Birželio 22 d. 17 val. galerijoje „2-asis aukštas“ atidaroma pirmoji Jūratės Kavaliauskienės personalinė tapybos paroda „Portretai“. Autorė eksponuoja darbus, kuriuose įamžino artimus žmones.

J. Kavaliauskienė prisipažįsta seniai norėjusi piešti, bet vis nedrįsusi. Tiesiog reikėjo sulaukti brandaus amžiaus ir palankios aplinkos. Jau treji metai ji lanko Irinos Nosovos dailės studiją ir tapo paveikslus. „Nesu dailininkė, bet tik mėgstu piešti, todėl nesivarginkite manęs nei kritikuoti, nei perdaug liaupsinti. Šioje parodoje noriu pasidalinti savo jausmais, išgyvenimais ir potyriais, kuriais mane praturtino šis užsiėmimas. Vieni žmonės tikina, kad pasaulyje stebuklų nebūna, tuo tarpu kiti sako, kad visa tai, kas mus supa, jau yra stebuklas. Aš esu iš tų pastarųjų ir tikiu, kad tapyba – stebuklas, kai pats negali patikėti tuo, kas gimsta tavo ranka valdomo teptuko pagalba“, – kalba parodos autorė.

Pastaruoju metu parodos autorę pavergė portreto žanras - išdrįso piešti artimus žmones. Labiausiai bijojo, kad „nepagaus“ panašumo, bet rizika pasiteisino. J. Kavaliauskienė svarsto, kad įtaką tapyti galėjo duoti ir jos šešuras, šviesios atminties dailininkas Stasys Kavaliauskas. Jis paliko ne tik gausų tapybos reikmenų arsenalą, bet ir kūrybinę ugnelę.

Parodą apžiūrėti galima iki liepos 21 d.

Parengė Komunikacijos skyrius