Atmintinų lapkričio dienų ir Panevėžio miesto savivaldybės kapinių pavadinimai

Sulaukus lapkričio pradžios bene visus suvienija bendras tikslas – aplankyti artimųjų kapus ir uždegti žvakelę jiems atminti. Verta prisiminti, kaip vadinasi atmintinos dienos, minimos lapkričio 1 ir 2 d., kokia jų pavadinimų rašyba.

Lapkričio 1 d. minima Visų Šventųjų diena (pirmas ir antras žodžiai rašomi didžiąja raide).

Lapkričio 2 d. minima Mirusiųjų atminimo diena arba Vėlinės. Senovėje Vėlinės vadintos Ilgėmis. Šis pavadinimas siejamas su žodžiais ilgas, ilgesys. Juk tamsiais ir ilgais vakarais ilgimasi jau išėjusių artimųjų.

Panevėžio miesto savivaldybėje yra 4 kapinės, naujesni pavadinimai sudaryti su vietovardžiais (Pašilių k., Šilaičių k.), nurodančiais kapinių vietą, senųjų kapinių pavadinimuose minimas bažnyčios ar parapijos pavadinimas, kadangi seniau kapinės buvo steigiamos prie maldos namų. Vietovardžiai visuomet rašomi didžiąja raide, o kapinės yra bendrinis pavadinimas, todėl rašomas iš mažosios raidės.

1. Krìstaus Karãliaus kãtedros kãpinės;

2. Pãnevėžio senų̃jų kapinių̃, vadìnamų Šv. apãštalų Pẽtro ir̃ Póvilo parãpijos kapinėmìs, komplèksas (riboto laidojimo);

3. Pašilių̃ kãpinės;

4. Šiláičių kãpinės.

Panevėžyje yra nemažai neveikiančių kapinių. Jų pavadinimuose atsispindi ne tik Panevėžio miesto, bet ir Lietuvos istorija. Šių kapinių pavadinimai rodo, kas šiose kapinėse yra palaidota ir kuriuo laikotarpiu.

1. Miesto seniausios kapinės, kuriose palaidoti Panevėžio miesto gyventojai ir XVII a. 6–7 dešimtmečių Švedijos ir Rusijos kariai (šalia Venslaviškio gatvės);

2. Stačiatikių (pravoslavų) kapinės (šalia J. Tilvyčio ir Krekenavos gatvių);

3. II pasaulinio karo karių kapinės (Krekenavos g.);

4. Žydų senosios kapinės (šalia Naujamiesčio, Vasario 16-osios ir Sietyno gatvių);

5. Kapinės, kuriose palaidoti hitlerinės okupacijos metais nužudyti žmonės (Staniūnų miškelyje, Panevėžio rajone);

6. II pasaulinio karo vokiečių karių ir sentikių kapinės (prie Pajuostės plento);

7. I pasaulinio karo Rusijos armijos karių kapinės (parke šalia Parko gatvės);

8. Buvusios Venslaviškio kaimo kapinės (šalia Tinklų gatvės);

9. Kapinės, kuriose palaidotos bolševikų 1944–1950 metų genocido aukos (šalia A. Baranausko gatvės).

Nesvarbu, kurią iš šių dienų pasirinksite aplankyti anapilin (iškeliauti anapilin – iš skandinavų pasiskolintas frazeologinis pasakymas, lietuviškas variantas būtų į dausas, į amžinybę;visi variantai rašytini mažąja raide) iškeliavusius artimuosius. Svarbu, kad mirgančios žvakelės atneštų šviesos ir šilumos ne tik jiems, bet ir likusiems Žemėje.

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2023 m. lapkritis

Apie Mažąją Lietuvą

Dreverna – senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.

Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863–1873 m. jį kasė vietos gyventojai, o siekdami paspartinti kasimo darbus paskutiniaisiais metais jį kasė ir prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas.

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams, kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje vis labiau populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galima pažvelgti iš 15 m aukščio apžvalgos bokšto taip, kaip kadaise žvelgė milžinai.

Anot padavimo, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs milžinas, mielai padėdavęs žmonėms. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės. Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.

Mažoji Lietuva garsėja ne tik nepaprastu kraštovaizdžiu, bet ir išskirtiniais geografiniais ir topografiniais pavadinimais, kurių rašyba dažnam kelia abejonių. Visi geografinių ir topografinių pavadinimų žodžiai rašomi iš didžiųjų raidžių, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius (nomenklatūrinius) žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žvaigždė, ūkas, planeta, sala, pusiasalis, ragas, nerija, sąsiauris, pelkė, kalnas, kelias, gatvė, alėja, sritis, rajonas), todėl:

• Mažoji Lietuva
• Kuršių nerija
• Ventės ragas
• Baltijos jūra
• Parnidžio kopa
• Pilkosios (Mirusios) kopos
• Karaliaus Vilhelmo kanalas (arba Klaipėdos kanalas)
• Kuršių marios
• sala Kuršių mariose – Kiaulės Nugara (Kiaulės Nugaros sala)
• Olando Kepurė

Klaipėda ar Mėmelis? Vokiečių kalboje tradicinio vietovardžio Memel sulietuvinta forma Mėmelis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad lietuvių kalboje vartotinas oficialus lietuviškas vietos vardas Klaipėda. Dabartinėje vokiečių kalboje forma Memel taip pat nebevartojama, nebent kalbant apie tam tikrą istorinį laikotarpį arba laisvuosiuose stiliuose.

Šaltiniai: Klaipėdos r. turizmo informacijos centras, Dravernos milžinas / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 156–158 psl. Kaunas, 1940, VLKK Konsultacijų bankas

___________________________________________________________________________________________________

Išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ar padalyvinių aplinkybių skyryba

Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė gali būti išskiriama kableliais, jei norima išryškinti jos prasminį ir intonacinį savarankiškumą, klaida – jeigu skiriama tik iš vienos pusės.

Gali būti, kad atleidus vadžias susirgimų koronavirusu šalyje vėl padaugės.

Gali būti, kad, atleidus vadžias, susirgimų koronavirusu šalyje vėl padaugės.

Pabrėžiama, kad GPM tarifą sumažinus visiems didžiausią naudą pajustų tie, kurie uždirba daug.

Pabrėžiama, kad, GPM tarifą sumažinus visiems, didžiausią naudą pajustų tie, kurie uždirba daug.

Jie buvo informuoti, kad turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymių nevyktų į darbą.

Jie buvo informuoti, kad, turėdami ūmių viršutinių kvėpavimo takų požymių, nevyktų į darbą.

Didelių nepatogumų tai neturėtų sukelti, tačiau padidėjus automobilių srautui vasarą vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe.

Didelių nepatogumų tai neturėtų sukelti, tačiau, padidėjus automobilių srautui vasarą, vairuotojams teks apsišarvuoti kantrybe.

Šaltinis – Valstybinė kalbos inspekcija

Žodžių su dėmeniu video- rašyba ir vartojimas

Nelietuviškos kilmės dėmenys ir priešdėliai (pvz.: audio-, bio-, etno-, geo-, hidro-, mikro-, pop, ultra-, video- ir kt.) lietuvių kalboje vieni nevartojami, todėl rašomi kartu su antruoju dėmeniu ir sudaro sudurtinius žodžius. Plačiau pakalbėsime apie itin dažnai vartojamus žodžius su nelietuviškos kilmės dėmeniu video-.     

Video- (lot. video – matau) gali būti vartojamas kaip pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su vaizdo perdavimu, įrašymu (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 856). Video- kaip atskiras žodis lietuvių kalboje nevartojamas.

Dėmuo video- negali būti rašomas atskirai, pvz.: videoįrašas (ne video įrašas), videožaidimas (ne video žaidimas), videokonferencija (ne video konferencija), videokamera (ne video kamera), videoaparatūra (ne video aparatūra), videoklipas (ne video klipas), videodokumentas (ne video dokumentas).

Kadangi žodžiai su dėmeniu video- yra hibridinės darybos, jie vertinami kaip šalutiniai normos variantai, todėl pirmenybė teikiama junginiams su žodžiu vaizdo. Taigi vietoj žodžio videoįrašas geriau vartoti vaizdo įrašas, vietoj videožaidimas – vaizdo žaidimas, vietoj videokonferencija – vaizdo konferencija, vietoj videokamera – vaizdo kamera, vietoj videoaparatūra – vaizdo aparatūra, vietoj videoklipas – vaizdo klipas, vietoj videodokumentas – vaizdo dokumentas („Kalbos patarimų“ knygelė „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013, p. 65). Vietoj angl. „video art“siūloma vartoti atitikmenį videomenas (žr. Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, patvirtintą VLKK 2010-10-28 protokoliniu nutarimu Nr. PN-6).

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

 Didžiųjų raidžių rašymas

Visomis didžiosiomis raidėmis rašomi aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, aukščiausiųjų tarptautinių organizacijų ir jų vyriausiųjų organų, valstybinių, ypatingos reikšmės dokumentų pavadinimai, pvz.:

Lietuvos Respublika

Lietuvos Respublikos Seimas – Seimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė – Vyriausybė

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas – Aukščiausiasis Teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – Konstitucinis Teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucija – Konstitucija

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – Nepriklausomybės Aktas

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja – Generalinė Asamblėja

Europos Sąjunga

Europos Parlamentas

Europos Sąjungos Taryba

Europos Žmogaus Teisių Teismas

Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide. Tačiau aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.:

Lietuvos Respublikos Prezidentas – Prezidentas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas – Seimo Pirmininkas

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – Ministras Pirmininkas

Prašymuose, pareiškimuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide rašomas kiekvieno pareigūno, į kurį kreipiamasi, pavadinimas (pvz.: Panevėžio miesto savivaldybės Mere, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Direktoriau, Vidaus administravimo skyriaus Vedėja).

Parengta pagal Aušrinės Rimkevičienės „Oficialiųjų ir kitų raštų rengimas“ ir Nijolės Linkevičienės „Redagavimo pradmenys“

Didžiųjų raidžių rašymas

Didžiosiomis raidėmis pradedami įstaigų, įmonių, organizacijų, jų padalinių pavadinimai, komisijų, fondų, dokumentų, aukščiausiųjų apdovanojimų, švenčių, renginių ir kitokie tiesioginės reikšmės pavadinimai, jų sutrumpinti variantai. Kiti bendriniai pavadinimo žodžiai ir iki rūšinės reikšmės žodžio sutrumpinti pavadinimai (apskritis, miestas, rajonas, ministerija, universitetas, teatras ir t. t.) dažniausiai rašomi mažąja raide.

Rekomenduojama tokia Panevėžio miesto institucijų pavadinimų rašyba:

Panevėžio miesto savivaldybės taryba – Savivaldybės taryba – Taryba

Panevėžio miesto savivaldybės administracija – Savivaldybės administracija – Administracija

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius – Savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyrius – Administracijos Vidaus administravimo skyrius – Vidaus administravimo skyrius

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – Kontrolės ir audito tarnyba

Panevėžio miesto savivaldybės meras – Savivaldybės meras

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sekretoriatas – Savivaldybės tarybos sekretoriatas – Tarybos sekretoriatas – sekretoriatas

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komitetas – Savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komitetas – Tarybos Kultūros ir meno komitetas – Kultūros ir meno komitetas

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius – Savivaldybės administracijos direktorius – Administracijos direktorius

Panevėžio miesto savivaldybės policija – Savivaldybės policija – policija

PASTABA. Sutrumpintų pavadinimų, prasidedančių žodžiais miesto, rajono, apskrities (miesto Savivaldybė, rajono Taryba), oficialiuose dokumentuose geriau nevartoti.

Parengta pagal Aušrinės Rinkevičienės knygą „Oficialiųjų ir kitų raštų rengimas“

Kaip rašyti Panevėžio miesto ugdymo įstaigų pavadinimus?

Ugdymo įstaigų pavadinime turi būti nurodoma gyvenamoji vietovė, nerašant žodžio miesto, ir žodžiai: mokykla, progimnazija, gimnazija, centras.

Tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių daiktavardžių, reiškiančių vieno daikto pavadinimą, rašomas brūkšnelis be tarpų, pvz.: mokykla-daugiafunkcis centras, lopšelis-darželis.

Bendrojo ugdymo švietimo įstaigų simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis kilmininko linksnio forma, pvz.: Panevėžio „Minties“ gimnazija, Panevėžio „Vilties“ progimnazija, Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis vardininko linksniu, pvz.: Panevėžio lopšelis-darželis „Vyturėlis“, Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvitis“, taip pat gali būti rašomi kilmininko linksniu, pvz.: Panevėžio „Dobilo“ lopšelis-darželis, Panevėžio „Rūtos“ lopšelis-darželis.

Ugdymo įstaigos, pavadintos istorijai, šalies ar krašto kultūrai, mokslui nusipelniusio asmens vardu, pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė ar visas slapyvardis, pvz.: Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis.

Kai ugdymo įstaiga, pavadinta pagal miesto dalies ar gatvės pavadinimą, pavadinimas rašomas be kabučių, pvz.: Panevėžio Rožyno progimnazija, Panevėžio Beržų progimnazija.

Ugdymo įstaigos numerį pavadinime rašome arabišku skaitmeniu su pridėta įvardžiuotinės formos galūne, pvz., Panevėžio 5-oji gimnazija.

Panevėžio miesto ugdymo įstaigų sąrašas

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos:

Panevėžio lopšelis-darželis „Pušynėlis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Jūratė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Aušra“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Vyturėlis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Žibutė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Gintarėlis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Sigutė“;

Panevėžio Kastyčio Ramanausko lopšelis-darželis;

Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvinas“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Nykštukas“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Kastytis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Varpelis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Kregždutė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Pasaka“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Riešutėlis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Draugystė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Dobilas“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Vaivorykštė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Vaikystė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Papartis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Žilvitis“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Puriena“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Voveraitė“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Rūta“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Taika“;

Panevėžio lopšelis-darželis „Diemedis“;

Panevėžio regos centras „Linelis“;

Viešoji įstaiga „Šermukšniukas“ (privatus lopšelis-darželis).

Pradinė mokykla:

Panevėžio pradinė mokykla.

Pagrindinės mokyklos:

Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla;

Panevėžio specialioji mokykla-daugiafunkcis centras;

Panevėžio „Šviesos“ ugdymo centras;

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla.

Progimnazijos:

Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazija;

Panevėžio „Vyturio“ progimnazija;

Panevėžio Rožyno progimnazija;

Panevėžio „Žemynos“ progimnazija;

Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija;

Panevėžio „Šaltinio“ progimnazija;

Panevėžio „Vilties“ progimnazija;

Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazija;

Panevėžio Beržų progimnazija.

Gimnazijos:

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija;

Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija;

Panevėžio 5-oji gimnazija;

Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija;

Panevėžio „Minties“ gimnazija;

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija;

Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija;

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija.

Švietimo pagalbos įstaigos:

Pedagoginė-psichologinė tarnyba;

Panevėžio švietimo centras.

Neformaliojo ugdymo mokyklos:

Panevėžio gamtos mokykla;

Panevėžio moksleivių namai;

Panevėžio dailės mokykla;

Panevėžio muzikos mokykla.

Suaugusiųjų mokyklos, mokymo centrai:

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras;

Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyrius.

Parengta vadovaujantis Mokyklų pavadinimų sudarymo ir rašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. V-1240.

Telefonų numerių rašymas

Tarptautinio prefikso simbolis „+“ (pliusas) rašomas tarptautiniame telefono ryšio numeryje prieš šalies kodą ir primena, kad būtina rinkti šį simbolį, kuris kiekvienoje šalyje gali būti skirtingas. Rašant tarptautinį telefono ryšio numerį, tarpas paliekamas tarp šalies ir miesto kodo:  

Tel. + 370 5  211 2293

Toninių parengties signalų simbolis „~“ rodo, kad reikia laukti papildomo toninio signalo. Kadangi visoje Lietuvos teritorijoje jau įdiegtas skaitmeninis telefono ryšys, tai šis simbolis nevartojamas.

Telefono ryšio numerio skaitmenys grupuojami taip: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567.

Rašomi žodžiai arba jų sutrumpinimai:

Telefonas arba Tel.; Faksas arba Faks.; Mobilusis telefonas arba Mob.

Žodį „telefonas“ galima keisti telefono simboliu.

Turint kelis telefono / fakso numerius (nesujungtus automatinės paieškos rinkimo būdu), vartojamas pasvirojo brūkšnelio simbolis „/“ – iš abiejų pusių atskiriamas tarpais, pvz.:

Tel.: (8 5)  211 2291 / 212 2292              Faks.: (8 5)  211 2222 / 212 2294

Galima rašyti visą tik pirmąjį telefono / fakso ryšio numerį, o kitų – tik paskutinius besiskiriančius skaitmenis. Šiuo atveju tarpai iš abiejų simbolio „/“ pusių nepaliekami:

Tel.: (8 343)  90 066/92/93                      Faks.: (8 343) 90 022/27

Jei nacionalinis ir tarptautinis telefono ryšio numeriai nurodomi kartu, jie atskiriami horizontalia linija ir rašomi taip:

Nacionaliniai ryšio numeriai                                      Tarptautiniai ryšio numeriai

Tel.  (8 5)  211 2292                                                      Tel. + 370 5  211 2293

Faks. (8 5)  211 2294                                                    Fax + 370 5  211 2294

Mob. 8 687  18 140                                                       Mob. + 370 687  18 140           

Pastabos:

1. Keletas numerių skiriami pasviruoju brūkšneliu ir praleidžiami pasikartojantys skaitmenys.

2. Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšių numeriai atskiriami horizontaliu brūkšniu.

3. Simbolis „~“ nebevartojamas.

4. Numerio skaitmenys sugrupuojami, tarp jų paliekami tarpai, o brūkšneliai nerašomi.

5. Tarp miesto kodo ir telefono numerio – dvigubas tarpas.

Parengta pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1162

Kada dalelytė „gi“ rašoma kartu, o kada atskirai su greta einančiu žodžiu?

1. Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma skyrium:

a) nuo visų kaitomų žodžių, pvz.: kas gi (ne kasgi), ko gi (ne kogi), ką gi...; koks gi (ne koksgi), kokio gi...; dėl ko gi; visas gi, viso gi...; visa gi; tai gi (pvz., Tai gi bežiūrint, pikta pasidarė; dar žr. 2 p., kada gi rašoma kartu – taigi); gražu gi; mažas gi, maža gi...; sakau gi, sakei gi...; ištižęs gi...;

b) nuo dviskiemenių ir daugiaskiemenių nekaitomų žodžių, pvz.: aja gi, antai gi, aure gi, dabar gi, daugel gi, dėlei gi, dėlto gi (ne dėltogi), jeigu gi, kada gi (ne kadagi), kodėl gi (ne kodėlgi), tegul gi, tenai gi, todėl gi, tuojau gi, užtai gi (ne užtaigi), užtat gi (ne užtatgi);

išimtis – nejaugi (plg. dar kadangi);

c) nuo nekaitomų žodžių samplaikų, pvz.: vis tiek gi, vien tik gi, kaip nors gi.

2. Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, pvz.:

3. Dalelytė gi, einanti prieš pabrėžiamąjį žodį, visada rašoma atskirai, pvz.: gi aure, gi tavo, gi dėl to, gi čia (tebėra), gi vėl (atėjo).

Atkreiptinas dėmesys, kad dalelytė gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko, pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (taisoma o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (taisoma o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (taisoma o) kitos tebeieško aukštakulnių.

Šaltinis – Valstybinės kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Kartu ar atskirai palinkėjimuose rašomos dalelytės „te“, „tegu“, „tegul“ ir pan.?

Pageidaujamam, leidžiamam veiksmui žymėti vartojamos dalelytės te, tegu, tegul, taip pat tarminės lai (laigul). Visos, išskyrus dalelytę te, rašomos nuo kitų žodžių dažniausiai skyrium, pvz.: Tegu valgo daugiau vaisių. Tegu miega ji ramiai, tegu bučiuoja pempiukus lizde, jeigu jau išsirito. Tegu velniai griebia, kaip nelengva šitas vadžias laikyti. Tegul šiandien niekas manęs netrukdo. Lai būna linksma, daug nekalbėk. Lai gyvuoja laisva Lietuva! (Pavyzdžiai iš VDU „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“.)

 Dalelytė te rašoma kartu su veiksmažodžiais – virsta priešdėliu, kuris gali reikšti tiek pageidavimą ar liepimą, pvz.: tenešie, teturie, teskaitai, tesižinai; tedirba, terašo (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“), tiek veiksmo ribotumą (pvz.: Jis tiek težino. Neilgai tesitarėme.) Kai dalelytė te nuo veiksmažodžio atskirta kitų žodžių, rašoma nuo jo atskirai, pvz.: Te ne pavasario lietaus lašai, o ašaros nuplauna tavo veidą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, p. 50.)

 Dabartinėje kalboje veiksmažodžių geidžiamosios nuosakos formos su priešdėliu te- ir galūnėmis -ie, -ai (kaip teeinie, tedarai) pamažu nyksta. Jas dažniausiai pakeičia dalelytės tegu, tegul, te(-) su esamojo ar būsimojo laiko formomis, pvz.: Tegu eina kur nori. Tegul anie parodys, kur teisybė. (Žr. „Lietuvių kalbos gramatika. T. 2“, Vilnius, 1971, p. 562.)

Kai kurios iš šių dalelyčių dar vartojamos kartu su pabrėžiamąja dalelyte gi, šioji su vienskiemene lai rašoma kartu – laigi, su dviskiemene tegul skyrium – tegul gi.

 Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Panevėžio miestų partnerių pavadinimai

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Pasaulio vietovardžių duomenų bazė

 Kaip skirti junginius su „tema“, „antrašte“, „pavadinimu“, „vardu“, „pavarde“, „pravarde“?

Privalomosios skyrybos taisyklėse, patvirtintose Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-2(103), yra nurodyti ne tik privalomai skiriami atvejai, bet ir privalomai neskiriami (pateikta pastabomis). Vienas iš tokių privalomo neskyrimo atvejų nurodytas 5.1 punkto 2 pastaboje:

Neskiriamas po pažymimojo žodžio einantis nederinamasis pažyminys, išreikštas prielinksnine konstrukcija, įnagininku, padalyvine žodžių grupe arba prasidedantis žodžiais tema, antrašte, pavadinimu, pvz.: Vyko diskusija tema „Kaip būti sveikam“. Straipsnis antrašte „Teatro jubiliejų pasitinkant“ buvo išspausdintas pirmame puslapyje. Yra dešimt kaimų pavadinimu Paberžė.

Atitinkamai nederinamiesiems pažyminiams artimų žodžių grupių, prasidedančių vardu, pavarde, pravarde, skyryba sušvelninta (žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių 5.7 punktą), anksčiau tokias grupes buvo privalu išskirti, pvz.: Jis pasirodė labai panašus į buvusį kolegą (,) vardu Jonas. Jis (,) pavarde Vilkas (,) išvažiuoja į kitą miestą. Susitiko su klasės draugu (,) pravarde Skiauterė. 

 Parengta pagal Aistės Pangonytės tekstą, paskelbtą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėje

Apie dvigubas kabutes ir skliaustus

Susidūrus dvejoms kabutėms ar skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Pavyzdžiui: Organizuojamo konkurso „Paramos suteikimas Panevėžio miesto smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms dalyvauti parodoje „Expo Aukštaitija“ nuostatai. Šaltinis gali būti nurodomas įvairiai (išnašoje, skliaustuose (www.vlkk.lt), svarbu, kad skaitytojas gautų reikiamą informaciją.

Sakinio pabaigoje susidūrus sutrumpinimo taškui (pvz., sutrumpinimai kt., t. t., pan.) ir sakinio pabaigos taškui, taip pat dedamas vienas taškas. Delegacija išvyks rugpjūčio 5 d. (ne 5 d..) 

Kartais dėl aiškumo ar prasmės sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai:

((0,990 – 1,18)/0,12 = –1,6)

poli(oksi(dimetilsililenas))

Ši sutartis (Europos Sąjungos bei Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS)) pasirašyta 1992 m. vasario mėn.

[...] susidomėta tik XX a. (A. Žigaitytė, opera „Mažvydas“ (1987), „Žilvinas ir Eglė“, (2002))

Dvigubos kabutės nerekomenduojamos, bet prireikus gali būti rašomos. Galimi trys variantai:

1.      Viengubos kabutės (rekomenduojama skyryba):

Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft“.

 2.      Dvigubos kabutės:

Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft““.

 3.      Cituojamas visas sakinys:

Komisijos narys pažymėjo: „Kilo ginčų dėl bendrovės „Microsoft“.“

Susidūrus kabutėms vieną iš skirtinų dalykų siūloma rašyti kitu šriftu:

Komisijos narys pažymėjo, kad „kilo ginčų dėl bendrovės Microsoft“.

Pastaba.

Jei kabutėmis išskirtas pavadinimas, kurio pabaigoje yra klaustukas, šauktukas ar daugtaškis, atsiduria sakinio gale, tie ženklai atliks ir sakinio galo funkciją – papildomo sakinio galo ženklo po kabučių nereikia:

Pasirodė e. knyga „Kaip priversti internetą dirbti Jūsų naudai?“

Šaltiniai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas, Institucijų leidinių rengimo vadovas

Dažniausiai daromos klaidos rašant skaičius, telefonų numerius ir adresus

1. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, paprastai rašomi arabiškais skaitmenimis, pvz.: 3 raštai, 20 puslapių.

2. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis, pvz.: XXI amžius ir 21amžius; III tomas ir 3 tomas; II skyrius ir 2 skyrius. Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, gatvių numerių eilė – arabiškais skaitmenimis.

3. Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės, pvz.: 3-ia (ne 3-a) kategorija, 10-as aukštas, 5-oji gimnazija, 3-iasis (ne 3-asis) numeris. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

4. Pinigų sumos, kurių centai reiškiami euro dalimis, rašomos kaip dešimtainės trupmenos, t. y. skiriamos kableliais, o ne taškais (150,20 Eur; 12,06 Eur). Jei centų arba eurų nėra, po kablelio arba prieš kablelį gali būti rašomi du nuliai arba brūkšnys (10,00 Eur; 00,20 Eur; 10,– Eur; –,20 Eur).

5. Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų santrumpomis, pvz.: 10 tūkstančių ar 10 tūkst.; 5 milijonai ar 5 mln.

6. Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis, tarp skaitmenų grupių nededamas nei taškas, nei kablelis, pvz.: 3 000; 15 000; 1 000 000.

Nurodant telefonų, faksų numerius, po sutrumpinimų tel. arba faks. dedamas dvitaškis, kai pateikiami du ar daugiau numerių, pvz.  tel.: 21 00 00, 8 000 00 000, jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia – faks. 222 2222.

Nurodant adresą dedamas dvitaškis, pvz., adresas: Laisvės a. 21, nurodant el. pašto adresą dvitaškio nereikia, pvz.: el. paštas [email protected] arba el. p. 11111. [email protected]

Kaip rašyti švenčių pavadinimus Vasario 16-oji, Kovo 11-oji?

Po didžiųjų metų švenčių – Kalėdų ir Naujųjų metų – švenčiame Lietuvai svarbias šventes: Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Kaip taisyklingai rašyti šiuos pavadinimus?

Švenčių pavadinimų, sudarytų iš datos, pirmasis žodis rašomas didžiąja raide ir prie arabiškų skaitmenų brūkšneliu (ne brūkšniu) jungiamos skaitvardinės galūnės, pvz.: Vasario 16-oji (ne Vasario 16–oji), Kovo 11-oji (ne Kovo 11 – oji).

Nepainiokime valstybei svarbių datų: Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Taigi švenčiame  Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną,  Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir panašiais atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.

Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, rašoma mažąja raide, pvz.: Lietuvos vėliavos diena švenčiama sausio 1-ąją, Laisvės gynėjų diena minima sausio 13-ąją. 

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Euro ir euro centų pavadinimų vartojimas lietuvių kalboje

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje ir toliau bus vartojamas kaitomas ES bendrosios valiutos pavadinimas euras. Prireikus Lietuvos teisės aktuose vietoj ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnio bus rašomas nelietuviškas žodis euro. Pažymėtina, kad euro, vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Apibendrintai nusakant popierinius ar metalinius pinigus, vartojama daugiskaita: eurų ir kt. banknotai, eurų ir kt. monetos, centų monetos (pvz.: Grynieji pinigai yra eurų banknotai ir monetos bei centų monetos. Visos eurų monetos yra apvalios).

Kitaip yra su centais. Čia nusakoma šimtoji euro ar kt. dalis, taigi euro centai (pvz.: Greitai bus išleisti pirmieji euro centai. Tai pirmieji du euro centai).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė

Helovinas, Visi šventieji ir Vėlinės – kaip rašyti?

Iš amerikiečių kultūros į Lietuvą atėjusi šventė Helovinas vertinama prieštaringai – vieniems ji patinka, kiti piktinasi. Panaši painiava kyla ir dėl paties šventės pavadinimo – paplitę bent trys variantai (Helovynas, Helovinas, Helouvynas...). Helovino šventės papročiai turi keltiškas šaknis, o žodis ateina iš anglų kalbos (Halloween). Pavadinimas radosi sutraukus ilgesnį šventės pavadinimą All Hallow Even (arba All Saints' Eve) – Visų šventųjų išvakarės (spalio 31 d.). Rašomojoje anglų kalboje balsių ilgumas nėra aiškiai išreikštas, svetimžodis adaptuojamas su trumpuoju i – Helovinas (ne Helovynas).

Vienas iš galimų lietuviškų atitikmenų – Vaiduoklių šventė, Šiurpnaktis.

Kitą dieną po Helovino, lapkričio 1 d., minima Visų Šventųjų diena. Dažnai kyla klausimų, kiek didžiųjų raidžių yra šios šventės pavadinime. Oficialus pavadinimas – Visų Šventųjų diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Į Darbo kodeksą įrašytas stilistinis pavadinimo variantas (abu žodžiai pradedami didžiąja raide).

Minėtina, kad laikantis bendrųjų rašybos taisyklių tik pirma šventės pavadinimo raidė būtų didžioji – Visų šventųjų diena, plg. kitas neoficialias pavadinimo formas Visi šventieji (Lietuvių kalbos žodynas, t. 15, Vilnius, 1991, p. 499), Visų šventųjų šventė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 2000, p. 824).

Lapkričio 2 d. senovės lietuvių papročiu minimos Vė̃linės, arba vėlių diena (vėlė reiškia „mirusiojo sielą“). Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir kiti švenčių pavadinimai, Vėlinės rašytinas didžiąja raide. Šventės pavadinimas Vėlinės gali būti kirčiuojamas ir pagal antrąją kirčiuotę (Vėlìnės), ir pagal pirmąją (Vė̃linės).

2-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas taip:

V.   Vėlìnės

K.   Vėlìnių

N.   Vėlìnėms

G.   Vėlinès

Įn.   Vėlìnėmis

Vt.  Vėlìnėse

Š.    Vėlìnės!

1-osios kirčiuotės variantas kirčiuojamas pastoviai:

V.   Vė̃linės

K.   Vė̃linių

N.   Vė̃linėms

G.   Vė̃lines

Įn.   Vė̃linėmis

Vt.  Vė̃linėse

Š.    Vė̃linės!

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Brūkšnio ir brūkšnelio rašymas

Brūkšnys yra skyrybos ženklas, brūkšnelis – rašybos (žodžių jungimo ir kėlimo) ženklas, todėl reikia žinoti, kada kurį pasirinkti.

Brūkšnys dedamas:

vietoj praleistos tarinio jungties (Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė);

žymint nesamą skaičių (12,– Eur);

kai nurodomi eismo priemonių maršrutai (Panevėžys–Klaipėda);

nurodant laiko tarpą tarp valandų (8.00–19.00, 8–19 val.), dienų (sausio 10–14 d.), metų (2009–2011 m.); 

kai reiškiami dvišaliai santykiai (Molotovo–Ribentropo paktas);

tiesioginės kalbos ir visais kitais skyrimo brūkšniu atvejais.

Brūkšnelio rašymas

1. Brūkšnelis rašomas tarp tikrinių daiktavardžių:

1.1. Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių, pvz.: Matulaitis-Labukas, Kymantaitė-Čiurlionienė.

Pastabos: Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aušra Nijolė Gudaitienė.

Taip pat brūkšnelis nerašomas tarp pavardę sudarančio nekaitomo ir kaitomo dėmens, plg. lit. veikėjų pavadinimus: Put Putarleckis, Put Pututė.

1.2. Tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz., Vincas Mykolaitis-Putinas.

Pastaba. Tarp vardo ar pavardės ir prievardžio brūkšnelis nerašomas, pvz.: 
Vytautas Didysis, Radvila Našlaitėlis.

1.3. Dvigubame geografinio objekto pavadinime, pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija.

1.4. Dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų, pvz.: „Santara-Šviesa“ (organizacija), „Eglė-Iskada“, „Inkaras-Grifas“ (sporto komandos), „Švyturys-Utenos alus“ (įmonė).

2. Brūkšneliu jungiami du daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: paskaita-koncertas, leidykla-spaustuvė, kavinė-baras. Tokiu būdu jungiami tik sintaksiškai lygiareikšmiai, vienodai tarp savęs santykiaujantys daiktavardžiai. Nė vienas jų nėra svarbesnis už kitą ar priklausomas nuo kito. Pvz.: lopšelis-darželis, pasitarimas-seminaras, kavinė-skaitykla, festivalis-apžiūra, skulptorius-architektas, dažytojas-tinkuotojas, sekretorė-referentė.

Brūkšneliu gali būti jungiami ne tik pavieniai daiktavardžiai, bet ir junginys su daiktavardžiu, pvz.: kertamoji-pašarų smulkintuvas, mėsos kapotojas-pardavėjas.

 
3. Tarp bendrinių daiktavardžių brūkšnelis dažniausiai nerašomas:

3.1. Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių, iš kurių vienas (paprastai antrasis) paaiškina, patikslina, papildo kitą ir eina jo priedėliu, pvz.: šalys narės, firmos partnerės, analitikas programuotojas, vairuotojas ekspeditorius, gydytojas psichiatras, slaugytoja masažuotoja, inžinierius elektrikas, inžinierius darbų vykdytojas, šaltkalvis santechnikas, šaltkalvis montuotojas, traleris šaldytuvas (bet laivas-šaldytuvas).

3.2. Kai daiktavardžiai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir, pvz.: kultūra ir švietimas (ne kultūra-švietimas), pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos).

3.3. Tokių daiktavardžių kilmininkai, einantys vienarūšiais pažyminiais, bet nereiškiantys vieno daikto sąvokos, taip pat jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir (arba bei), pvz.: baltų ir slavų santykiai (ne baltų-slavų). Tas pats pasakytina apie tikrinių daiktavardžių jungimą, pvz.: Lietuvos ir Islandijos sutartis (ne Lietuvos-Islandijos).

Tarp dviejų kilmininkų brūkšnelis galimas tik tada, kai ir vardininkas rašomas su brūkšneliu, pvz.: lopšelio-darželio personalas.

Pastabos: Bendrinių daiktavardžių grupes su brūkšneliu kiek įmanoma keisti sklandesniais būdvardžio (ar dalyvio) ir daiktavardžio junginiais ar sudurtiniais daiktavardžiais, pvz.: internatinė mokykla (vietoj mokykla-internatas), sanatorinė mokykla (vietoj mokykla-sanatorija), kurortinis miestas (vietoj miestas-kurortas), šaldomasis krepšys, šaltkrepšis (vietoj krepšys-šaldytuvas).

Vietoj sąskaita-faktūra siūlytas prekyraštis neprigijo; pakaktų vartoti tik faktūra, tačiau atsižvelgus į dvižodžio termino paplitimą aprobuotas terminas sąskaita faktūra (be brūkšnelio).

4. Brūkšnelio tarp būdvardžių patartina vengti.

4.1. Brūkšnelis gali būti rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių būdvardžių (dažniausiai su priesaga -inis), reiškiančių vieną kompleksinę daikto ypatybę, pvz., socialinė-ekonominė sistema.

4.2. Brūkšnelis nerašomas tarp sintaksiškai nelygių būdvardžių, nevienodai susijusių su daiktavardžiu, kurio pažyminiu jie eina. Vienas jų, paprastai antrasis, savo reikšme glaudžiau susijęs su daiktavardžiu ir sudaro su juo junginį, o jį apibūdina pirmesnis (toliau nuo daiktavardžio einantis). Pvz., vakarinė vidurinė mokykla.

 
4.3. Brūkšneliu nejungiami būdvardžiai, savo reikšme santykiaujantys su atitinkamu daiktavardžio ir būdvardžio junginiu, pvz., eteriniai aliejiniai augalai (plg. eterinis aliejus).

4.4. Brūkšnelis nerašomas ir tada, kai antrasis būdvardis patikslina, sukonkretina pirmojo būdvardžio reikšmę, pvz.: sudėtiniai sujungiamieji, sudėtiniai prijungiamieji sakiniai.

Pastabos: Vietoj brūkšneliu sujungtų būdvardžių, kur galima, rekomenduotina vartoti sklandesnes konstrukcijas, pvz.: silikatiniai betono (ne silikatiniai-betoniniai) dirbiniai, ortopedinių protezų (ne protezinis-ortopedinis) skyrius, gamybinės technikos (ne gamybinis-techninis) skyrius.

 
Kartais vietoj brūkšneliu sujungtų dviejų būdvardžių visiškai pakanka vieno iš jų, pvz.: 
moralinės problemos arba etinės problemos (ne moralinės-etinės p.), buitinės arba materialinės sąlygos (ne buitinės-materialinės sąlygos).

5. Brūkšnelis rašomas:

5.1. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 50-metis, 5-dienis, 200-milijoninis, 40-tūkstantasis.

5.2. Prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.: 8-asis pulkas, 3-ioji simfonija, 2001-aisiais, 4-as kanalas, 1-a kategorija.

5.3. Tarp datą žyminčių skaitmenų grupių, pvz., 2003-05-07 (ne dokumentuose galima skirti ir tarpeliais, pvz., 2003 05 07).

5.4. Tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz.: Pylimo g. 1-5, 2003-03-07 raštas Nr. 1D-743-(15), LST EN ISO 4618-3. 

5.5. Gali būti rašomas tarp interneto adreso dalių, aplankų ir rinkmenų (failų) pavadinimuose, pvz.: http://vardai.vlkk.lt/baltiski-etnoniminiai-vardai-ir-ju-paplitimas, http://lietuvybė.lt/naudotojams/lietuvybe-elektroniniame-paste; rastai_el_2013.doc

5.6. Taip pat gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz.: sodininkų bendrija „Kavoliškis-4“, SB „Atžalynas-D“ (arba be brūkšnelio – sodininkų bendrija „Kavoliškis 4“, SB „Atžalynas D“), Windows-1257. Gaminių pavadinimai rašomi taip, kaip jie registruoti, pvz., „Sony CFS-W304“.

5.7. Brūkšnelis žymi praleistą žodžio dalį, pvz.: moksleiviai (-ės), vardas (-ai), g-vė, m-kla.

 Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė

Dažniausiai daromos klaidos

1. Jungtukai bei ir ir nėra sinonimai. Jungiamasis žodelis bei skirtas jungti dviem vienarūšėms artimos reikšmės sakinio dalims. Jungtuku ir galima jungti tolesnės reikšmės žodžius ar sakinius, pvz., Uždrausta į šalį įvežti visų rūšių gyvulius ir paukščius bei jų mėsos gaminius.

2. Taisyklingos lietuviškos kabutės yra devynetukai apačioje („) ir šešetukai viršuje (“), pvz., „Saulėtekio“ vidurinė mokykla.

3. Skaičiai, žymintys daiktų kiekį, rašomi arabiškais skaitmenimis (20 puslapių, 3 (trejos) durys).

4. Skaičiai, žymintys daiktų eilę, gali būti rašomi ir romėniškais, ir arabiškais skaitmenimis (XXI amžius, III tomas, II skyrius, 21 amžius, 3 tomas, 2 skyrius). Šimtmečių, dramos veiksmų, knygos skyrių, konferencijų eilė paprastai žymima romėniškais skaitmenimis, o metų, dienų, valandų, puslapių, mokyklų, gatvių numerių eilė – arabiškais skaitmenimis. Žymint eilę arabiškais skaitmenimis, prie jų po brūkšnelio gali būti pridedamos kelintinio skaitvardžio galūnės (3-ia kategorija, 10-as aukštas, 12-oji vid. mokykla, 3-iasis (ne 3-asis) numeris). Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

5. Dokumento tekste pinigų sumos, kurių centai reiškiami euro dalimis, rašomos kaip dešimtainės trupmenos, t. y. skiriamos kableliais, o ne taškais (150,20 Eur; 12,06 Eur). Jei centų arba eurų nėra, po kablelio arba prieš kablelį gali būti rašomi du nuliai arba brūkšnys (10,00 Eur; 00,20 Eur; 10,– Eur; –,20 Eur).

6. Dideli skaičiai, pradedant tūkstančiu, gali būti žymimi skaitmenimis ir žodžiais arba jų santrumpomis (10 tūkstančių, 10 tūkst.; 5 milijonai, 5 mln.).

Dideli skaičiai žymimi grupuojamais skaitmenimis (3 000; 15 000; 1 000 000). Tarp skaitmenų grupių nededamas nei taškas, nei kablelis.

7. Pirmą kartą dokumentuose minimas įstaigos, teisės akto, veikėjo ar kitoks pavadinimas negali būti trumpinamas. Jei pavadinimas bus minimas daug kartų, po nesutrumpinto pavadinimo skliausteliuose reikia nurodyti jo sutrumpinimą, pvz.: nevyriausybinės organizacijos (NVO), Panevėžio miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė).

8. Ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kiti matai yra žymimi tam tikrais simboliais, po kurių taškas nededamas (Eur (eurai), ct (centai), m (metrai), kg (kilogramai), g (gramai)).

9. Nurodant telefonų, faksų numerius, po sutrumpinimų tel. arba faks. dvitaškis dedamas, kai pateikiami du ar daugiau numerių; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitaškio nereikia (tel.: 21 00 00, 8 000 00 000; faks. 222 2222).

10. Nurodant adresą dvitaškis dedamas (adresas: Laisvės a. 21), nurodant el. pašto adresą dvitaškis nededamas (el. paštas [email protected] arba el. p. 11111. [email protected]).

Didžiųjų raidžių rašymas

Didžiosiomis raidėmis pradedami įstaigų, įmonių, organizacijų, jų padalinių pavadinimai, komisijų, fondų, dokumentų, aukščiausiųjų apdovanojimų, švenčių, renginių ir kitokie tiesioginės reikšmės pavadinimai, jų sutrumpinti variantai. Kiti bendriniai pavadinimo žodžiai ir iki rūšinės reikšmės sutrumpinti pavadinimai (apskritis, miestas, rajonas, ministerija, universitetas, teatras ir t. t.) dažniausiai rašomi mažąja raide, pvz.:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – Generalinė prokuratūra

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas – Vietos savivaldos įstatymas

Panevėžio miesto savivaldybės taryba – Savivaldybės taryba
Panevėžio miesto savivaldybės administracija – Savivaldybės administracija
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius – Savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyrius – Kultūros ir meno skyrius.

Didžiąja raide rašomas aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų ir jų vyriausiųjų organų, valstybinių, ypatingos reikšmės dokumentų pavadinimų kiekvienas žodis, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas, Tarptautinis Žmogaus Teisių Teismas.

Aukščiausių apdovanojimų, svarbių istorinių įvykių ir epochų, švenčių pavadinimai, kuriuos sudaro vienas žodis, irgi rašomi didžiąja raide, o pavadinimai, susidedantys iš dviejų ar daugiau žodžių, rašomi pagal tas pačias taisykles kaip minėti įstaigų, įmonių, organizacijų pavadinimai, pvz.: Vyčio kryžiaus ordinas, Pirmasis pasaulinis karas, Žalgirio mūšis, Renesansas (stilius – renesanso), Vasario 16-oji, Vėlinės, Naujieji metai, Kalėdos (bet adventas ir gavėnia – mažosiomis raidėmis, nes tai laikotarpiai, o ne šventės).

Pareigų pavadinimai ir titulai rašomi mažąja raide, pvz.: meras, ministras, rektorius, direktorius ir pan. Tačiau aukščiausiųjų pareigūnų pareigų pavadinimai iš pagarbos gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas – Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas – Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas – Ministras Pirmininkas.

Prašymuose, pareiškimuose ir pan. dokumentuose didžiąja raide gali būti rašomas bet kurio pareigūno, į kurį kreipiamės, pareigų pavadinimas, pvz.: Vilniaus universiteto Rektoriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Direktoriui.

Įmonių ir įstaigų pavadinimų rašymas

Simboliniai įmonių ir įstaigų pavadinimai, padaryti iš perkeltinės reikšmės žodžių, rašomi su kabutėmis (kabutes gali atstoti kitas šriftas) ir pradedami didžiąja raide, pvz.: teatras „Menas“ arba teatras Menas, uždaroji akcinė bendrovė „Kauptė“ arba  uždaroji akcinė bendrovė Kauptė ir kt.

Įmonės statusą nusakantys žodžiai gali būti vartojami sutrumpinti. Šios santrumpos rašomos didžiosiomis raidėmis, be taškų, pvz.: akcinė bendrovė – AB, uždaroji akcinė bendrovė – UAB,  mažoji bendrija – MB, individuali įmonė – IĮ, savivaldybės įmonė – SĮ, valstybės įmonė – VĮ, viešoji įstaiga – VšĮ ir kt.

Tiesioginės reikšmės pavadinimai rašomi be kabučių ir linksniuojami, pvz.:  kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai, kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų, kultūros centrui Panevėžio bendruomenių rūmams ir t. t.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų pavadinimuose nurodomas vietovės pavadinimas ir ugdymo įstaigos tipas, tačiau žodžiai miesto, miestelio, kaimo, bendrojo lavinimo nerašomi, pvz.: Panevėžio Skaistakalnio  progimnazija, Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“ ir kt.

Įžymaus žmogaus vardu pavadintos ugdymo įstaigos pavadinime rašomas visas vardas ir pavardė, pvz.: Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, Alfonso Lipniūno progimnazija.