Kovo 5 d. 17 val. Panevėžio miesto dailės galerijoje atidaroma Reginos Šulskytės paroda „Dvidešimt septyni sugrįžimai“. Paroda veiks iki balandžio 19 d.

Šią seriją (2018–2023) Regina Šulskytė skiria motinos atminimui. Skaičius 27 siejamas su tam tikrais mamos gyvenimo etapais: 27 – mamos gimimo diena, 27 metai jai buvo, kai gimė fotomenininkė. 27 žymi ir serijos kūrinių skaičių.

„Artėjant parodos pristatymui Panevėžio miesto dailės galerijoje, kilo mintis dar kartą apmąstyti šio ciklo fotografijas, kai asmeninė patirtis tampa ne tik emociniu pasakojimu, bet ir filosofine struktūra. Tai ciklas, kuriame fotografija veikia ne kaip dokumentas, o kaip atminties fenomenologijos instrumentas – priemonė tirti, kaip praeitis iškyla dabartyje, kaip ji įsikūnija daiktuose, kaip ji išsaugo savo energiją ir kaip ji byra“, – sako menininkė.

Regina Šulskytė – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė; dirbo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume, Šiaulių fotografijos muziejuje, dėstė fotografiją Šiaulių universiteto Menų katedroje. Dalyvauja bendrose parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, sudarinėja fotografijos leidinius, kuruoja parodas. Fotomenininkė pelnė tarptautinių apdovanojimų. 2005 ir 2009 m. – Šiaulių miesto kultūros ir meno premijų laureatė. Svarbiausi jos fotografijų ciklai – „Interpretacijos“ (1996–2003), „Mano drabužiai“ (1977–2004), „Miegamajame“ (1977–2004), „Susitikimai“ (2005), „Seserys“ (2006–2007), „Austria’07“ (2007), „Mano laikas“ (2011–2013), „Dvidešimt septyni sugrįžimai“ (2018–2023).

Nuo kovo 5 d. Panevėžio miesto dailės galerijos keramikos paviljone bus eksponuojama keramikės, pedagogės, ilgametės Vilniaus dailės akademijos dėstytojos doc. Onos Petkevičiūtės paroda „Kelias“. Paroda veiks iki balandžio 4 d.

Tai – nuoseklų individualių kūrybinių ieškojimų kelią žyminti paroda, kurioje susipina ankstyvieji eksperimentai ir brandžios formos. 

Menininkės kūrybinė biografija glaudžiai susijusi su studijomis ir pedagogine veikla Vilniaus dailės akademijoje, kur ji ne tik baigė keramikos studijas, bet ir ilgus metus dėstė keramikos technologijas, tyrinėjo medžiagas, glazūras ir degimo procesus. Technologiniai ieškojimai, eksperimentai su molio masėmis, paviršiais ir aukštos temperatūros degimais tapo neatsiejama jos kūrybos dalimi.

Parodoje atsiskleidžia įvairūs kūrybos etapai – nuo ankstyvųjų formos paieškų ir dekoratyvinių sprendimų iki brandžių, konceptualių kompozicijų.

Kūrybinį kelią Ona Petkevičiūtė pradėjo 1974 m., dalyvaudama jaunimo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Menininkė yra surengusi 11 personalinių parodų ir dalyvavusi daugiau nei 140 grupinių parodų tarptautiniu mastu.

O. Petkevičiūtės kūrybai būdingas formos, medžiagos ir technologijos vientisumas. Autorė dirba žiedimo, lipdymo ir mišriomis technikomis, kuria aukštų degimo temperatūrų darbus, naudoja autorines molio mases, natūralias žemės atspalvių glazūras, angobus, terra sigillatą.

Didesnės apimties kompozicijose keramika derinama su medžio, metalo ir stiklo elementais.

Panevėžio miesto dailės galerijos inf.