Dažniausiai kanceliarinėje kalboje vartojamų tarptautinių žodžių kirčiavimas

Tarptautiniai daiktavardžiai dažniausiai kirčiuojami pagal pirmąją arba antrąją kirčiuotę.

Pirmajai kirčiuotei priklauso žodžiai su šiais baigmenimis:

-ánsas: avánsas, balánsas

-òrtas: ekspòrtas (ne Eksportas), impòrtas, transpòrtas (ne trAnsportas)

-ùrsas: konkùrsas (ne kOnkursas), ekskùrsas (ekskùrso, ekskùrsui, ekskùrsą, ekskùrsu, ekskùrse – kirtis pastovus)

Antrajai kirčiuotei priklauso žodžiai su šiais baigmenimis:

-adà, -ãdas: olimpiadà (ne olimpiAda), šokolãdas

-ãfas: autogrãfas (ne autOgrafas), paragrãfas (ne parAgrafas)

-amà: programà (ne progrAma), telegramà (ne telegrAma)

-ãras: notãras (ne nOtaras), seminãras

-èktas: projèktas (ne prOjektas), projektè (ne prOjekte, ne projEkte), objèktas (ne Objektas), su objektù (ne su Objektu, ne su objEktu)

-eñtas: dokumeñtas (ne dokUmentas), reglameñtas (ne reglAmentas)

-èsas: interèsas (ne intEresas), procèsas (ne prOcesas)

-ètas: komitètas (ne komItetas; komitEto, komitetE, komitetUs ne komIteto, komitEte, komitEtus), prioritètas (prioritetUs ne prioritEtus), biudžètas (ne biUdžetas)

-iẽrius, -ė: inžiniẽrius (ne inžInierius), revoliucioniẽrius

-yvà: direktyvà (ne direktYva), alternatyvà (ne alternatYva)

-ògas: technològas (ne technOlogas), pedagògas (ne pedAgogas)

-õrius: inventõrius, kalendõrius, sekretõrius, -ė, bet: inspèktorius, korèktorius, dirèktorius...

Atkreiptinas dėmesys, kad kairiniu kirčio ženklu pažymėti balsiai yra trumpi, jų tarimas ilgai – klaida.

Šaltinis – Lietuvių kalbos žinynas (Kaunas, 1998)

Kaip kirčiuoti žodį gegužė?

Dažnai tenka girdėti piktinantis, kodėl kalbininkai liepiantys nežmoniškai kirčiuoti mėnesio pavadinimą gegužė – taip, kaip niekas iki tol nesakydavęs: gegužė. Viskas paprasta, jei įsiminsite, kad šį žodį reikia kirčiuoti kaip „giminė“. Taigi: giminė – gegužė, giminės – gegužės, giminei – gegužei ir t. t. Iš televizijos laidų vedėjų teko girdėti „gegužės mėnesį“.

Naujausiame (penktame, elektroniniame) „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime (2003) duodami du galimi šio žodžio kirčiavimo variantai: gegužė (3b) ir gegužė (2).

Pagrindinė norma: gegužė (3b) (kirtis šokinėja, pavyzdžiui, kaip žodyje pakelė):

(kas?) gegužė: Gegužė – penktasis metų mėnuo.
(ko?) gegužės: Brolio gimtadienis – gegužės aštuntą.
(kam?) gegužei: Kasmet, gegužei baigiantis, rengiamas Poezijos pavasaris.
(ką?) gegužę: Kitas posėdis numatomas gegužę (arba: gegužės mėnesį).
(kuo?) geguže: Birželį, palyginti su geguže, statybų kainos ūgtelėjo.
(kame?) gegužėje, (gegužėj): Manau, gegužėj viskas turėtų paaiškėti.

Šalutinė norma: gegužė (2) (kirtis šokinėja, pavyzdžiui, kaip žodyje saulužė):

(kas?) gegužė
(ko?) gegužės
(kam?) gegužei
(ką?) gegužę
(kuo?) geguže
(kame?) gegužėj

Matyti, kad vartosena labai įvairuoja ir kirčiavimo norma čia netvirta.

Mėnesiui pavadinti vartosenoje pasitaikanti vyriškosios giminės forma gegužis (gegužio) laikytina šalutine norma, kuri galima laisvuosiuose stiliuose – šnekamojoje kalboje, grožinėje literatūroje. „Kalbos patarėjuje“ (1939) ji buvo nurodyta kaip nenorminė, „Kalbos vadove“ (1950) ir DŽ1 iškelta kaip lygiavertis moteriškosios giminės formos gegužė variantas (sinonimas), o nuo DŽ2 pateikiama su nuoroda žr. gegužė.

Ką daryti, kad vartosenoje liautųsi kirčiavimo painiava? Svarbiausia pasirinkti vieną kurią gegužės kirčiuotę ir perprasti kirčio šokinėjimo dėsningumus. Prestižinėje kalboje reikėtų išmokti šį mėnesio pavadinimą kirčiuoti pagal 3b kirčiuotę (gegužė – gegužę), o paprastojoje vartosenoje, kam nesvetimas, gali būti ir antrasis įteisintas variantas – pagal 2-ąją kirčiuotę (gegužė – gegužę).

Forma gegužis laikytina šalutiniu normos variantu, kuris prireikus gali būti vartojamas laisvuosiuose stiliuose.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė