Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje bus nagrinėjamas klausimas dėl 2009 m. sausį Tarybos patvirtinto UAB „Aukštaitijos vandenys“ lėšų panaudojimo infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti 2009–2012 metų plano patikslinimo bei sąnaudų mažinimo. Jį svarstyti pateikė mero pavaduotoja GEMA UMBRASIENĖ.

Kodėl reikia peržiūrėti įmonės „Aukštaitijos vandenys“ veiklos planą?

Šiandien panevėžiečiai vėl turi teisinę galimybę padaryti žingsnį link realios, t.y. mažesnės nei galiojanti, vandens ir nuotekų kainos. Praėjo metai po vandens ir nuotekų tarifų padidinimo Panevėžyje. UAB „Aukštaitijos vandenys“ plėtros ir veiklos programa, pernai tapusi pagrindu naujoms kainoms, nevykdoma. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, tai pagrindas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) keisti nustatytas kainas.

Nesulaukę UAB „Aukštaitijos vandenys“ reakcijos į iš esmės pasikeitusią situaciją, su kolegomis Tarybos nariais Tomu Josu, Visvaldu Matkevičiumi ir Vitalijumi Satkevičiumi pateikėme Tarybai sprendimo projektą, kuriuo peržiūrimi bendrovės veiklos planai, planuojamos vidutinės metinės sąnaudos vandens ir nuotekų kainoms skaičiuoti mažinamos 5 mln. Lt dėl neteisėtai kainoje priskaičiuojamo ES lėšomis įsigyto turto nusidėvėjimo, 1 mln. Lt - dėl išlaidų bendrovės valdymui ir kitų sąnaudų sumažinimo. Bendrovės valdymo išlaidos neadekvačios pardavimų mažėjimui ir ekonominei situacijai. Neįmanoma pagrįsti didelio aukščiausio rango administracijos vadovų skaičiaus ir aukšto jų darbo apmokėjimo. Spartūs bendrovės investavimo tempai, per spartūs turto nudėvėjimo normatyvai ir galimybė politiniais sprendimais užsitikrinti reikiamas kainas sukuria pakankamus pinigų srautus, dėl to nebelieka būtinumo taupyti ir ieškoti racionaliausių sprendimų.

Šios dienos Tarybos sprendimas neišvengiamas, nes iki VKEKK neperžiūrėjus UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2009-2012 m. plano infrastruktūros plėtrai ir ilgalaikio turto nusidėvėjimui atkurti, bendrovė turėtų daugiau skolintis. Tokiu atveju padidėtų išlaidos paskoloms aptarnauti, atsirastų poreikis didinti vandens tarifus, juolab kad pastaroji grėsmė šiemet atsirado ir dėl taršos mokesčio susigrąžinimo iš abonentų tvarkos pokyčių. Galima sprendimo įtaka 1 kub.m kainai - iki 50-70 ct.

Kaip sekasi įgyvendinti Panevėžio pramonės parko projektą?

Pramonės parko įrengimas artėja prie pabaigos. Investuotojams bus užtikrinta visa reikalinga verslui inžinerinė infrastruktūra. Dar vasarą Taryba patvirtino aprašą, kuriame pateiktos bendrosios įsikūrimo parke sąlygos. Baigiama suformuoti parko rinkodaros strategija. Parkas šią savaitę Aukštaitijos investuotojų forume bus pristatytas svečiams iš Lietuvos, Norvegijos, Japonijos, Rusijos, Čekijos, Lenkijos.

Tikimės, kad domėjimasis parku augs. Sąlygos tikrai patrauklios. Nusprendusiems investuoti parke nereikės mokėti jokių įsikūrimo ar infrastruktūros mokesčių, nors ES ir savivaldybės lėšų investicijos į infrastruktūrą sieks apie 20 mln. Lt. Atrankos reikalavimai minimalūs, atitinka laikmetį. Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, investuotojus kviečia ir kiti pramonės parkai, industrinės zonos, taigi turime būti konkurencingi. Sukurtos darbo vietos ir panevėžiečių gerovė tikrai atpirks investicijas į mūsų parko sukūrimą.

Susipažinti su Panevėžio pramonės parko investuotojų atrankos sąlygomis galima svetainėje www.panevezys.lt - Panevėžio pramoninis parkas.