.gif)
Baltijos miestų sąjunga (BMS)
http://www.ubc.net
Svarbesni faktai apie Baltijos miestų sąjungą (BMS)
Baltijos miestų sąjungos priešistorė siekia 1990 metus, kada Lenkijoje vyko pirmieji laisvi savivaldybių rinkimai. Gdansko miestas, svarbus Rytų Europos atgimimo centras, pakvietė kitų Baltijos regiono miestų atstovus atšvęsti šio reikšmingo įvykio. Tada ir gimė mintis įkurti organizaciją, kuri skatintų savivaldybių bendradarbiavimą ir prisidėtų prie demokratijos ugdymo bei regiono ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros.
Baltijos miestų sąjunga sieja daugiau nei 100 miestų, esančių aplink Baltijos jūrą. Lietuvai atstovauja Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Palanga, Molėtai.
Pirmoji BMS konferencija įvyko 1991 m. Gdanske. Sąjungos steigimo dokumentą pasirašė 32 Baltijos miestų atstovai iš 10 regiono valstybių.
Svarbiausios Baltijos miestų sąjungos struktūros dalys yra generalinė konferencija, prezidiumas, prezidentas, valdyba, sekretoriatas, komisijos ir darbo grupės.
Daugiausia miestų atstovai bendrauja, keičiasi patirtimi ir rengia bendrus projektus 9 komisijose - sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, miestų planavimo, sporto, švietimo, aplinkosaugos, transporto, verslo plėtros, turizmo.
BMS būstinė įsikūrusi Gdanske.
Baltijos miestų sąjunga turi stebėtojo statusą Baltijos jūros valstybių taryboje(CBSS), HELCOM, CLRAE, palaiko glaudžius ryšius su Europos Komisija, Šiaurės šalių ministrų taryba ir kt.
Sėkmingų projektų pavyzdžiai:
- ES koordinatorių tinklas Baltijos miestuose;
- kursai miestams apie ES teisę;
- BMS “Vietos darbotvarkė 21” (Local Agenda 21);
- savivaldybių aplinkosaugos auditas;
- geriausių aplinkosaugos projektų apdovanojimai;
- seminarai ir kursai valstybės tarnautojams;
- darbo rinkos studija Baltijos miestuose;
- pagyvenusių žmonių priežiūros ir sveikatos politikos apžvalga;
- ekonominis statistinis lankstinukas;
- Baltijos jūros aljansas- bendravimo platforma;
- BMS moterų reikalų kontaktinis tinklas;
- meno parodos ir muzikos festivaliai;
- vaikų piešinių konkursas;
- studentų ir moksleivių mainai;
- suaugusiųjų švietimas;
- jaunimo sporto varžybos;
- Baltijos miestų sąjungos biuletenis.
Europos tinklas “Miestai - vaikams“.
Panevėžio miestas yra šio tinklo narys nuo 2007 m. birželio 25 d.
Jokūbo kelias arba Camino de Santiago - tai kelias, kuriuo piligrimai keliauja į Santjago de Kompostela (isp. Santiago de Compostela) miestą Ispanijoje, kur įspūdingoje katedroje ilsisi šv. Jokūbo palaikai. Jokūbo kapas yra piligrimystės tikslas, tačiau kai kurie keliautojai dar keliauja apie 100 km iki Finisterės, kuri iki Amerikos atradimo buvo žemės kraštas, kad pasiimtų iš jūros piligrimystės įrodymą - kriauklę.
Bet koks kelias, kuriuo jūs einate į Santjago de Kompostela galėtų būti vadinamas Jokūbo keliu, bet istoriškai susiklostė keletas maršrutų, kurie yra vadinami Camino de Santiago. Žemėlapyje matosi daug kelių, kurie prasideda Prancūzijoje, susilieja vienas į kitą ir kerta Ispanijos sieną dviejuose vietose – St-Jean-Pied-de-Port (Prancūzija) ir Somport (Ispanija).
Joks kitas kelias nesuvaidino Europos istorijoje tokios reikšmės krikščioniško Europos identiteto įtvirtinimui. Ant jokio kito kelio jūs nerasite tiek daug istorijos ir kultūros paminklų. Ne veltui jis yra įtrauktas į UNESCO kultūrinio žmonijos paveldo sąrašą.
Būtent apie šią atkarpą, dar vadinamą Camino frances, kuri prasideda prie Ispanijos-Prancūzijos sienos esančiame St-Jean-Pied-de-Port miestelyje, vingiuoja apie 800 kilometrų Ispanijos šiaurine dalimi per Navarą, La Riocha, Kastiliją ir Leoną (Castilla y Leon) ir Galiciją, aš papasakosiu šiame puslapyje. Pagal oficialią statistiką, Camino frances keliauja 70 proc. visų piligrimų. Kelias toliau vadinimas Jokūbo keliu arba Camino de Santiago, arba tiesiog Camino.
Panevėžys šio tinklo nariu tapo 2016 m. gegužės 31 d.
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.png)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg){kind=small}
.png)
.png)