Lapkričio 27 d. 17 val. Fotografijos galerijoje atidaroma Edmundo Kolevaičio fotografijų paroda „Pangea“.

         Skirtingi pasaulio kampeliai, kultūros, žmonės, odos spalva, religijos. Tačiau nors ir kaip iš pirmo žvilgsnio išoriškai viskas atrodo skirtingai, visus vienija kažkas bendra.

         Fotomenininkas per 12 metų sukaupė daugybę fotografijų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių: Irano, Indijos, Bolivijos, Brazilijos, Kambodžos, Tailando, Etiopijos, Tanzanijos, Meksikos, Indonezijos, PAR, Dominikos. Beveik 300 fotografijų sudėjo į fotoalbumą „Pangea“. Fotografijos galerijoje eksponuojamoje to paties pavadinimo parodoje jautiesi, tarsi keliautum per visą pasaulį ir stebėtum jo gyventojus.

         „Kartais mes pernelyg išskiriame save ir net brutaliai paniekiname kitus žmones, kitas kultūras ar religijas, tačiau atidžiau pažvelgę turime suvokti, kad visi žemės žmonės nesiskiria, – neabejoja E. Kolevaitis. – Mes visi mirštame, visur toks pats meilės procesas - lūšnoje ar prabangoje, dykumoje ar džiunglėse, kalnuose ar salose. Mes gimstame tuo pačiu būdu, visi žindomi krūtimi, visų motinų pienas yra baltos spalvos, visi dirbame, jaučiame sąlytį su gamta, turime emocijų, mylime, siekiame laimės. Ir mus visus sieja Pangėja“.

         Pangėja – prieš 300 milijonų metų susiformavęs vientisas superkontinentas, kuris skilo prieš 180 milijonų metų ir paskui ėmė formuotis vienas nuo kito tolstantys kontinentai.

         „Beveik niekur nesutikau priešiškumo, fotografuoti galima visur, tik svarbu rasti tinkamą būdą. Indijoje ir Afrikoje žmonės neretai netgi prašo būti nufotografuojami, o kai kurie senieji Meksikos gyventojai dar tiki, kad fotografija gali atimti sielą“, – pamena portretine fotografija garsėjantis E. Kolevaitis.

       Fotomenininkas nesiekė specialiai nufotografuoti, kaip kažkas kenčia, kur baisu ar šlykštu, nors mūsų civilizacijos akimis, daugelyje jo aplankytų vietų žmonės gyvena blogiau. 

       „Mes naudojame šiuolaikines komunikacijos priemones, naujausias technologijas, bet kartu tolstame vienas nuo kito. Tad kas yra laimingesni? Kokios tikrosios žmogaus vertybės? Mačiau emocijas, vidinį grožį ir mus visus vienijančią meilę“, – tikina E. Kolevaitis.

           Ryšių su visuomene skyriaus ir Dailės galerijos inf.