Prezidentūra pasisako už „Rail Baltica“ geležinkelio liniją per Panevėžį

Justo Pečeliūno nuotrauka
Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas ir Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacijos F.I.B.A. prezidentas Per-Erikas Schonberg-Hansenas gavo Lietuvos Respublikos Prezidentūros atsakymą į viešą bendrą pareiškimą dėl „Rail Baltica 2“ trasos tiesimo per Panevėžį naudos Lietuvai. Jame Prezidentūra iš esmės sutinka, kad vėžė turėtų eiti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Tokią nuomonę Prezidentūra reiškia remdamasi tyrimais, kai „lyginant abi alternatyvas buvo įvertinti gamtinės, socialinės ir ekonominės aplinkos veiksniai ir gauti rezultatai pagal visus kriterijus palankesni alternatyvai per Panevėžį“.
„Tokio atsakymo – argumentuoto, nešališko ir paremto ekonomine logika – iš Prezidentūros ir laukėme. Beje, visiškai toks pat atsakymas nusiųstas ir Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, kuri taip pat kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Deja, mano manymu, šiauliečių kolegų išsakyti argumentai remiasi emocijomis, netgi nepagrįstais kaltinimais“, - sako Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius.
Prezidentūros rašte, pasirašytame Prezidentės ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjo Gedimino Vaitkevičiaus, Šiaulių miesto tarybai atsakoma: „Geležinkelio linijos „Rail Baltica“ tiesimas duos ekonominę naudą ne tik Panevėžio ar Šiaulių regionams, bet ir visai Lietuvai. Todėl neatsakingai argumentuojama, kad geležinkelių linijos „Rail Baltica“ tiesimas pro Panevėžį atneš didelę žalą Lietuvos ekonomikai“.
Panevėžio miesto meras V.Satkevičius teigia visuomet pabrėždavęs, kad dėl „Rail Baltica“ koridoriaus su Šiauliais pyktis nenori, o geležinkelio linijos statyba pro Panevėžį sustiprintų šį regioną, tačiau nenusilpnintų Šiaulių. Panaši ir Prezidentūros nuomonė, pagal kurią Šiauliai puikiai gali išnaudoti jau esamą infrastruktūrą: „perspektyvoje iki 2040 m. rytų-vakarų koridoriumi padidės krovinių vežimas, Klaipėdos uoste numatoma perkrauti iki 90 mln. tonų krovinių, Zoknių oro uostas laikytinas dideliu Šiaulių miesto pranašumu, todėl šiame regione yra sudarytos visos prielaidos plėtoti logistikos sektorių“.
Prezidentūros rašte pabrėžiama, kad „Rail Baltica 2“ tiesimas pro Panevėžį grindžiamas didelę tarptautinę patirtį turinčių konsultacinių bendrovių – „AECOM Limited“ ir „Sweco Lietuva“ – studijoje ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos rezultatais.
„...skaičiavimai rodo, kad, tiesiant geležinkelio liniją pro Panevėžį, reikės paimti 1350 žemės sklypų visuomenės poreikiams ir rezervuoti apie 90 mln. Lt, o tiesiant geležinkelio liniją per Šiaulius – 2100 žemės sklypų ir rezervuoti apie 125 mln. Lt... Esamoje geležinkelio linijoje per Šiaulius yra 235 kultūros paveldo objektai, o tiesiamoje geležinkelio linijoje per Panevėžį – 86 kultūros paveldo objektai. Geležinkelio linija tiesiama per Panevėžį trumpesnė, todėl ir jos statybos išlaidos mažesnės: geležinkelio linijos ilgis per Šiaulius yra 223 km ir jos tiesimo išlaidos apie 2,23 mlrd. Lt, geležinkelio linijos ilgis per Panevėžį – 180 km, išlaidos – 1,80 mlrd. Lt. Kadangi geležinkelio linija per Panevėžį trumpės, ši linija patrauklesnė keleivių kelionės trukmės atžvilgiu. Apskaičiuota, kad vežant keleivius per Šiaulius būtų gautos pajamos 100-220 mln. Lt per metus, o vežant per Panevėžį – 200-380 mln. Lt per metus“, - savo nuomonę, palankesnę geležinkelio linijai pro Panevėžį, grindžia Prezidentūra.
Panevėžio miesto savivaldybės mero Vitalijaus Satkevičiaus, Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Gailiūno, Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacijos F.I.B.A. prezidento Per-Eriko Schonberg-Hanseno viešą pareiškimą LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei, LR Seimui ir LR Vyriausybei skaitykite čia.
Prezidentūros atsakymą ir Šiaulių miesto savivaldybės kreipimąsi skaitykite čia.