Liūdynės sąvartynas neturi neigiamos įtakos geriamojo vandens kokybei
2003.12.11
Šiandien Panevėžio miesto savivaldybėje pristatyti 2003 metų Liūdynės sąvartyno paviršinio ir požeminio vandens stebėjimų taršos (monitoringo) rezultatai. Stebėjimus atliko Lietuvos ir Švedijos UAB “Baltijos konsultacinė grupė”. Liūdynės sąvartyno paviršinio ir požeminio vandens stebėjimai atliekami jau 6 metus. Tai daryti Savivaldybę įpareigojo 1997 metais išleistas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymas.Šiems stebėjimams atlikti Liūdynės sąvartyne įrengti šeši gręžiniai. Daugiausia dėmesio skiriama sunkiųjų metalų (chromo, švino, nikelio, vario, cinko) taršos nustatymui bei dirvožemio aplinkos šarminei – rūgštinei terpei. Pasak bendrovės Lietuvos ir Švedijos UAB “Baltijos konsultacinė grupė” projektų vadovo Antano Jurkonio, šių metų monitoringas parodė, kad sąvartyne sumažėjo sunkiųjų metalų koncentracija. Tai lėmė taršos šaltinių tvarkymas: įrengta spaudiminė linija ir sistema, leidžianti sąvartyno nuotėkas nukreipti į miesto valymo įrenginius, be to, įrengti apvadiniai kanalai, neleidžiantys nuotėkoms patekti į šalia sąvartyno esantį Aulamo upelį, o iš pastarojo – į Nevėžį. Antano Jurkonio teigimu, džiugina ir šarminė sąvartyno terpė, neleidžianti migruoti sunkiesiems metalams. Projektų vadovas neneigia, kad pačiame sąvartyne teršalų koncentracija didelė, tačiau, jo tvirtinimu, teršalai lokalizuojami, todėl neturi juntamos neigiamos įtakos Panevėžio miesto ir rajono gyventojų geriamojo vandens kokybei. Vis dėlto A. Jurkonis rekomenduoja daugiau dėmesio skirti požeminio vandens cheminės sudėties ir dinamikos stebėjimui. Sąvartyno monitoringas bus vykdomas ir toliau. Pagal įstatymus, tai privalu- net ir uždarius sąvartyną - dar 30 metų. Šiuo metu Liūdynės sąvartyne laikoma apie 1,2 mln.kub. metrų atliekų, kasmet jas papildo dar maždaug 55- 60 tonų. |