Rugsėjo 24 d. 17 val. Dailės galerijoje vyksiančia  dr.  Miglės Lebednykaitės paskaita „Prijuostė kaip apeiginis atributas“ pradedamas rudeninis galerijos paskaitų ciklas „Dailės ir kultūros metamorfozės amžių sandūroje“.

Bus pristatomas režisierės  Irinos Volach dokumentinis filmas apie Baltarusijoje, Rytų Polesėje, išlikusį senovinį ritualą, kurio metu prijuostėlės, skarelės, rankšluosčiai, įvairūs papuošalai ir maistas aukojami kaip sakralūs objektai.

Tekstilininkė, menotyrininkė M.Lebednykaitė prijuoste kaip apeiginiu atributu susidomėjo studijuodama Japonijoje. Grįžusi į Lietuvą ėmė nuosekliai tyrinėti prijuostę – svarbią valstiečių drabužių sudėtinę dalį – kaip daugiaplanį kultūros objektą ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių kontekste. Šia tema surinko gausią medžiagą Lietuvoje ir užsienio mokslo bei studijų institucijose Baltarusijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. 2012 m. apgynė humanitarinių mokslų srities daktaro disertaciją „Šventadienės prijuostės Lietuvos kultūroje. XIX a.-XX a. pirmoji pusė“.

Japonijoje, kur ilgiau nei metus pas senuosius meistrus mokėsi tradicinių japonų tekstilės marginimo paslapčių, M.Lebednykaitę itin sudomino apeiginės prijuostelės, inspiravusios tolesnius ieškojimus šioje srityje, ieškant sąsajų kitose pasaulio kultūrose.

„Beveik kiekvienoje didmiesčio ar mažo miesto, kaimelio šventykloje ir siaurų gatvelių sankryžoje atsiveria mažučiai altorėliai, iš kurių žvelgia apskrito linksmo veido Džidzo akmeninės skulptūrėlės. Ši viena populiariausių japonų budizmo dievybių liaudies garbinama kaip vaduotoja iš pragaro kančių, mirusių vaikų, keliautojų, ugniagesių globėja. Liaudies tikėjimuose Džidzo sietinas su norų išpildymu, gerų ir blogų nutikimų nuspėjimu, sojų pupelių derliaus gausa. Jo atributai – norus pildantis brangakmenis, maldininko lazda ir apeiginė prijuostėlė. Būtent šios akį traukiančios, ryškiaspalvės miniatiūrinės prijuostėlės įkvėpė tolesniems kūrybiniams ieškojimams bei atradimams“, - teigia M.Lebednykaitė. 

Dailės galerijoje vyksiančioje paskaitoje lektorė atskleis prijuostės funkcijas ir simbolines reikšmes, išsiaiškins šio objekto vietą ir prasmę tradicinėje kaimo kultūroje, palygins su kitomis šalimis. XIX a.-XX a. pradžioje šventadienė prijuostė buvo glaudžiai siejama su svarbiausiais žmogaus gyvenimo įvykiais (pereinamaisiais jo gyvenimo tarpsniais) ir kalendorinių švenčių apeigomis. Prijuostėlės, simbolinio šventadienės prijuostės pavidalo dirbinio, ritualinės funkcijos liaudiškojo pamaldumo praktikoje vienokia ar kitokia forma išliko iki šių dienų.

Lektorė ir supažindins su prijuostės dėvėjimo tradicijomis, jos vaidmeniu vestuvių, gimtuvių papročiuose, laidotuvių apeigose ir kt.

Dailės galerijoje iki Naujųjų metų vyks paskaitų ciklas apie sakralinę dailę. Paskaitų skaityti pakviesti žinomi menotyrininkai Ramutė Rachlevičiūtė, dr. Giedrė Jankevičiūtė, Gabija Surdokaitė ir kiti.

Ryšių su visuomene skyriaus ir Dailės galerijos inf.