas – vienas iš geriausių savo akvarelių. 1929 ir 1936 m. Kaune buvo surengtos kūrinių parodos.

K. Sklėriaus kūryba, trukusi vos du dešimtmečius, užima svarbią vietą lietuvių dailės istorijoje. Dailininko akvarelinę kūrybą galima skirstyti į tris etapus: ankstyvąjį (1906–1913), brendimo ir ieškojimų (1914–1923) bei brandųjį (1924–1931). Ypač vertinami trečiojo dešimtmečio pabaigos ir paskutinių dvejų gyvenimo metų paveikslai: impresionizmo ir realizmo bruožų turintys Baltijos pajūrio vaizdai, Šveicarijos, Italijos ir Prancūzijos vietovių peizažai bei tarpukario Kauno moterų portretai.

Menininkas sukūrė skulptūrinių portretų: poeto ir kunigo Antano Strazdo, gydytojo ir visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus, motinos portretus-bareljefus. 1927–1928 m. Lietuvos banko rūmų centriniam frontonui sukūrė dekoratyvinę kompoziciją. Tai pats stambiausias K. Sklėriaus skulptūros darbas.

Paroda bibliotekoje veiks iki gegužės 26 d.

Ši paroda – tai projekto „Maža pasaulyje, didi žemėlapyje 3“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė, dalis.

Komunikacijos skyriaus ir PAVB inf.