Panevėžio miesto dailės galerijoje gruodžio 19 d. 15 val. vyko iškilminga Metų panevėžiečių apdovanojimo ceremonija. Juos iš pasiūlytų kandidatų išrinko miesto Savivaldybės komisija. Metų panevėžiečiams įteiktos skulptoriaus Juozo Lebednyko sukurtos skulptūros ir 1000 Lt piniginės premijos.
Sveikiname išrinktuosius Metų panevėžiečius!

Švietimo srities Metų panevėžiečiu tapo fotografas ir dizaineris Virginijus Benašas (už vaikų meninių sugebėjimų ugdymą Nendrės g. 20 daugiabučio namo rūsyje atidarant galeriją ,,Pamatai“ ir vaikų kūrybos darbų parodą ,,(Ne)skraidyk padebesiais“).

Virginijus Benašas nuo 1991 iki 2004 m. buvo Nendrės g. 20-ojo daugiabučio namo bendrijos pirmininku. Vykdė namo priežiūrą ir landšafto dizaino darbus. Su gyventojais įkūrė akmenų sodus, akmeninio grindinio fragmentus ir kitus elementus Nendrės g. 12, 14, 16, 18, 20 namų kiemuose.

Nuo 2003 iki dabar su kiemo vaikais kūrė vaikų kūrybos galeriją „Pamatai“. Ši galerija yra Nendrės g. 20-ojo namo rūsio patalpose. Joje jau lankėsi Kuldigos (Latvija) miesto merė su delegacija, dalyvavo Mark‘as Eckstrandas su stiklo dizaineriais, kurie Panevėžio muzikos mokyklos fojė kūrė stiklo paveikslų pano, vaikų darželio „Žilvytis“ grupė ir kt.
Nuo 2005 m. iki šiol Virginijus Benašas dirba Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje fotografu. Taip pat rengia įvairias parodas, užsiima reklamos dizainu.
Laisvu nuo darbo metu kartu su Panevėžio kolegijos ir M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos jaunimu kuriu aksesuarų ir rūbų dviratininkams art dizaino kolekciją. Taip pat su klubu „Dviračiai“ dalyvauju pilietinės iniciatyvos projekte įgyvendindami kompoziciją „Judėk“.

Kultūros ir meno srities Metų panevėžiečiu tapo aktorius ir režisierius Mykolas Valdas Jatautis (už ilgametę kultūrinę veiklą).

Valdas Mykolas Jatautis – ilgametis Panevėžio operetės liaudies teatro vadovas, kurio nuopelnai yra svarbi Lietuvos ir mūsų miesto kultūros istorijos dalis.

75-erių metų jubiliejų šiemet atšventęs V. M. Jatautis į Panevėžį atvyko 1956 metais.  Panevėžio dramos teatre jis dirbo iki 1964 metų. Per daugiau nei septynerius darbo metus teatre suvaidino 16 įsimintinų personažų. Laisvu nuo repeticijų metu kartu su kitais aktoriais sukūrė unikalų mėgėjišką filmuką ,,Nei šis… nei tas”. Šis filmas 1999-ųjų lapkričio mėnesį (po 45 metų) buvo pristatytas Juozo Miltinio dramos teatre.

V.M. Jataučio sukurtų vaidmenų sąrašas būtų nebaigtas, jeigu nepaminėtume jo sukurtų vaidmenų 39 kino filmuose. Kaip kino aktorius jis debiutavo 1961 metais epizodiniu vaidmeniu M.Giedrio juostoje ,,Svetimi”. Po metų sukūrė vaistininko personažą R.Vabalo filme ,,Žingsniai naktį”, vėliau daug kitų įsimintinų vaidmenų: Zigmo Ropės (,,Marš, marš tra-ta-ta”, 1964, rež.R.Vabalas), Gusto (,,Akmuo ant akmens”, 1971, rež. R.Vabalas), Vagilio (,,Sodybų tuštėjimo metas”, 1976, rež. A.Grikevičius), vyskupo (,,Pasigailėk mūsų”, 1978, rež. A.Araminas), fokusininko (,,Ilga kelionė prie jūros”, 1975 rež.A.Araminas), istoriko (,,Kiek iki Mėnulio?”, 1981, rež. A.Puipa), Kaminsko („Skrydis per Atlantą“, 1983, rež. R.Vabalas).

Kūrybiniame aktoriaus kelyje – svarbūs vaidmenys ,,Mosfilmo”, ,,Belarusfilmo”, ,,Moldofilmo” kino studijose. Paminėtinas  notaras (,,Bajoro Čertopchanovo gyvenimas ir mirtis”, 1972, rež .V.Turovas). 1976-1981 metais sėkmingai vaidino moldavų režisieriaus V.Breskonu filmuose ,,Favoritas”, ,,Ypatingos paskirties meistras”, ,,Tomo Vendžio klaida”. Įdomus  K. Majako vaidmuo 1992-aisiais (,,Kapas prie jūros”, „Belarusfilmo“ kino studija).
Nepamirštami aktoriaus sukurti personažai filmuose ,,Smokas ir Mažylis”, ,,Vaikinas iš darbo gatvės”, ,,Veidas taikinyje”, ,,Žaltvykslės” ir kituose.

Nuo 1964 iki 1993 metų V. M. Jatautis buvo Panevėžio operetės liaudies teatro režisierius. Čia jis dirbo ilgiausiai ir šiam darbui skyrė daugiausia energijos. Dirbti į operetės teatrą atėjo, kai dar jam vadovavo pats operetės teatro įkūrėjas  Mykolas Karka. Vėliau vadovo pareigas perėmė V.M. Jatautis. Vadovaudamas teatrui jis pastatė 14 spektaklių. Iš jų ryškiausią įspūdį žiūrovams paliko ,,Gasparonė”. Režisierius daug dėmesio skyrė Panevėžio liaudies operetės spektaklių sceninei išvaizdai , gal dėl to operetė ir šiandien taip mėgiama žiūrovų.

Šalia pagrindinių  operetės teatro režisieriaus pareigų V.M. Jatautis buvo daugelio respublikinių miesto kultūros renginių režisierius ir organizatorius: 1977, 1983 metais – respublikinių Audėjų dienų Panevėžyje režisierius; 1975, 1980, 1985 – Dainų švenčių Vilniuje režisieriaus asistentas; 1983 –Visų amatų dienų Vilniaus Vingio parke režisierius; 1967-1988– Panevėžio miesto dainų švenčių režisierius; 1991 – Pirmųjų pasaulio lietuvių sporto žaidynių Panevėžyje atidarymo ir uždarymo režisierius, daugelio šventinių koncertų, minėjimų, scenarijų autorius ir režisierius.

Sporto srities Metų panevėžiečiu tapo dviračių sporto treneris Antanas Jakimavičius (už puikų dviratininkių Simonos Krupeckaitės, Svetlanos Pauliukaitės ir Vilijos Sereikaitės parengimą Pekino olimpinėms žaidynėms, Pasaulio taurės varžyboms, Europos čempionatui ir atsidavimą savo darbui).

Antanas Jakimavičius visą savo 26 -erių metų darbinės veiklos laikotarpį atidavė jaunųjų dviratininkių ugdymui. Trenerio auklėtinės Rasa Mažeikytė, Simona Krupeckaitė, Neringa Raudonytė, Gitana Gruodytė, Edita Kubelskienė ne kartą laimėjo Europos jaunimo bei suaugusių čempionatų medalius. Pirmosios dvi auklėtinės pasaulio moterų čempionatuose bei taurės varžybose buvo apdovanotos medaliais, dalyvavo Olimpinėse žaidynėse, kur Atėnų Olimpiadoje Simona Krupeckaitė iškovojo ketvirtąją  vietą.

Dirbdamas trenerių brigadoje su V.Konovalovu, A.Jakimavičius prisidėjo prie 1998 - 2000 m. Editos Pučinskaitės bei Dianos Žiliūtės  triumfo Pasaulio čempionatuose, „Tour de France“ lenktynėse bei Sidnėjaus Olimpinėse žaidynėse.

Šiais  metais Pekino Olimpinėse žaidynėse dalyvavo ir puikiai pasirodė trys trenerio auklėtinės: V.Sereikaitė iškovojo 6-ąją , S.Krupeckaitė 8-ąją, o S.Pauliukaitė dvi 12-ąsias vietas.
2008 metų Pasaulio čempionate S.Krupeckaitė iškovojo sidabro medalį. Jos komandos draugė V.Sereikaitė tapo Europos čempione, o Pasaulio taurės varžybose laimėjo pirmąją vietą.

Už šiuos gražius pasiekimus sporte A.Jakimavičiui 1999 m. šalies prezidentas įteikė Gedimino 1 laipsnio ordino medalį. Treneris buvo apdovanotas aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei kitais  apdovanojimais.

Sveikatos, socialinės ir aplinkos apsaugos srities Metų panevėžiečiu tapo Panevėžio klubo „Dviračiai“ pirmininkas Alfonsas Barauskas (už ekologiško transporto populiarinimą, indėlį į pėsčiųjų ir dviračių takų plėtrą mieste, „Dviračių“ klubo ir „Aukštaitijos siaurojo geležinkelio“ bendrą projektą „Siaurukas+dviratis“, įvairius renginius ir projektus).

Alfonsas Barauskas 1995 – 2003m. dirbo Panevėžio  kūno  kultūros ir sporto skyriuje, instruktoriumi buvo atsakingas už dviračių takus ir ekologiško transporto populiarinimą. 1995 m. buvo paruoštas ir atidarytas 16 km dviračių takas šalia Nevėžio upės – „Žydroji trasa“( Pajuostė – Senvagė – Berčiūnai ). Vėliau atskiri takai buvo pradėti rekonstruoti, apjungti į sistemą ir sujungiami su užmiesčio dviračių takais, kurių bendras ilgis pasiekė virš 120 km. Mieste ir rajone įrengti 3 specialūs viadukai dviratininkams ir 5 po tiltais. Paruošta techninė dokumentacija Investiciniam dviračių takų projektui mieste (18 km ).

Nuo  2004 m. iki dabar A. Barauskas dirba Panevėžio klubo „Dviračiai“ pirmininku. Su klubo nariais ir rėmėjais parinko maršrutus dviratininkams: Taikos stulpas – Nevėžis – Upytė  ir Senvagė- Pakuodžiupiai – J. Zikaro muziejus – Skaistgiriai. Mieste rengiamos dviratininkų profesionalų treniruotės ir varžybos, dviratininkų mėgėjų bei moksleivių varžybos, išvykos po Lietuvos regionus ir užsienio šalis (Latvija, Austrija ). Moksleiviams sudarytos sąlygos į mokyklas ir kitur važinėti dviračiais ( 15 mokyklų  įrengtos dviračių saugojimo aikštelės ). Dviračių klubo nariai daug prisideda, kad  Panevėžys taptų europietiškas, ekologiškas ir pažangus miestas.

Alfonsas Barauskas dviračiu važinėja daugiau kaip 30 metų. Palaiko  dalykinius ryšius su  Panevėžio, Lietuvos ir užsienio šalių dviratininkais. ( Latvijos, Olandijos ir kt. ) Mėgsta naujoves, turi daug idėjų, 10 metų dalyvauja sveikuolių judėjime ir dainuoja chore.

Verslo srities Metų panevėžiečiu tapo UAB "Aukštaitijos vandenys" generalinis direktorius Rimantas Liepa (už sėkmingai įgyvendintą Nemuno vidurupio baseino I paketo projektą ir antrus metus iš eilės pelnytą Lietuvos pramonininkų konfederacijos skirtą "Sėkmingai dirbančios įmonės" nominaciją).

Rimantas Liepa UAB „Aukštaitijos vandenys“ generalinio direktoriaus ir administracijos vadovo pareigas eina nuo 1991 metų. Jis daug nuveikė aplinkos apsaugos srityje, inicijavo projektą „Aplinkosauginis Panevėžio miesto vandentvarkos ūkio investicinis projektas. I ir II etapai“. Projekto esmė – Panevėžio miesto nuotekų valyklos rekonstravimas, sprendžiant HELCOM įvardintą Panevėžio miesto nuotekų valyklą „karštuoju tašku“ Baltijos jūros teršimo mažinimo programoje bei Panevėžio vandentvarkos ūkio sistemos sutvarkymas ir optimizacija.

Rimantas Liepa vykdė daug projektų, o taip pat aktyvi ir jo visuomeninė veikla: nuo 2005 m. iki dabar – Dauguvos upių baseinų rajono koordinavimo tarybos narys; nuo 1997 m. iki dabar – Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos tarybos ir prezidiumo narys; nuo 2003 m. iki dabar Panevėžio miesto Trišalės tarybos (savivaldybės, darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų lygaus atstovavimo) narys; nuo 2004 m. iki dabar – Panevėžio miesto savivaldybės tarptautinės aplinkosauginės strategijos – darnaus vystymosi „AGENDA 21“ darbo grupės „Pramonės įmonių ir savivaldybės skyrių aplinkos ir kokybės valdymo“ vadovas; nuo 2006 m. iki šiol – Lietuvos pramoninkų konfederacijos Panevėžio asociacijos prezidentas.

Teisėsaugos srities Metų panevėžiečiu tapo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiasis patrulis Erlandas Rėgalas (už dėmesį žmogui, savitvardą, mokėjimą tinkamai atlikti pareigas).

Erlandas Rėgalas į policiją atėjo dirbti 1991 metų lapkričio 8 d. Darbą pradėjo policininku stažuotoju Patrulių tarnybos kuopoje. 1993 m. buvo paskirtas tos pačios kuopos policininku, vėliau – vyresniuoju policininku, 2000 m. – viršila, o nuo 2003 m. gruodžio mėnesio –  vyriausiuoju patruliu.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyriausiasis patrulis Erlandas Rėgalas yra pastovus, ryžtingas, išlaikantis ramybę kritinėmis ir ekstremaliomis situacijomis, gerai pasirengęs fiziškai, įvaldęs kovinės savigynos veiksmus, reiklus, mandagus, teisingas, draugiškas pareigūnas.

Jo kolegos, būdami šalia, jaučiasi ramiai, nes žino, kad porininkas niekada nepaliks kritinėje situacijoje, kad visada stengsis surasti optimalų problemos sprendimo būdą. Patrulių kuopos vadas Egidijus Raila vyriausiąjį patrulį E. Rėgalą skiria ten, kur reikia patirties, susiklausymo, savitvardos, tolerancijos ir mokėjimo įtikinti.

E. Rėgalas per tarnybos laikotarpį skatintas 34 kartus, 1999 m. apdovanotas antrojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2007 m. – pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, 2008 m. Angelų Sargų dienos – policijos šventės proga – vardine dovana. Erlandas rūpestingas ir geras šeimai.