Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos tikslas – išsaugoti  Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą  ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. 

Didžiausią Lietuvos istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo dalį sudaro urbanistikos ir architektūros vertybės. Archeologijos ir mitologijos paveldo objektai pasižymi didele įvairove: tai piliakalniai, senoviniai pylimai ir gynybiniai įtvirtinimai, statinių griuvėsiai ir liekanos, religinio kulto vietos ir kita. Svarbią kultūros paveldo dalį sudaro dailės vertybė. Daugiausia jų – Lietuvos bažnyčiose. 

1991 m. Lietuvai įstojus į UNESCO ir ICROM  pradėta bendradarbiauti  su tarptautinėmis kultūros paveldo organizacijomis, atsirado galimybė pateikti UNESCO Pasaulio sąrašui iškiliausius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti trys Lietuvos objektai –Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija ir Kernavės archeologinė vietovė. Tradicinis Lietuvos dvasinės kultūros fenomenas –kryždirbystės menas – 2001 įrašytas į UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. 

Panevėžio mieste yra  saugoma  1 archeologinis paminklas, 4 statinių kompleksai, 48 statiniai, 59 laidojimo vietos, 2 įvykių vietos, 25 monumentai, 23 statinių puošybos ir  įrangos objektai. 

Į išaiškinamų paminklų sąrašus buvo įrašyta 65 objektai. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos  įstatymui, vieni paveldo objektai bus  Lietuvos Respublikos   nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, jiems bus taikoma pradinė apsauga, kiti paveldo objektai bus skelbiami saugomais.   Šiuo metu nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra 137 Panevėžio miesto objektai.