Prie stalo susėdę patiekalus vadinkime tikraisiais vardais

Artėjant gražiausioms metų šventėms visus suvienija trys bendri tikslai – papuošti eglutę, supakuoti dovanas ir... paruošti akis ir gomurį džiuginantį švenčių stalą. Prisiminkime dažniausiai ant mūsų stalų besipuikuojančių patiekalų pavadinimus ir aptarkime keletą naujų.

Kūčių vakarą tradiciškai ragaujame 12 patiekalų. Pas vienus jie tradiciniai, pas kitus – modernesni, labiau atliepiantys šiuolaikinių žmonių poreikius, tačiau bent du tradicinius kūčių vakarienės gaminius rasime bene ant kiekvieno stalo. Tai kūčiukai ir kalėdaitis. Kalbėkime taisyklingai ir artimiesiems nesiūlykime šližikų (sližikų) su aguonų pienu, tik kūčiukų ar prėskučių. Kūčių paplotėlį dalydami vadinkime jį kalėdaičiu, o ne plotkeliu (poltkele) ar plotka. Kalėdaitis nėra naujas pavadinimas, žodyne dar randamas ir kitas jo variantas – kalėdatis. Klausiantiems, kodėl vadinamas kalėdaičiu, jei valgomas ne per Kalėdas, atsakymas paprastas – Kūčios yra Kalėdų išvakarės, todėl šio gaminio pavadinimas nėra neteisingas. Žodis Kūčios vartojamos dviem reikšmėmis: 1. Kalėdų išvakarių diena (rašoma Kūčios); 2. Kalėdų išvakarėse valgoma vakarienė (rašoma kūčios). Taigi gali būti rašoma ir Kūčių vakarienė (vakarienė tam tikra išskirtine proga), ir kūčių vakarienė (vakarienė iš tam tikrų valgių).

Per kūčių vakarienę ragaujame ne vieną silkių patiekalą su įvairiais pagardais, jų pavadinimai dažniausiai būna apibūdinami pagal sudedamąsias dalis (pvz., silkės su džiovintais grybais, silkės su morkomis ir svogūnais) arba sukuriami pagal maistą gaminusio asmens išmonę. Jei ant stalo būtų patiekti įmantriau atrodantys silkių suktinukai, nevadinkime jų rolmopsais, tai – vengtina vartoti svetimybė.

Silkės nemėgstantiems per Kūčias alkti neteks – tradicijoms nenusižengia įvairūs patiekalai su rūkyta žuvimi, tik ne šalto ar karšto rūkymo, o šaltai arba karštai rūkyta. Ir kaip šaltąjį, ir kaip karštąjį patiekalą galima valgyti keptą jūrų lydeką (bet ne heką), kurią ypač tinka kepti su tešla.

Per Kalėdas jau galime ragauti, ko tik širdis geidžia, – tokių taisyklių kaip kūčių vakarienei nebėra. Dažniausiai patiekiami įvairūs kepti paukščiai – višta, antis ar kalakutas, gardinami padažais, pvz., trintų spanguolių. Ant stalo puikuojasi didelis dubuo baltosios mišrainės, tik ne vinegreto. Įdarytą lydeką ar kiaušinius taip pat galime vadinti ir farširuotais, šis tarptautinis žodis yra šalutinis normos variantas. Kalėdų stalui labai tinka įdarytus kiaušinius puošti ikrais. Nesvarbu, kokios spalvos juos pasirinksite, vadinkite juos tikruoju vardu – raudonieji, juodieji ikrai (ne raudonoji, juodoji ikra). Desertui vis dažniau siūlomas tradicinis itališkas kalėdinis pyragas panettone. Kaip turėtume jį vadinti lietuviškai? Adaptuota forma yra panetonė, žodis linksniuojamas, pvz., ar norėtum dar panetonės? Kartu su amerikietiškomis Kalėdų tradicijomis į mūsų šventes ateina ir tam tikri gėrimai. Amerikoje, Kanadoje populiarus kalėdinis gėrimas egnogas (angl. eggnog). Tai gėrimas, pagamintas iš vyno ar kito alkoholio, sumaišyto su kiaušiniais ir pienu. Remiantis Naujųjų skolinių duomenų baze, lietuviškoje spaudoje toks gėrimas minėtas jau 1997 m., tačiau pavadinimas kol kas nėra aprobuotas. Kol neturime savo termino, buitinėje aplinkoje galime vartoti adaptuotą formą egnogas. Kitas populiarus kalėdinio laikotarpio gėrimas – karštas vynas (karštvynis). Taip jį turėtume ir vadinti, nes glintveinas vertinamas kaip vengtina vartoti svetimybė.

 Gražių, skanių švenčių ir kad burnoje neapkarstų nuo netinkamų žodžių!

Šaltiniai: VLKK Konsultacijų bankas,

Naujųjų skolinių duomenų bazė

2023 m. gruodis

 Skrybėlę užsidėsi ant galvos, o suknelę?

Atėjus rudeniui ir atvėsus orui imame varstyti spintų duris ieškodami šiltesnių drabužių. Šildymo sezonas jau prasidėjo, bet svarbu tinkamai apsirėdyti kelionei į darbą ar mokyklą. Šiltais aprėdais apsitaisę gal ir nesušalsime, bet būsime nestilingi, nes žodžiai apsirėdyti, aprėdai, aprėdalai yra nevartotinos svetimybės. Turėtume ne rėdyti(s), o puoštis ar rengtis ir ne aprėdais, o apdarais, drabužiais.

Nestilingai nuskambėti galime ir pasirinkę konkrečiam daiktui netinkamą veiksmažodį, pvz., pasiūlę draugei vakare į koncertą užsidėti suknelę. Pasakymas užsidėti suknelę nevartotinas reikšme „rengtis suknelę“, vartotina vilktis, rengtis suknelę. Apibendrinkime didžiąsias veiksmažodžio „dėtis, dedasi, dėjosi“ vartojimo klaidas:

• dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. – nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą“ ir pan.;
• dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. – nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes“ ir pan.;
• dėtis diržą, juostą ir pan. – nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta)“ ir pan.;
• dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. – nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę“ ir pan.

Nesuklysime veiksmui įvardyti pasirinkę bendrą žodį nešioti (žodžių dėvėti, vilkėti, avėti sinonimas), jis tinka ne tik kalbant apie drabužius, bet ir apie papuošalus. Žinoma, gali būti pasakoma ir konkrečiau:

• auskarai gali būti ne tik nešiojami, bet ir segimi (įsisegami);
• žiedai mūvimi, nešiojami (užsimaunami);
• apyrankės mūvimos, nešiojamos (užsimaunamos);
• grandinėlės, karoliai nešiojami (grandinėlės užsisegamos, karoliai kabinami, (už)dedami (ant kaklo);
• akiniai nešiojami (užsidedami);
• lęšiai nešiojami (įsidedami);
• kepurės, skrybėlės dėvimos, nešiojamos (užsidedamos; jei kepurės megztos, tamprios, aptempia galvą, – užsimaunamos);
• šalikai, skaros ryšimi, nešiojami, dėvimi (užsirišami, apsirišami);
• pirštinės mūvimos, nešiojamos, dėvimos (užsimaunamos);
• sijonai segimi, nešiojami, dėvimi, vilkimi (užsisegami, užsivelkami);
• kelnės, šortai nešiojami, dėvimi, vilkimi (aunami, užsimaunami, apsimaunami);
• batai avimi, nešiojami, dėvimi (aunami, maunami, apsiaunami, basutės, šlepetės įsispiriamos);
• kojinės avimos, nešiojamos, dėvimos, mūvimos (aunamos, maunamos).

Ar vartotinas pasakymas nešioti gedulą? Taip, pasakymas nešioti gedulą (gedulo drabužius) galimas vartoti („Lietuvių kalbos žodyne“, t. 3, Vilnius, 1956, p. 199, teikiama antroji žodžio gedulas reikšmė „gedimasis apdaras ar kitas koks gedėjimo ženklas“).

O ką darome su kontaktiniais lęšiais – dėvime ar nešiojame? Lęšius, kaip ir akinius, ne dėvime, o nešiojame. Primintina, kad terminas kontaktiniai lęšiai (teikiamas Europos terminų žodyne „Eurovoc“) turi ir lietuvišką sinonimą – glaustiniai lęšiai.

Pandemijos metu dažnai primindavome vieni kitiems užsidėk kaukę, užsimauk kaukę. Kaip reikėtų sakyti taisyklingai? Medicininę ir kitas už ausų tvirtinamas kaukes dedamės ir jas nešiojame. Viena iš veiksmažodžio dėti reikšmių – pritaisyti, pritvirtinti, prikabinti (tam tikrus papuošalus, sporto inventorių ir pan.), kai nėra ryškaus apsimovimo ar užsisegimo veiksmo. Pvz.: Užsidėti [nusiimti] akinius. Vyras gulėjo ant grindų, o policininkas jam dėjo antrankius. Dedamės slides ir žemyn nuo kalnų. Jeigu segite masyvius auskarus, pasvarstykite, ar jums būtina dėtis dar ir karolius (žr. „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“). Ant veido užtraukiama movos pavidalo kaukė yra už(si)maunama.

Kartais gali kilti neaiškumų ir dėl tinkamo linksnio – vilkėti (vilktis) kuo ar ką? Čia viskas paprasta, nes žodžių junginiai vilkėti kuo ir vilkėti ką yra lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Jis vilki naujais drabužiais (arba naujus drabužius). Kaimo žmonės žiemą kailiniais (arba kailinius) vilkėdavo. Vilktis šiltesniu megztiniu (arba šiltesnį megztinį). Galėtum ir paltu (arba paltą) apsivilkti (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 73).

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2023 m. spalis

Kaip taisyklingai parašyti kovos menų pavadinimus?

Kovos menai – tai savito stiliaus kova, grumtynės be šaunamųjų ginklų, dažniausiai tarp dviejų asmenų. Kiekvienas kovinis menas turi savitą stilių, unikalių bruožų, tačiau visų jų bendra savybė yra sistemingas technikos panaudojimas kovoje. Šiais menais užsiimantys sportininkai tobulina savigynos įgūdžius, fizinę ištvermę ir jėgą. Tai ne tik fizinis, tačiau ir psichologinis išbandymas. Todėl Tolimuosiuose Rytuose koviniai menai turi tiesioginį ryšį su šio regiono religijomis ir tautų tradicijomis.

Kovos menų terminas Europoje atsirado tik XV a., nors Rytuose jis vyravo jau gilioje senovėje. „Sporto terminų žodyne“ teikiamas vartoti Rytų dvikovų, o ne kovos menų terminas. Tačiau vartosenoje labiau paplito junginys kovõs menaĩ, taigi ir šis junginys gali būti vartojamas. 

Kovos menai populiarūs visame pasaulyje, jų rūšių yra daug. Kadangi lietuviškų terminų šioms sporto šakoms įvardyti neturime, juos pasiskoliname iš kitų kalbų ir adaptuojame pagal lietuvių kalbos taisykles. Taigi išsiaiškinkime, kaip taisyklingai reikėtų užrašyti skirtingų kovos menų rūšių pavadinimus?

Karatė̃ – Japonijos kovos menas. Žodis karatė rašomas su galūne -ė ir yra nekaitomas. Žmogus, užsiimantis karatė, vadinamas karatistu arba karatė imtynininku.

Keñdžiucu – senovinis samurajų fechtavimo menas. Vartojama adaptuota forma kendžiucu, žodis nekaitomas. Kendžiutsu yra nenorminis pavadinimas.

Kiokušin – vienas iš japonų kovos meno karatė stilių, dar vadinamas kontãktine karatė̃. Jis laikomas vienu iš agresyviausių kovos menų. Vartojama adaptuota forma kiokušin (kiokušin stilius). 

Kumitė̃ – dviejų kovotojų kova be išankstinio susitarimo technikos klausimais. Vartotina adaptuota forma kumitė (ne kumite). Kumitė, kaip ir karatė, nekaitomas žodis.

Kung fù – kinų kovos be ginklo rūšis, panaši į karatė. Rašomi du žodžiai kung fu (ne kungfu).

Jongčun (jongčun kung fu) – tai kinų kovos sistema, paremta tradicinio kung fu principais, jai būdingi specifiniai rankų judesiai. Autentiška perrašos forma yra yǒng chūn, taigi adaptuotas pavadinimas – jongčun (jongčun kung fu). Vartosenoje paplitę per kitas kalbas atėję pavadinimo variantai gali būti vartojami kaip simboliniai: „Wing Tsun“, „Wing Chun“.

Muaitái – Tailando boksas. Tai senovės kovos menas, išsivystęs apie 1600 metus dabartinio Tailando teritorijoje, šia technika kariai gynė savo žemę nuo užkariautojų. Iki šiol jos mokoma Tailando armijoje. Vartojamas nekaitomas vienažodis pavadinimas muaitai (ne muay thai, muai-tai).

Nìndžiucu yra nindzių praktikuojamas kovos menas, taktika ir mąstymo būdas. Vartojama adaptuota nekaitoma forma nindžiucu. Nindžiutsu – nenorminis pavadinimas.

Tekvondò – korėjiečių kovos menas, paremtas daugiausiai spyriais. Vartojama adaptuota forma tekvondo (ne taekvondo).

Sámbo – savigynos imtynės; sporto šaka. Pirmenybė teikiama žodžių junginiui savìgynos imtỹnės, žodis sambo vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

Šiotokan – vienas iš karatė stilių. Vartotina adaptuota forma šiotokan (ne schotokan) karatė.

Reikia įsidėmėti, kad visi kovos menų pavadinimai yra nekaitomi ir vartojami adaptuotomis formomis.

Parengta pagal VLKK

Konsultacijų banko rekomendacijas

2023 m. liepa

Ką dėvi sportininkai?

Sporto apranga yra patogi ir universali, todėl daugelis ją mėgsta dėvėti net ir laisvalaikiu. Ji tapo itin populiaraus ir madingo šiuolaikinio laisvalaikio stiliaus dalimi. Pavasaris... Todėl daugelis jau susirado sportinį kostiumą, sportbačius ir pasiryžo sportuoti. Taigi pabandykime taisyklingai apsirengti?

Sportininkai kalba...

Lietuva – krepšinio šalis. Krepšinis – antra Lietuvos religija. Visi esame girdėję šiuos posakius. Tačiau turime nemažai kalboje įsigalėjusių ir kitų posakių, susijusių su sportu. Tik ar visi jie taisyklingi?

Ar vartotinas pasakymas „kultivuoti sporto šaką“? Taip, vartotinas. Veiksmažodis kultivuoti gali būti vartojamas perkeltine reikšme „ugdyti, plėsti, skatinti“. Pvz.: Povandeninis sportas Lietuvoje pradėtas kultivuoti apie 1950 metus. Kultivuojama dar viena parašiutizmo šaka – grupinė akrobatika. Nuo 1984 m. žiemos sportas imtas kultivuoti sistemingai, nors Lietuvos žiemos nėra labai šaltos.

Ar galima sakyti „įmesti baudą“? Tai įprastas, taisyklingas pasakymas. Seniai vartojame terminus baudos metimas, baudos smūgis (jie teikiami „Sporto terminų žodyne“, 2002; Terminų banke, el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“). Taisyklingi pasakymai mesti baudas, įmesti baudą. Pvz., pavyko įmesti abi baudas.

Prieš kiekvienas ar kiekvienerias rungtynes skamba „Tautiška giesmė“? Iš įvardžių kiekvieni, kiekvienos dauginė forma nedaroma (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 24), todėl sakytina prieš kiekvienas rungtynes.

O ar galima „sumušti rekordą“? Sumušti rekordą – verstinis pasakymas (rus. побить рекорд). Bendrinėje kalboje sakoma pasiekti rekordą, viršyti rekordą, pagerinti rekordą.

Apie talentingus sportininkus dažnai girdime pasakymus „gabus sporte“ arba „gabus ant sporto“. Tik ar jie yra taisyklingi? Vietininkas su būdvardžiu gabus neteiktinas ypatybės reiškimosi sričiai reikšti, todėl vartotinas naudininkas, pvz.: Berniukas gabus matematikoje (taisoma matematikai). Sporte (taisoma Sportui) gabūs vaikai bus atrinkti pagal sporto mokyklų ir sporto šakų federacijų atsiųstas užpildytas anketas. Būdvardis gabus su prielinksniu ant taip pat neteiktinas verstinis pasakymas, kokybės turiniui reikšti vartotinas naudininkas – gabus kam, pvz.: Vaikas gabus ant sporto ir matematikos (taisoma sportui ir matematikai) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 21).

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2023 m. vasaris

E. ar e-?

Šiandien mums įprasta mokesčius sumokėti, apsipirkti, užsiregistruoti pas gydytoją, dirbti neiškėlus kojų iš namų. Įvairiausius reikalus tvarkome internetu, todėl ir mūsų kalboje jau įsigalėję žodžių junginiai su būdvardžiais internetinis arba elektroninis. Tad norime atkreipti dėmesį į taisyklingą šių žodžių vartojimą.

Kuris junginys vartotinas internetinė bankininkystė ar elektroninė bankininkystė? Abu žodžiai (tiek internetinė, tiek elektroninė) čia tiktų, Europos terminų žodyne EUROVOC teikiamas terminas elektroninė bankininkystė. Atkreiptinas dėmesys, kad daiktavardžio baigmuo -ininkystė rodo jį žymint verslą, ūkio šaką (ir tos srities mokslą), taigi žodis abstrakčios reikšmės. Todėl reikėtų taisyti tokius pasakymus: Pirkėjas atsiskaito už įsigytas prekes elektronine bankininkyste (= per elektroninį banką). Ar tu naudojiesi internetine bankininkyste (= interneto banku)?

Kalboje atsirado nemažai žodžių junginių su žodžiu elektroninis, tačiau jį dažnai sutrumpiname. Atkreiptinas dėmesys, kad žodis elektroninis negali būti trumpinamas e su brūkšneliu. Lietuvių kalboje brūkšnelis gali būti rašomas tarp trumpinamo žodžio pirmosios raidės ir paskutinio skiemens, pvz.: b-ka – biblioteka, m-kla – mokykla ir pan. Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl brūkšnelis neįmanomas, čia reikia taško: ne e-verslas, o e. verslas, ne e-parašas, o e. parašas, ne
e-bankas, o e. bankas, ne e-parduotuvė, o e. parduotuvė.

Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės: ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. vyriausybė. Juk tai ne tikrosios vyriausybės, o tiesiogiai su valstybės valdymu susijusios būsimos informacinės sistemos, teiksiančios paslaugas internetu, pavadinimas.

Šiandien sunku būtų rasti žmogų, kuris nesinaudoja elektroniniu paštu. Vietoj įprasto adreso, vis dažniau nurodome elektroninio pašto adresą. Džiugu, kad vis rečiau galima pamatyti neteiktiną anglų kalbos žodį e-mail, tačiau trumpinant  žodžių junginį vis dar pasitaiko klaidų. Elektroninis paštas pirmiau siūlytas trumpinti tik dviem būdais: el. paštas arba el. p., tačiau derinant prie sistemos (plg.: e. vyriausybė, e. parašas, e. bankas) galimi ir tokie sutrumpinimai: e. paštas arba e. p. Svarbu netrumpinti rašant brūkšnelį (jokiu būdu ne e-paštas), nes tai anglų kalbai būdinga rašyba. Nesvarbu, kaip pasirinksite trumpinti šį žodžių junginį, tačiau atkreipkite dėmesį, kad prieš žodį paštas arba trumpinį p. turi būti paliktas tarpas, kadangi junginį sudaro du atskiri žodžiai. Jeigu nurodysite du el. pašto adresus, po žodžio paštas ar trumpinio p. reikia rašyti dvitaškį, o jei vieną – jokio skyrybos ženklo nereikia.

Per karantiną, kai galiojo griežti ribojimai ir ne kiekvienas galėjo apsilankyti įprastoje parduotuvėje, ypač suklestėjo elektroninė prekyba. Tik nevartokime žodžio e-šopas, nes tai svetimybė, vartotini junginiai elektroninė parduotuvė (arba e. parduotuvė), internetinė parduotuvė (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 27).

Kurį žodį reikėtų rinktis interneto ar internetinis sudarant žodžių junginius? Pvz.: interneto puslapis ar internetinis puslapis, interneto svetainė ar internetinė svetainė, interneto kavinė ar internetinė kavinė. Vartotinas kompiuterijos terminas interneto, todėl turėtų būti interneto puslapis (jis priklauso internetui, yra interneto dalis) arba interneto tinklalapis, interneto svetainė, interneto kavinė.

Didelė dalis mūsų gyvenimo persikėlė į virtualią erdvę. Todėl nieko nebenustebinsi nei e. laiškais, nei e. laikraščiais, nei e. žurnalais, ne e. vaistinėmis. Matyt, ateityje vis daugiau atsiras žodžių, šalia kurių išdidžiai įsitaisys e su tašku.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2022 m. spalis 

Nuriebintas jogurtas – lieknėjančiųjų draugas ar priešas?

Vasara lepina saulėtomis, karštu oru alsuojančiomis dienomis, todėl išalkę ieškome gaivių, lengvesnių maisto produktų. O ir su maudymosi kostiumėliu norisi atrodyti gražiai... Mitybos ekspertai dažnai rekomenduoja rinktis nuriebintus produktus, pvz.: jogurtą, pieną, kefyrą, kepiniams naudoti nuriebalintus sezamų, migdolų ar kitų riešutų miltus. Manoma, jei produktai yra nuriebinti, tai jie yra liesi, be riebalų? Deja, priešingai.

Veiksmažodis nuriebinti (nuriebalinti) neturi reikšmės „šalinti riebalus“. Atvirkščiai: minėtas žodis reiškia „padaryti riebų“ ar net „pernelyg riebų“, pvz., Šaukštas taip nuriebintas, kad net nuplauti negalima. Veiksmažodis nuriebinti padarytas iš žodžio riebinti, o riebinti – iš būdvardžio riebus. Palyginkime: nukreivinti – iš veiksmažodžio bendraties kreivinti, o kreivinti – iš būdvardžio kreivas ir pan. Taip, kaip sakoma nukreivinti, t. y. „padaryti kreivą“ (tarkim, nukreivinti vagą), taip turi būti vartojamas ir žodis nuriebinti – reikšme „padaryti riebų“.

„Chemijos terminų aiškinamajame žodyne“ ir Terminų banke nuriebalinimas keičiamas taisyklingu terminu – riebalų šalinimas. Norėdami įvardyti nedidelį riebalų kiekį maisto produktuose taip ir sakykime:

neriebus, liesas jogurtas; jogurtas be riebalų ar su mažu riebalų kiekiu;

neriebi, liesa grietinė; grietinė be riebalų ar su mažu riebalų kiekiu;

neriebi, liesa kakava; kakava be riebalų;

neriebūs, liesi migdolų miltai; migdolų miltai be riebalų.

Atkreiptinas dėmesys, kad vediniai su priešdėliu nu- (nuriebalinti) netinka norint nusakyti, kad kas nors iš medžiagos šalinama, todėl vediniai nuorinti, nukalkinti, nudruskinti, nuskausminti, nukenksminti yra netaisyklingi. Jais visais norima pasakyti, kad šalinami pamatiniu žodžiu įvardyti dalykai: riebalai, oras, kalkės, druska, skausmas ar kenksmingumas. Taigi sakykime:

ne nuorinti radiatorių, o iš radiatoriaus išleisti orą;

ne nukalkinti, nudruskinti, o išvalyti kalkes, druską;

ne nukenksminti, o padaryti nekenksmingą, neveiksmingą, pašalinti kenksmingumą;

ne nuskausminti, o malšinti, mažinti skausmą (todėl ir ne nuskausminamieji vaistai, o vaistai nuo skausmo, skausmą malšinantys, mažinantys vaistai).

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2022 m. liepa 

Apie sodą, daržą ir kalbą

Kai už lango tokia graži vasara, visur žalia, žydi ir kvepia, dažniausios pokalbių temos sodas ar daržas, augalų veislės, jų priežiūra. O kai pasirodo pirmasis derlius, dalijamasi receptais, gaminami gardūs patiekalai iš užaugintų gėrybių. Sodininkystė ar daržininkystė Lietuvoje visada buvo populiarus užsiėmimas. Šiuo metu daržo lysvę vis dažniau įsirengiame ant palangės, balkone, terasoje ar net daugiabučio gyvenamojo namo kieme. Taigi norime atkreipti dėmesį į sodininkų ar daržininkų kalboje dažniausiai pasitaikančių žodžių taisyklingumą.

Sodą ar daržą, net ir neturint žemės plotelio, galima įsirengti ant palangės ar balkone ir užsiauginti jaunų daigelių salotoms ar prieskoninių žolelių. Kaip reikėtų vadinti jaunus daržovių (kopūstų, burokėlių, garstyčių, ridikėlių ir kt.) želmenis, vartojamus maistui 7–10-ą dieną po sėjos, išsiskleidus skilčialapiams ar tik besiformuojant pirmam tikrajam lapeliui? Terminologijos specialistai pataria vartoti žodį daiginiai (angl. microgreens). Nuo daigintų sėklų jie skiriasi tuo, kad auginami substrate.

Darže ir sode darbų tikrai daug. Reikia ne tik pasėti sėklas, tačiau ir išretinti išdygusius daigelius. Dažnai girdime pasakymą pikuoti daigus. Tik ar vartotinas žodis pikuoti reikšme „išretinti, persodinti augalus“? Taip, šis žodis vartotinas. Pikuoti [pranc. piquer – durti, smeigti] – persodinti jaunus augalus (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 634). „Žemės ūkio enciklopedijoje“ (t. 2, Vilnius, 2003, p. 769), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ teikiamas žodis pikavimas – pirmasis daigo persodinimas.

Anksčiau tarp daržininkų buvo gana paplitęs žodis rasoda (nevartotina svetimybė). Šiandien vietoj jo vartojami žodžiai daigai, sodinukai. Žodžio rasoda dabartiniuose neutraliuose tekstuose beveik nepasitaiko, o laisvųjų stilių tekstuose jis pavartojamas kaip stilistiškai konotuotas.

Kad mažiau reikėtų laistyti ir ravėti, sodininkai ir daržininkai augalus mulčiuoja. Kuri forma teiktina: mulčias ar mulčas? Šaltiniuose („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“; „Tarptautinių žodžių žodyne“, 2013; „Žemės ūkio enciklopedijoje“ (Vilnius, 2003, p. 548) teikiama forma mulčias (angl. mulch) (pjuvenos, mėšlas, kompostas, šiaudai, lapai, durpės sodų ir daržų žemei pavasarį apdėti). Kokia šio žodžio vietininko forma? Mulčyje, mulčiuje ar mulče? Sistemiškai pagal vardininką mulčias vietininkas – mulčyje (ne multyje, nes tai ne lietuviškos, o svetimos kilmės žodis). Kita vertus, toleruotinas ir variantas mulčiuje – pagal senesnį mulčius. Vartosenoje pasitaikantis variantas mulče būtų sistemiškiausias adaptuojant iš angl. mulch vardininką kaip mulčas, plg. pučas – puče, bridžas – bridže. Termino forma mulčias nesistemiška, tokios formos svetimžodžių pasitaiko nebent tarmėse, patyrusiose slavų kalbų įtaką, plg.: bučius arba bučias „krepšys žuvims gaudyti“, pečius ir pečias „krosnis“. Laikantis pastovumo principo, rekomenduojama – mulčias, mulčio... mulčyje. 

Senosios svetimybės kapčius (kaupas; krūva), tačka (karutis), rubežius (rubežis) (siena; riba), šlanga (šlangas) (žarna) kalboje vartojamos gana retai. Tarmėse vartotos senosios svetimybės neteiktinos viešojoje kalboje, įmonių pavadinimuose, prekių ženkluose. Jos įmanomos meninio ar publicistinio stiliaus tekstuose kaip motyvuota stilistinė priemonė.

Vasarą džiugina ne tik daržai ar sodai, bet ir miestuose įrengti paaukštinti simetriškos formos gėlynai. Kaip tokį gėlyną reikėtų vadinti? Kliomba, kliombas ar klomba? Tarptautinį žodį klomba galima vartoti, jis teikiamas ir „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013, p. 416): klomba – paaukštintas (įrengtas aukščiau takų ar vejų lygio) simetriškas gėlynas. Bendrinėje kalboje nevartotini tarmėse ar šnekamojoje kalboje pasitaikantys variantai kliomba, kliombas.

Kiekvienas augintojas džiaugiasi, kai jo sode ar darže augalai veša, keroja, tarpsta. Kuris žodžių junginys vartotinas „vešintys augalai“ ar „vešantys augalai“? Pirmenybė teikiama dalyvio formai vešantys („Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios pagrindinės veiksmažodžio formos: vešėti, veša, vešėjo). Tik nevartokime žodžio subujoti (nevartotina svetimybė), vietoj jo vartotini žodžiai 1. suvešėti, sukeroti, tarpti; 2. suklestėti (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 91).

Užaugintomis gėrybėmis, iš jų pagamintais patiekalais smagu vaišinti namiškius, draugus ir kaimynus. Kaip reikėtų kirčiuoti žodį vaišinti? Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šį priesaginį veiksmažodį kirčiuoti dvejaip: vaišìnti, vaišìna, vaišìno; váišinti, váišina, váišino. Galima pasirinkti labiau patinkantį variantą.

Linkime, kad šią vasarą sodo ir daržo gėrybių ant jūsų stalo būtų kaip iš gausybės rago (žodis gausybės rašomas mažąja raide). Gaminkite gardžiausius patiekalus ir kvieskite artimuosius „paragauti vasaros“...

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

Loreta Vasilevičienė

2022 m. birželis 

 Statome namą, bet ne tašką...

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne veiksmažodis statyti turi 11 reikšmių (Lietuvių kalbos žodyne jų yra net 27), tad šį žodį galime vartoti įvairiuose kontekstuose. Prisiminkime, ką galime statyti, kai kurios reikšmės retesnės, gal bus net ir negirdėtos:

1. Daryti, kad stovėtų: stulpą stato. Rugius į gubas stato. Kumelė ausis stato.

2. Dėti ką kur, ant ko: statyk koją ant suolo. Stalą statysime prie lango. ‖ prk.: statė į pavojų savo gyvybę.

3. Liepti, priversti stovėti: statyti sargybą. Stato mokinius į rikiuotę.

4. Palikti stovėti, laikyti kur: nestatyk arklio ant vėjo. Čia automobilius statyti draudžiama.

5. Daryti pastatą, įrenginį: namą, paminklą, tiltą stato. Miestą stato. Greitai, pigiai, planingai stato. ‖ sngr.: kas čia statosi (namą sau stato)?

6. Padėjus palikti, įtaisyti: zuikiams kilpas stato. Taures stato (gydant). ‖ prk.: Jis man pinkles stato.

7. Rengti rodyti scenoje ar kitur (knyg.): pjesę, filmą stato.

8. Tiekti: pieną stato į pieninę (kasdienėje vartosenoje įprastesnė priešdėlinė veiksmažodžio forma pristatyti: restoranas maistą pristato į namus).

9. Vaišinti: statyti kam alaus. Statyti magaryčias.

10. Versti, pavesti ką daryti: statyti ką prie darbo.

11. Duoti užstatą, įkeisti: statau šimtą eurų, kad taip bus. Statikas, statikė dkt. (2): Plytų statikė. Statymas (1), statytojas, statytoja dkt. (1).

Susipažinę su galimomis vartoti veiksmažodžio statyti reikšmėmis galime lengvai įvardyti kasdienės vartosenos pavyzdžių, kada šis veiksmažodis pavartotas netaisyklingai, todėl sakome:

ne statyti grafiką, planą, tvarkaraštį, o (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį;

ne statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus, o (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus;

ne statyti kandidatūrą, o (iš)kelti kandidatūrą;

ne statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą, o (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą;

ne statyti pažymį, o (pa)rašyti pažymį;

ne statyti protokolą, o (su)rašyti protokolą;

ne statyti tikslą, o (iš)kelti tikslą;

ne statyti kelią, dujotiekį, o (nu)tiesti kelią, dujotiekį;

ne statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan., o įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.;

ne statyti telefoną, o (į)vesti telefoną.

Atkreiptinas dėmesys, kad veiksmažodžio forma dastatyti nevartotina, nes sudaryta su svetimu priešdėliu da-. Turėtume sakyti pristatyti, pvz., prie namo pristatėme (ne dastatėme) garažą.

Valstybinės kalbos komisijos Konsultacijų banke galima rasti nemažai įrašų apie žodžių ir jų junginių, susijusių su statymu, vartoseną. Galbūt dėl didelio šio žodžio reikšmių skaičiaus žmonėms ne visada aišku, kaip jį vartoti taisyklingai. Toliau pateikiama keletas pavyzdžių iš Konsultacijų banko.

Ar taisyklingas žodžių junginys „režisierius statytojas“?

Taip. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama septintoji žodžio statyti reikšmė „knyg. rengti rodyti scenoje ar kitur“: Pjesę, filmą statyti. Todėl verstinis pasakymas režisierius statytojas, plg. rus. режисёр пoстановщик, taisyklingas.

Ar vartotina „statyta rankovė“?

Rankovę įsiuvame, o ne įstatome. Turi būti įsiūtinė, įdurtinė rankovė.

Ar vartotinas pasakymas „statyti į pavojų“?

Taip, toks posakis gali būti vartojamas, ši perkeltinė veiksmažodžio statyti reikšmė „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ nurodyta antrame punkte prie reikšmės „dėti ką kur, ant ko“: Statė į pavojų savo gyvybę (prk.).

Pavyzdžiai iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ (VDU): Pagaliau kokią turiu teisę statyti į neišvengiamą pavojų savo artimųjų gyvybes?.. Didžiuotis absoliučiu tikrumu šiame pasaulyje – vadinasi, statyti į pavojų pačią tiesą. Klaipėdos prijungimo reikalai koncentravosi ministro pirmininko E. Galvanausko rankose – nesėkmės atveju Galvanauskas negalėjo statyti į pavojų Seimo, juo labiau prezidento.

Kaip pavadinti statomą pinigų sumą azartiniuose lošimuose?

El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama vienuoliktoji žodžio statyti reikšmė „duoti užstatą, įkeisti“. Todėl azartiniuose lošimuose statoma pinigų suma taip ir vadintina – pastatyta (statoma) suma.

Ar taisyklingas pasakymas „statau 10 prieš 1“?

Taip, lažinantis reikia nusakyti ne tik lyginimą, bet ir tam tikrą prieštaravimą, raginimą varžytis. Prielinksnis prieš vartojamas taisyklingai: statau 10 prieš 1.

„Statyti kiek ant ko“ ar „statyti kiek už ką“?

Pasakymas statyti kiek ant ko nevartotinas, kalbant apie lažybas ar lošimą. Vartotina statyti kiek už ką, pvz.: Aš ant jūsų (taisoma už jus) statysiu dešimt tūkstančių eurų (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 20–21).

Ar taisyklingas sakinys: „Statau ant pirmo arklio“?

Pasakymas statyti ką ant ko kalbant apie lažybas ar lošimą yra neteiktinas vertinys. Vartotina statyti ką už ką, pvz.: Statau ant pirmo arklio (taisoma už pirmą arklį). Aš ant jūsų (taisoma už jus) statysiu dešimt tūkstančių eurų (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 20–21).

Lietuvių kalbos žodyne pateikiama daugybė frazeologizmų su veiksmažodžiu statyti. Nors dalį jų būtų sunku pritaikyti šiuolaikinėje vartosenoje, vienu kitu vaizdingu posakiu tikrai galėtume praturtinti savo kalbą. Norėdami pasakyti, kad kas piktai žiūri, šnairuoja, kai nesutinka, prieštarauja, sakome akis stato (negražu prieš tėvą akis statyt). Kai rizikuojama, statoma ant kortos (gyvenimas tėra vienas, Adomai, ir aš nenoriu dar kartą jo statyti ant kortos). Šaipantis iš žmogaus jis statomas ant juoko (Ne žydelis būtau, kad aš pasakytau ir tave, berneli, an juoko statytau). Suklusę ausis statome. Tie, kurie kuria nerealius planus, fantazuoja, bokštą arba smėlio pilis stato (kiekvienas įtemptai galvojo ir tylėjo, kūrė planus, statė smėlio pilis). Kai esame garantuoti dėl kokio žmogaus, laiduojame, galime už jį statyti galvą (už Joną statau galvą). Jei dėl kažko prieštaraujame, spiriamės, šiaušiamės, statome ešerį, keterą, šerius, ragus arba krūtinę (nestatyk ešerį prieš tėvą, būk mažesnis). Norėdami pasipuikuoti, pūstis kuodą arba nosį statome (nuo pat pirmos dienos tas iš miesto atvažiavęs pradėjo kuodą statyti). Tas, kuris klastingai elgiasi, stato pinkles (aš nepatikėsiu, kol pats patirsiu, kad jis man pinkles stato).

Šaltiniai: Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Lietuvių kalbos žodynas, VLKK Konsultacijų bankas

2022 m. gegužė

Medicina ir kalba

Šiandien viena aktualiausių temų yra sveikata. Visur girdime medicininius terminus ir sąvokas. Tik ar juos taisyklingai vartojame?

Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių užsiregistruoti pas norimą specialistą. Tik ar taisyklinga sakyti už(si)registruoti pas gydytoją? Junginiai užregistruoti (užsiregistruoti), užrašyti (užsirašyti) pas gydytoją galimi vartoti, nes prielinksnis pas gali būti vartojamas, kai reiškiamas objektas (veiksmo adresatas) yra susijęs su vieta. O ar galima sakyti užsiregistruoti tyrimui, skiepui, procedūrai ar konsultacijai? Taip, šie pasakymai taisyklingi, naudininku nusakomas tikslas su paskirties atspalviu. Taip pat galima vartoti prielinksnio į konstrukciją ar bendratį, pvz.: už(si)registruoti pasiskiepyti; atlikti procedūrą, į procedūrą; konsultuotis, gauti konsultaciją, į konsultaciją.

Atlikę tyrimus, laukiame atsakymo ar diagnozės. Dažnai galima išgirsti pasakymą diagnozė nustatinėjama. Bet ar taisyklinga taip sakyti? Veiksmažodžiai su priesaga -inėti turi kartotinę reikšmę, todėl vienkartiniam veiksmui nusakyti netinka. Diagnozė gali būti nustatoma arba nustatyta. Kai diagnozė kol kas neaiški, nežinoma, tik stengiamasi ją nustatyti, patikslinti, vartotini pasakymai diagnozė dar nenustatyta, diagnozė kol kas nepatikslinta, diagnozė tikslinama ar pan. Gana dažnas vartosenoje ir analogiškas pasakymas iš kriminalinių įvykių suvestinių – aplinkybės nustatinėjamos. Kalbant apie konkretaus įvykio aplinkybes, reikėtų sakyti: (įvykio) aplinkybės kol kas neaiškios, aplinkybės tikslinamos, aplinkybės dar nenustatytos ar pan.

Šiandien ypač aktuali tema vakcinavimas. Kaip reikėtų sakyti skiepyti ar vakcinuoti? „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) žodžiai vakcinuoti ir skiepyti vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai. Tik skiepijimui naudojame ne špricą (nevartotina svetimybė), o švirkštą (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 93). Džiugu, kad dabartiniuose neutraliuose tekstuose žodžio špricas beveik nepasitaiko, o laisvųjų stilių tekstuose jis pavartojamas kaip stilistiškai konotuotas.

Žiniasklaidoje dažnai girdime raginimus gyventojus skiepytis trečiąja vakcinos doze. Kaip taisyklingai ją reikėtų vadinti? Sustiprinančioji ar sustiprinamoji dozė? Veikiamasis esamojo laiko dalyvis nevartotinas su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais. Kadangi daiktavardžiai dozė ar vakcina nereiškia veikėjo, turėtume vartoti neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvį, pvz., Kviečiame gyventojus skiepytis sustiprinamąja doze. Reikėtų skirti, kada turime vartoti esamojo laiko veikiamuosius ir neveikiamuosius dalyvius. Taigi turėtų būti gydomosios (ne gydančiosios) žolelės, šildomasis (ne šildantis) tepalas (tik ne mostis, nes tai nevartotina svetimybė), raminamieji (ne raminantys), migdomieji (ne migdantys), nuskausminamieji (ne nuskausminantys) vaistai. Taip pat nuskausminamuosius vaistus dar galime vadinti: vaistais nuo skausmo, skausmą malšinančiais, mažinančiais vaistais, analgetikais.

Tik kaip tuos vaistus reikėtų gerti? Du kartus dienoje ar du kartus per dieną? Laiko tarpas, per kurį kas nors kiek kartų vyksta, gali būti nusakomas tiek vietininku, tiek prielinksniniu junginiu, pvz.: vaistus turiu gerti kartą dienoje arba kartą per dieną; su draugais susitinkame kartą metuose arba kartą per metus; pas močiutę važiuoju du kartus savaitėje arba du kartus per savaitę. Kanceliarinėje kalboje, kaip ir kituose dalykinio stiliaus tekstuose, pirmenybė teiktina prielinksniniam junginiui (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 117).

Daugeliui kyla klausimas, ar vartotinas žodis bintas? Taip, tai vartotinas tarptautinis žodis. Bintas – labai reto medvilninio audinio tvarstis žaizdoms aprišti (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2013, p. 106). Galimas lietuviškas šio tarptautinio žodžio pakaitas – vyturas (žr. kn. „Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 18). Abu šie žodžiai, kaip ir žodžiai bintuoti, vyturuoti, (ap)rišti, vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai.

Dažnai išgirstame netaisyklingų pasakymų su žodžiu kraujospūdis. Kaip reikėtų sakyti didelis ar aukštas, žemas ar mažas kraujospūdis? Taisyklinga sakyti abejaip. Dalykinėje kalboje pirmenybę patartina teikti junginiams su žodžiais didelis ir mažas. Terminų banke teikiamų terminų apibrėžtyse apibūdinant kraujospūdį vartojami pasakymai kraujospūdis sumažėja, yra mažesnis, per didelis, padidėjęs ir pan. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiami vartosenos pavyzdžiai – padidėjęs, sumažėjęs kraujospūdis. Taisyklingi ir pasakymai su žodžiais aukštas, žemas, nes, kai kalbama apie kraujospūdį, turima galvoje tam tikra skalė, į ją atsižvelgiant ir vertinama. Iš čia ir pasakymai krinta, nukrito, kyla, pakilo kraujospūdis. Tik negali būti padidintas kraujospūdis. Neveikiamasis būtojo laiko dalyvis nevartotinas savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei reikšti, pvz.: Ligonis skundžiasi apsunkintu (taisoma pasunkėjusiu) rijimu. Jam buvo nustatytas padidintas (taisoma padidėjęs) skrandžio rūgštingumas.

Ar vartotinas pasakymas potrauminis stresas? Taip, vartotinas. Būdvardis potrauminis yra taisyklingos darybos, priešdėlio po- vedinys, žymintis laiką po pamatiniu žodžiu nusakomo dalyko, šiuo atveju – po traumos, žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Plg. žodyne teikiamus žodžius pošventinis, pooperacinis ir pan. Jau kiek kitaip vertintinas pasakymas pogimdyminiai skausmai. Žodis pogimdyminis – nebūdingos darybos, nes lietuvių kalboje nelinkstama darytis būdvardžių iš abstraktų su priesaga -ymas ir iš žodžių, turinčių darybinių morfemų. Tačiau gimdymas – sukonkretėjęs abstraktas (dar plg. rinkimai, draudimas, švietimas), todėl šiuo atveju priesagos -inis būdvardis junginyje pogimdyminiai skausmai klaida nelaikytinas, nors pirmenybė teiktina pasakymams skausmai po gimdymo, skausmai pagimdžius. Medicinos terminijoje taip pat vartojami įvairiai sudaryti junginiai, pvz.: depresija po gimdymo, žr. „Aiškinamąjį psichologijos terminų žodyną“, Vilnius, 2019, p. 55, pogimdyminė psichozė, žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“.

Vis dar netaisyklingai vartojame pasakymus su žodžiu biuletenis. Ar taisyklinga sakyti biuletenis jau uždarytas? Veiksmažodis uždaryti nevartotinas reikšme „baigti“, taigi ne biuletenis jau uždarytas, o biuletenis jau baigtas, biuletenis jau nutrauktas (žr. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius, 1985, p. 324). Be to, dokumentas negali būti ne tik uždarytas, bet ir atidarytas. Biuletenis (nedarbingumo pažymėjimas) išduodamas, pradedamas (žr. „Kanceliarinės kalbos patarimus“). Taip pat reikia prisiminti, kad prielinksnis ant nevartotinas veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti, todėl pasakymai esu ant biuletenio ir sėdžiu ant dietos yra netaisyklingi, taisoma turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį ir laikausi dietos.

Apie sveikatą kalbėkime taisyklingai. O jos linkėdami nepamirškime, kad veiksmažodis linkėti nevartotinas su galininku objektui reikšti, todėl turi būti vartotinas kilmininkas (linkėti ko, o ne ką). Taigi palinkėkime vieni kitiems geros nuotaikos ir stiprios sveikatos.

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

2022 m. vasaris

 Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja, arba pokalbiai apie plaukus

Atvėsus orams galvas vis dažniau slepiame po kepurėmis, striukų ar paltų gobtuvais, tačiau vis vien pageidaujame gražios plaukų spalvos, tvarkingos šukuosenos. Juk ir šventės artėja... Atkreipkime dėmesį, kokius žodžius vartojame kalbėdami apie plaukus. Ar jie visi taisyklingi?

Susitiko dvi draugės, viena kitai sako:

– Laura, kaip tau tinka nauja frizūra! Bet ta ryža spalva nelabai – muša iš veido.

– Na, ačiū už pastabas, drauge, bet spalva čia ne ryža, o ruda, rusva. Visada norėjau būti rusvaplaukė. Ir kas čia per žodis – frizūra? Juk visi sako šukuosena!

Besiruošdamos šventėms seserys planuoja, kaip kirpykloje tvarkys plaukus:

–      Reikės nusidažyti ataugusias šaknis sruogelėmis ir susisukti šinjoną,– sako viena.

–      Atrodysi puikiai! O aš prašysiu, kad plaukus pafiliruotų ir sufrizuotų, nes jie tokie problematiški.

–      Geriau neprašyk frizuoti, nes gali likti nesuprasta. Pageidauk plaukus sugarbanoti. Ir tavo plaukai visai ne problematiški, jie tiesiog lūžinėja.

Po ilgų atostogų grįžęs į darbą Jonas nustebino kolegas:

–      Jonai, kokia tavo ševeliūra! Gal jau laikas apsilankyti pas kirpėją ir barberį?

–      Na, taip... per atostogas šiek tiek apsileidau. Po darbo vyksiu skubiam vizitui į saloną.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke teikiami komentarai apie pokalbiuose minėtas frazes:

Frizūra – nevartotina svetimybė, vartotinas žodis šukuosena (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 77).

Ryžas, ryža nevartotinos svetimybės, vartotina: 1. rudas, ruda, rusvas, rusva; 2. rudaplaukis, rudaplaukė, rusvaplaukis, rusvaplaukė (apie žmogų) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 54).

Šinjonas – „moterų šukuosena iš susuktų ir susmeigtų ant pakaušio plaukų (kartais uždėtinių)“ („Tarptautinių žodžių žodynas“ (Vilnius, 2013, p. 792). Taip galėtų būti vadinama ir šukuosena.

Junginiai plaukų filiravimas, filiravimo, filiruojamosios žirklės gali būti vartojami. Filiravimu vadinamas tam tikras plaukų kirpimas (plaukai pakerpami taip, kad plaukų galiukai būtų nevienodo ilgio, taip ilgiau ir gražiau laikosi šukuosena).

Frizuoti (frizuotis) – nevartotina svetimybė, vartotini žodžiai: garbiniuoti (garbiniuotis), garbanoti (garbanotis) (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 77).

Plaukai jokiu būdu ne problematiški – šis būdvardis neteiktinos darybos. Reikėtų aiškiai pasakyti, apie kokius plaukus kalbama, pvz.: lūžinėjančius, silpnus, slenkančius, cheminių preparatų nualintus ar pan. Tai gali būti plaukai, dėl kurių jūs nerimaujate, kurie jus vargina, kelia jums rūpesčių.

Ševeliūrà (pranc. chevelure) yra laisvųjų stilių žodis, žodynuose nurodyta jo reikšmė – galvos plaukai (dažniausiai labai tankūs); šukuosena (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, interneto versija čia; „Tarptautinių žodžių žodyną“, Vilnius, 2001, p. 718).

Vyriško kirpimo meistrams pavadinti gali būti vartojami žodžiai barzdaskutys (-ė), barzdos stilistas (-ė). Siekiant pabrėžti profesijos išskirtinumą, priklausymą tam tikrai subkultūrai galimas ir barberis (-ė) (aptarta Žodyno pakomisės 2020 m. birželio 2 d. posėdyje). Barberis neturėtų būti vartojamas salono (įstaigos) reikšme.

Sakinys vyksiu skubiam vizitui netaisyklingas. Su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) naudininkas nevartotinas tikslui reikšti. Taisoma: su oficialiu vizitu, oficialaus vizito. Netaisyklingą sakinį po darbo vyksiu skubiam vizitui į saloną galima taisyti taip: po darbo skubiai vyksiu į saloną, po darbo skubėsiu į saloną ar kitaip.

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2021 m.

Populiariausių batų pavadinimai

Batai – apavas, skirtas žmogaus pėdoms apsaugoti ir atramai judant suteikti. Pirmieji batai aptikti 7000–8000 m. pr. m. e., o seniausi odiniai batai – maždaug 3500 m. pr. m. e. Apavas gaminamas iš įvairiausių medžiagų, dažniausiai iš odos, gumos, plastiko, įvairiausių dirbtinių medžiagų. Šiandien batai ne tik mus saugo nuo lietaus, sniego, šalčio ar karščio, bet ir padeda sukurti išskirtinį savitą stilių. Kiekviena kultūra ar istorinis laikmetis turi sau būdingas batų formas, dizainą, gamybos priemones, technologijas ir medžiagas. Taigi pasižvalgykime po batų pasaulį. Kaip reikėtų taisyklingai pavadinti skirtingų stilių, formų ir paskirties batus?

Namuose mes avime šliures, šlepetes arba čempes (megztas apavas). Šiandien neutraliuose tekstuose žodžio tapkė (nevartotina svetimybė) beveik nepasitaiko, o laisvųjų stilių tekstuose jis pavartojamas kaip stilistiškai konotuotas, labai gerai jaučiamas stilistinis jo kontekstas.

Šnekamojoje kalboje ypač paplitęs batų pavadinimas kroksai. Dažnam kyla klausimas, ar vartotinas šis žodis. Taip, žodis kroksai gali būti vartojamas. Šis pavadinimas kilęs iš prekių ženklo „Crocs“. Dažnai šiuo žodžiu pavadinama ne tik minėtos firmos avalynė, bet ir klumpaitės storu, dažniausiai guminiu, padu, taip pat bet kokie guminiai įsispiriami batai. Šnekamojoje kalboje linkstama labiau paplitusius simbolinius pavadinimus vartoti adaptuotus, su pridėta galūne (plg. džipas, tojota, internetas, nošpa ir pan.). Įsispiriami ryškių spalvų bukanosiai batai su skylutėmis gali būti vadinami kiaurabačiais, skylėtbačiais, sodo batais, laisvalaikio batais, paplūdimio batais ar dar kaip kitaip.

Taip pat dažnai galima išgirsti ir žodį pliažankės. Pliažankės (kaip ir basankės, basanoškės) – neteiktina svetimybė, lietuviškas jo pakaitas – paplūdimio basutės. Įsispiriamoms basutėms, nebūtinai paplūdimio, pavadinti vartosenoje paplito ir trumpesnis pavadinimas – įspirtukės.

Dar viena ypač populiari batų rūšis – tai laisvalaikio arba sportiniai batai. Tikriausiai ne vienam paauglystę ar jaunystę primena batų pavadinimas inkariukai (rašomas be kabučių kaip ir kroksai).Šiuo pavadinimu vadinami tvirto audinio sportiniai bateliai guminiais padais. Jie pavadinti pagal 1933 m. Kaune įkurto „Inkaro“ fabriko, kuriame buvo gaminama įvairi guminė avalynė – botai, kaliošai ir sportiniai batai, pavadinimą. Šie sportiniai bateliai tapo neatsiejama Lietuvos jaunimo stiliaus dalimi.

Vėliau lietuviškus inkariukus išstūmė importiniai sportiniai bateliai – kedai. Bet ar galima juos taip vadinti? Taip, šis žodis yra vartotinas. Kedai (angl. keds) ؘ– nebrangūs pusbačiai ir batai tekstiliniu viršumi ir guminiais padais, pirmiausia atsiradę kaip vaikiški JAV XIX a. pab. (angl. kid – vaikas) (žr. „Aiškinamasis aprangos terminų žodynas“, Kaunas, 2014, p. 186).

Su anglų kalba ir populiariais sporto žaidimais į lietuvių kalbą atėjo žodžiai bucai, basketės, basketkės. Tik ar galima šiuos žodžius vartoti? Bucai – nevartotina svetimybė, reikėtų keisti žodžių junginiu futbolo batai (žr. Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 20). „Sporto terminų žodyne“ (Kaunas, 2002) taip pat teikiamas tik futbolo batų pavadinimas. Žodžiai basketės, basketkės taip pat nevartotinos svetimybės, vartotini žodžiai: krepšinio batai, sportbačiai (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 14).

Viena naujausių batų rūšių yra skeičiūzai. Žodis greičiausiai atsirado iš angl. skate shoes, pridėjus daugiskaitos galūnę -ai, dar plg. skateboard shoes „riedlenčių batai“. Šis angliškos kilmės pavadinimas vartojamas laisvuosiuose stiliuose, lietuviško atitikmens kol kas nėra. Galėtų būti vadinami riedlentininkų batais.

Šokių pamokoms taip pat reikia specialių batelių – čežučių. Šį naujadarą vietoj svetimybės češkės (rus. чешки) dar 1993 m. pasiūlė kalbininkas Jonas Šukys: „Vaikų darželiuose vaikai sportuoja, šoka apsiavę tam tikrais lengvais batukais, vadinamosiomis čèškėmis. Paprastai keičiama dvižodžiu junginiu gimnastikos bateliai. Galima siūlyti ir naujadarą čežùtės, nes šie bateliai aunantis ir bėgiojant čeža“ (Šukys 1993: 14). Kalbos patarimų knygelėje prie žodžio čežutės randame sutrumpinimą šnek. Taigi, naujadarą siūloma vartoti šnekamojoje, t. y. neoficialiojoje, kalboje, o pirmenybę teikti terminui gimnastikos bateliai.

Dar praėjusio amžiaus pabaigoje niekas nebūtų pagalvojęs, kad atsiras batų su lemputėmis ar ratukais. Kaip tokius batus reikėtų vadinti? Naujažodžių duomenyne užfiksuotas pavadinimas riedbačiai. Pavadinimas, padarytas iš lietuviškos kilmės žodžių riedėti „važiuoti“ ir batai, greičiausiai atsiradęs verčiant iš anglų kalbos (angl. roller shoe, plg. angl. shoes with wheels). Juo, kaip rašoma Naujažodžių duomenyne, vadinami „sportiniai bateliai su ištraukiamais ratukais, kurie paverčia batelius riedučiais“. Šią avalynę galima dėvėti kaip įprastus sportinius batelius arba jais važinėtis. Įvairiuose interneto straipsniuose galima rasti vartojant žodžių junginius batai su ratukais, sportbačiai su ratukais, sportiniai batai su ratukais, riedantys sportiniai bateliai, riedantys sportbačiai.

Įdomių batų galima rasti ir moteriškoje spintoje. Pavadinimas flatformos kildintinas iš anglų kalbos žodžio flatforms < flat „plokščias“ ir form „forma“. Juo vadinami bekulniai lygiapadžiai bateliai su platforma. Šie batai apibendrintai vadinami avalyne su platforma arba platformine avalyne. Ar galima sakyti „batai ant platformos“? Junginys ant ko nevartotinas nesusijusiam su vieta požymiui reikšti. Taigi ne batai ant platformos, o batai su platforma.

Kaip reikėtų vadinti aulinukus su įsiūtomis guminėmis ar kitokiomis juostelėmis šonuose avimuisi palengvinti? Jie gali būti vadinami čelsiais (angl. chelsea). Pavadinimas kilo iš vietovardžio – Londono dalies pavadinimo.

Šiandien galima pamatyti itin ilgų aulinių batų, panašių į žvejo batus. Platėjantys, apsmunkančiais aukščiau kelių aulais batai gali būti vadinami botfortais (angl. jackboots, pranc. bottes – auliniai, fortes – stiprūs). Panašūs siauri piltuvėlio formos auliniai batai avėti baroko laikotarpio pradžioje. Taip pat šiuos batus galima vadinti ilgaauliais batais.

Tiek vyrai, tiek moterys nešioja suvarstomus pusbačius ar batus, kurių batviršio šonelių priekiniai apatiniai kraštai užsiūti ar užklijuoti ant jungties krašto. Šiuos batus dažnai pavadina derberiais arba derbiais. Pavadinimas siejamas su Anglijos grafu Edvardu Derbiu, gyvenusiu 1752–1834 m. Tačiau šis pavadinimas lietuvių kalboje nėra vartotinas. „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“ (Kaunas, 2014) teikiamas pavadinimas avalynė uždėtiniais šoneliais (angl. quarter over shoes, Derby shoes).

Taip pat šiandien labai populiarūs greitai apsiaunami pusbačiai, be varstymo ar užsagų, panašūs į mokasinus (elegantiška mokasinų atmaina). „Aiškinamajame aprangos terminų žodyne“ (Kaunas, 2014) teikiama forma loaferai (angl. loafer – dykinėtojas, bastūnas, keliautojas). Ši avalynė pavadinta pagal firminį pavadinimą, užregistruotą Londone 1939 m. Taip pat šie batai dar gali būti vadinami ir norvegiškais mokasinais.

Naujažodžių duomenyne galima rasti pavadinimų: batai-žudikai, bateliai žudikai, taip pat kileriai ir taksi batai. Žiniasklaidoje šie batai dar vadinami aukštakulniais-žudikais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad variantai su brūkšneliu netaisyklingi, nes pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles brūkšnelio tarp sintaksiškai nelygiaverčių daiktavardžių rašyti nereikia.

Šiandien moteriškame garderobe galima pamatyti net ir kerzavus batus. Bet ar toks pavadinimas yra vartotinas? Žodis kerzavi sudarytas su svetimu dėmeniu -avas, -ava, todėl turėtų būti ne kerzavi, o kerziniai batai.

Koks pasakymas autis batais ar autis batus yra taisyklingas? Tai lygiaverčiai normos variantai, pvz.: Ausiuos auliniais batais (arba aulinius batus). Ji buvo apsiavusi gražiais aukštakulniais bateliais (arba gražius aukštakulnius batelius).

Tik nepamirškite – kokius batus bepasirinktumėte jų nesidėkite (juk ne ant galvos dedamės), bet aukitės arba maukitės. Šiandien tikrai turime platų batų pasirinkimą. Net sunku įsivaizduoti, kokius batus avėsime po 20 ar 30 metų. Galbūt kaip pasakose atsiras ir skraidantys batai...

Loreta Vasilevičienė

2021 m.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas ir

Aušros Rimkutės-Ganusauskienės straipsnį

Naujieji avalynės pavadinimai, 2019 m.

Apie arbatų pavadinimus

Rugpjūtis nelepina vasariškais orais, todėl puodelis karštos arbatos yra būtent tai, kas gali sušildyti. Vieni mėgsta Lietuvoje įprastas žolelių ar vaisines arbatas, kiti renkasi įmantresnes rytietiškas ar kitų kraštų augalų arbatas, kurių pavadinimai gali būti išversti ir vartojami netaisyklingai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad patiekalų ar gėrimų rūšys nurodomos įvardžiuotine forma, taigi sakome baltoji, juodoji, žalioji, raudonoji arbata (ne balta, juoda, žalia, raudona arbata). Žolelių arbatų rūšis nusakoma daugiskaitos, o ne vienaskaitos forma, taigi sakome mėtų, čiobrelių, ramunėlių arbata (ne mėtos, čiobrelio, ramunėlės). Vaisinės arbatos vilioja svaigiais kvapais, tokias arbatas galime vadinti aromatizuotomis arba kvapiosiomis. Pagal poveikį arbata gali būti raminamoji, atpalaiduojamoji (ne raminanti, atpalaiduojanti) arba tonizuojamoji, stimuliuojamoji (ne tonizuojanti, stimuliuojanti).

Kaip vadinti arbatą kin. „pu-erh“? Siūloma vartoti adaptuotą formą puèras (2 kirč.). Pueras yra specifinės fermentacijos kiniškos arbatžolės ir iš jų paruošta arbata.

Kaip vadinti arbatą kin. „wulung“? Siūloma vartoti adaptuotą formą ulòngas (1 kirč.). Ulongas yra iš dalies fermentuotos kiniškos arbatžolės ir jų arbata.

Ką siūloma vartoti vietoj jap. „matcha“? Siūloma vartoti adaptuotą kaitomą formą mačià (žodis 2 kirčiuotės). Mačia – aukščiausios rūšies žaliosios arbatos arbatžolių milteliai; japoniška ryškiai žalios spalvos kartoka neskaidri arbata, tam tikru būdu gaminama iš miltelių.

Ką siūloma vartoti vietoj angl. „roibos“? Lietuviškas augalo pavadinimas siauralapis raibsteglis. Siauralapis raibsteglis – pupinių šeimos vaistinis augalas (Aspalathus linearis), paplitęs Afrikoje. Naudojamas arbatai gaminti.

Ką siūloma vartoti vietoj angl. „chai latte“? Siūloma vartoti adaptuotą kaitomą formą čailãtė (2) arba junginį masãlos arbatà. Tai arbata su indiškais prieskoniais (masala) ir pienu.

Kokio augalo arbata yra matė? „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2013) rašoma, kad mãtė – paragvajinė arbata – yra kvapus gaivusis gėrimas iš arbatinio bugienio (Ilex paraguariensis) lapų (p. 514). Augalo pavadinimas – arbatinis bugienis – yra per platus, todėl Terminologijos pakomisėje nutarta teikti pavadinimą paragvajinis bugienis (lot. Ilex paraguariensis A. St.-Hil., angl.: mate, Paraguay-tea, yerba-mate; pranc. thé du Paraguay; vok.: Mateteestrauch, erva-mate; isp.: mate, yerba-maté). Taigi ne arbatinis, o paragvajinis bugienis.

Nesvarbu, kokia arbatos rūšis jums labiausiai patinka, gardinate ją pienu ar medumi, svarbu, kad šiltas kvapnus puodelis praskaidrintų mintis.

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2021 m.

Ir ilgas, ir laibas, nutūpė žolėj – nematyti. Kas?

Šią rekordiškai karštą vasarą ne vienas pagalvoja apie lietų... Kartais paburnojame ir dėl lietaus. Bet po didelės kaitros lietus, nuplaunantis dulkes, palaistantis ir atgaivinantis žemę, yra itin laukiamas. Taigi šį kartą pakalbėkime apie lietų.

Lietus pagal stiprumą, lašelių dydį, skleidžiamą garsą gali būti vadinamas dulksna, purkšna, purškalu, prunkštuliu, pyla, kruša, lytumi, liūtimi. Kaip reikėtų rašyti liūtis ar liutis? Priesaginiai veiksmažodiniai daiktavardžiai šaknyje dažniausiai turi tokį balsį kaip ir tos veiksmažodžio formos, iš kurių jie padaryti, žodis liūtis yra padarytas iš žodžio lyti, todėl šaknyje turi ilgąją balsę.

Taip pat lietuvių kalboje turime daug žodžio lyti sinonimų, pvz.: lynoti, lašnoti, laščioti, lašenti, krapinti, krapnoti, krapčioti, krapenti, rasoti, rasnoti, rasenti, šlapnoti, varvėti, varventi, dulkti, dulksnoti, dulkenti, druokti, druokenti, drėgnoti, miglenti, rūkti, rūknoti, purkšti, purkšnoti, purkšlenti, prunkšti, pursloti, smilkti, taškenti, tekšlenti, tekšnoti, čebenti, čeženti, čiožti, merkti, pilti, karšti, kliaukti, kliokti, pliaupti, pliupinti, pliūšinti, telžti, žliaugti, žliogti, šliaukti, šlioti ir kt. Sinonimai pagyvina mūsų kalbą, todėl drąsiai juos vartokime, klausykimės lietaus muzikos ir pasirinkime tinkamiausią žodį.

Šiandien vartojama daug posakių su žodžiu lietus, pvz.: grybų lietus, aukso lietus, pinigų lietus, minčių lietus (tik ne brainstormas (breinstormas) – nevartotina svetimybė).

Mūsų senoliai pagal gamtos ženklus spėdavo orus. Antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga Septynių brolių miegančiųjų diena (liepos 10-oji). Buvo manoma, jeigu tą dieną lis, nesiliaus septynias dienas, o gal net ir septynias savaites. Jeigu visai nelyja, taip pat blogai – derlius bus menkas. Anksčiau žmonės sakydavo: jei iš beržo daug sulos teka – bus lietinga vasara; jei rasa ilgai nenukrinta, lis; kai gausiai žydi liepos, bus lietingas ruduo; jei lietui lyjant balose tykšta burbulai, dar ilgai lis; jei volungė labai gieda, bus lietaus; jei šermukšnis gausiai žydi, vasara bus lietinga; jei sapnuoji mėnulį, tai bus lietaus; jeigu tyrai arba balos ir pelkės pavasarį žiba baltai ir iš tolo blizga kaip sidabras, tai vasarą reikia laukti daug lietaus ir žemumos gali likti nenušienautos.

Apie šienapjūtę ir lietų kalbama ir lietuvių sakmėje. Seniai seniai Dievas prisakė šventajam Petrui tvarkyti orą. Bet Dievas kalbėjo lenkiškai, nes buvo ponas, o Petras buvo iš prasčiokų ir nemokėjo lenkiškai, todėl jo nesuprato. Dievas pasakė Petrui, kad jis užleistų lietų tada, kai žmonės „prosit“ (liet. – prašo), o Petrui pasigirdo, kad kai „kosit“ (liet. – šienauja). Kai tik žmonės pradeda pjauti šieną, šventasis Petras ir užleidžia lietų (Lietuvių etiologinės sakmės, 2007).

Kai kada orų permainas jaučia ir žmogus. Prieš lietų jaučiamas tingulys, norisi miego. Žmogus jaučia būdingą prieš audrą ar perkūniją tvankumą. Sergantys sąnarių ligomis jaučia skausmą prieš darganą ir kitas orų permainas, prieš lietų pradeda gelti kojas, rankas arba strėnas. Nervingi žmonės darosi pikti ir nekantrūs. Prieš lietų arba oro permainą skauda lūžusius kaulus. Jei dieną miegas marina, lauk lietaus.

Nuo lietaus gelbsti tinkama apranga. Ką lyjant reikėtų pasiimti skėtį ar lietsargį? Abu žodžiai yra vartotini ir taisyklingi, tačiau kalbininkai mano, kad skėtis yra geresnis pasirinkimas. Kad lietui lyjant nesušlaptų kojos, reikia tinkamų batų. Dažnam kyla klausimas, ar guminius batus galime vadinti botais? Taip, guminiai batai gali būti vadinami botais. „Tarptautinių žodžių žodyne“ botai [pranc. bottes] – guminiai batai su aulu, saugantys nuo vandens ar sniego. 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime (p. 19) botai ir guminiai batai vertinami kaip lygiaverčiai normos variantai. Tik nesivilkime ploščiaus, bet vilkimės lietpaltį, nes žodis ploščius – nevartotina svetimybė (žr. kn. „Kalbos patarimai. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“, Vilnius, 2013, p. 88).

Po lietaus suskleiskime arba suglauskime skėtį (pasakymas uždaryti skėtį yra netaisyklingas) ir pažvelkime į dangų – galbūt išvysime vaivorykštę, kuri dar vadinama Vaivos arba laumės juosta. Vaiva yra vardas, todėl rašome didžiąja raide, o laumė – mažąja raide, nes taip rašomi bendriniai mitologiniai ir religinių būtybių vardai, pvz.: angelas, laumė, kaukas, nimfa, mūza, deivė.

Seniau žmonės žinojo, kaip prisikviesti lietų – į šaltinio ar upės vandenį reikia įberti saują aguonų ir sukalbėti žodžius. Tik gaila, kad niekas tų žodžių jau nebeprisimena...

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

2021 m.

Pakalbėkime apie atostogas

Vasara – atostogų metas. Visi apie jas kalba. Bet ar taisyklingai vartojame pasakymus su žodžiu atostogos?

1. Ar taisyklingas pasakymas „leisti atostogų“?

Leisti atostogų reiškia atostogų davimą ir įforminimą: Prašau leisti 5 darbo dienų kasmetinių atostogų (arba 5 darbo dienas kasmetinių atostogų) nuo xxxx metų rugpjūčio xx iki xx dienos įskaitytinai arba imtinai.

Gali būti vartojama išleido atostogauti, išleido į atostogas, bet netinka pasakymai su naudininku: Išleido atostogoms (taisoma atostogų) nuo spalio 1 dienos. Kai įvardijamas dienų skaičius (kiek dienų išeinama atostogų), galimas ir laiko naudininkas: Prašau leisti atostogų 5 darbo dienoms.

2. „Pailgintos atostogos“ ar „prailgintos atostogos“?

Taisyklingas terminas yra pailgintos atostogos. Prailgintos atostogos – netaisyklingas pasakymas.

3. Ar taisyklingas sakinys „Jis dabar yra atostogose“?

Taip, taisyklingas. Kurį laiką ne visai tinkamu laikytas ir todėl taisytas (žr. Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002, p. 43). Vietininkas atostogose dabar pripažįstamas bendrinės kalbos norma.

Naujuose „Kalbos patarimuose“ (Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003) teigiama, kad vietininkas galimas vartoti būviui su laiko atspalviu reikšti, pvz.: Vedėjas dabar yra atostogose. Kolega nuo vakar yra atostogose. Plačiau žr. J. Klimavičius. Einu atostogų – esu atostogose // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 6, p. 13–15.

4. „Mokamos atostogos“ ar „apmokamos atostogos“, „nemokamos atostogos“ ar „neapmokamos atostogos“?

Taisyklingi pasakymai mokamos atostogos ir nemokomos atostogos. Pasakymai apmokamos ir neapmokomos atostogos – netaisyklingi. Žodis apmokamas nevartotinas reikšme „už pinigus gaunamas arba toks, už kurį reikia mokėti“. Šis žodis turi būti vartojamas be priešdėlio ap-.

5. „Atšaukti iš atostogų“ ar „atšaukti atostogas“?

Abu žodžių junginiai yra taisyklingi. „Kanceliarinės kalbos patarimuose“ rašoma, kad veiksmažodis atšaukti gali reikšti: 1. dokumento galiojimo panaikinimą ar liepimą nedaryti numatyto darbo, pvz., atšaukti konferenciją, seminarą; 2. asmens sugrąžinimą, nurodymą grįžti, pvz., atšaukė iš atostogų.

6. „Atostogos už praeitus metus“ ar „praeitų metų atostogos“?

Atostogos už ką – tinka, kai pabrėžiamas laikas, už kurį atostogos suteikiamos, pvz.: Atostogos už šį laikotarpį nesuteikiamos. Gavo atostogas už praeitus metus. Atostogoms apibūdinti vartojamas kilmininkas: praeitų metų atostogos.

7. „Atostogos vaikui prižiūrėti“ ar „vaiko priežiūros atostogos“?

Atostogos vaikui prižiūrėti – tinka tada, kai pabrėžiama atostogų paskirtis, kaip neutralus terminas geriau vaiko priežiūros atostogos.

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas

2021 m. 

Ką valgysime per Užgavėnes? Blynus ar sklindžius?

Užgavėnės – žiemos išlydėjimo šventė, t. y. virsmo metas, pereinant iš žiemos į pavasarį. Užgavėnės žymi paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Mėsiedu buvo vadinamas piršlybų ir vestuvių žiemos laikotarpis. Užgavėnės švenčiamos antradienį, likus 47 dienoms iki Velykų.

Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o šis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) ir „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego). Pavadinimas Užgavėnės kaip ir kitų švenčių pavadinimai rašytinas didžiąja raide. Gavėnia – tai septynių savaičių pasninkas ir atgailos laikas nuo Užgavėnių iki Velykų (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas). Laikotarpių pavadinimai rašomi mažąja raide, plg.: adventas, pasninkas, ramadanas ir pan. Šis daiktavardis yra 2-osios kirčiuotės: gavėnià, gavė̃nios, gavė̃niai, gavė̃nią, gavėnià, gavė̃nioje.

XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985–1990 metus jos vėl atgaivintos. Žemaičių Užgavėnių tradicijas perėmė ir kiti regionai. Užgavėnių šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Pagal liaudies mąstyseną, Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Savo pobūdžiu Užgavėnės yra karnavalas. Tai liaudies šventė, nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis (išskyrus faktą, kad šventės laikas priklauso nuo Velykų laiko). Taigi Užgavėnės yra pagoniška šventė.

Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Žmonės tampa velniais, čigonais, daktarais, vengrais, žydais... Stebi kanapinio ir lašininio kovą. Kanapinis simbolizuoja pavasarį, o lašininis – žiemą, sotumą, persivalgymą. Kanapinis nugali lašininį ir įvyksta virsmas – žiema turi užleisti vietą pavasariui.

Dažnam kyla klausimas, kaip reikėtų rašyti Užgavėnių personažų pavadinimus? Žodynininkai pataria rašyti mažąja raide: tokia rašyba teikiama ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, ir Lietuvių kalbos žodyne, tačiau vartosena įvairuoja. Taigi rašyba didžiąja raide nėra laikytina klaida.

Per Užgavėnes persirengėliai vežiodavo moters pavidalo iškamšą, įtaisytą ant rogių pavažos ir vežimo rato. Vakare sutemus ją sudegindavo. Lietuvių kalbos žodyne teikiami du šios iškamšos pavadinimai: morė ir kotrė (rašomi mažosiomis raidėmis). Aukštaitijoje degindavo vyro pavidalo iškamšą, vadinamą gavėnu.

Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų. Tradiciniai Užgavėnių valgiai yra šiupinys iš kruopų su kiaulės uodega, žirniai ir kiauliena, šaltiena, kurią verda iš kiaulės ausų, kojų, galvos, šiam reikalui paliktų nuo kalėdinių skerstuvių, spurgos, kiaušinienė ir, žinoma, įvairiausi blynai. Tiesiog šią dieną žmonės stengėsi valgyti mėsiškai ir riebiai, o blynų prikepdavo daugiau, kad turėtų kuo pavaišinti svečius (persirengėlius).

Kaip taisyklingai reikėtų pagrindinį Užgavėnių patiekalą vadinti? Blynais ar sklindžiais? Tiek blynas, tiek sklindis yra vartotini žodžiai, jų pagrindinės reikšmės labai panašios. Prieš tam tikrą laiką blynai buvo siūlomi keisti sklindžiais. Bet sklindžiai į plačiąją vartoseną neįėjo ir blynų neišstūmė. Kulinarai vartoja abu žodžius ir jais vadina skirtingus valgius.

Tam tikra blynų, arba sklindžių, rūšis – lietiniai. Jie daromi liejant skystą tešlą per visą keptuvę. Į lietinius įvyniojamas mėsos, varškės ar kitoks įdaras. Su blyninių kultūra į lietuvių kalbą atėjo žodis krepas. Tačiau tai ne simbolinis pavadinimas, o neišverstas prancūziškas žodis (pranc. k. crêpe). Vietoj jo turėtume vartoti lietuviškus pavadinimus, pvz.: lietiniai, blyneliai (su įdaru), prancūziški lietiniai ar pan.

Taip pat kepame širdies formos blynus, kuriuos pietų ir vakarų aukštaičiai vadina čirviniais blynais. Čirvas – raudonomis širdies pavidalo akimis žymima korta. Kitose tarmėse tokios formos blynai dar vadinami širdelėmis. Ar vartotinas toks blynų pavadinimas? Širdies formos blynai gali būti vadinami čirviniais blynais. Žodis čirvinis rašytinas be kabučių ir mažąja raide.

Artėja Užgavėnės, kepsime blynùs (ne blỹnus), sklindžiùs (ne skliñdžius), lietiniùs... Tik jų nereikėtų kepti nei ant mielų, nei ant aliejaus, nei ant taukų, nei ant petelnės (petelnė (petelnia) – senoji svetimybė, dabar vartotinas žodis keptuvė). Kepkime mielinius blynus arba blynus su mielėmis, naudodami aliejų, tiesiog aliejuje arba riebaluose. Valgykime didelius geltonus blynus su grietinè (ne su griẽtine) ar uogomis... Blynai simbolizuoja grįžtančią saulę, pavasarį. Kuo daugiau jų suvalgysime, tuo greičiau ateis pavasaris. Ir garsiai dainuokime „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, kad žiema išsigąstų ir paspruktų... Skanių blynų!

Loreta Vasilevičienė

Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko rekomendacijas 

2021 m.

 Kokia turėtų būti galūnė: „dviviečiame“ ar „dvivietyje“ (kambaryje)?

Linkę daiktavardėti būdvardžiai kelia klausimų dėl galūnių. Atsirinkti, kada kuri galūnė tinkama, turėtų padėti būdvardžio ir daiktavardžio galūnių analogijos: jei žodis vartojamas kaip būdvardis (paprastai junginyje su daiktavardžiu), tada vns. naudininko galūnė -am, -iam, vietininko -ame, -iame, o jei tas pats žodis vartojamas kaip daiktavardis, tada vns. naudininko galūnė -ui, -iui, vietininko -yje. Pvz.: 

šešiolikmečiam jaunuoliui (plg. būdvardžių galūnes: laimingam, pavargusiam, rinktiniam), bet Pasas išduodamas šešiolikmečiui (plg. daiktavardžių galūnes: vaikinui, svečiui, jaunuoliui);

dviviečiame kambaryje (plg. būdvardžių galūnes: naujame, šviežiame, vasariniame), bet Gyvenome dvivietyje (plg. daiktavardžių galūnes: kelyje, numeryje, kambaryje).

(Apie būdvardžių vienaskaitos naudininko galūnių variantus žr. leidinyje „Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas“, Vilnius, 2002, p. 62).

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

2021 m.

Apie gydytojų darbą

Pasaulį sukausčius COVID-19 ligos pandemijai per žiniasklaidos priemones daug kalbama apie gydymo įstaigas, medikų darbą. Negana, kad su tuo susijusi informacija dažniausia negatyvi, daroma ir kalbos klaidų.

Dėl didelio pacientų srauto ir paskelbto karantino gydytojai negali priimti visų norinčių, todėl siūloma konsultuotis su gydytoju telefonu:

„Čia kviečiame registruotis į nuotolines konsultacijas (ne nuotolinėms konsultacijoms).“

„Prieš registruodamiesi į konsultaciją (ne konsultacijai) įsitikinkite, kad Jūsų situacija dar nėra aptarta mūsų dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.“

„Konsultacija telefonu teikiama tik tuomet, jei gydytojas gali tinkamai identifikuoti pacientą. Dėl kitų priežasčių prašome registruotis į konsultaciją (ne konsultacijai) įprastine tvarka.“

Nepaprastosios padėties metu medikai dirba ypač sunkiai, taip pat ir pareigūnams nelengva:

„Didelis ramstis yra rezidentai, kurie irgi dirba sunkiomis sąlygoms (ne sunkiose sąlygose).“

„Mes dirbame sunkiomis sąlygomis (ne sunkiose sąlygose), kuo esame blogesni už tuos medikus, kurie dirba poliklinikose, ligoninėse.“

„Pareigūnams tam tikros garantijos turi būti, nes žmonės dirba tikrai labai sudėtingomis sąlygomis (ne sudėtingose sąlygose) ir ne tik jie, bet ir jų šeimos patiria sunkumus.“

„Valstybės pareiga yra sudaryti sąlygas medikams dirbti priimtinomis sąlygomis (ne priimtinose sąlygose), o pacientams – tinkamai gydytis.“

„Dalis Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų jau dirba pavojingomis sąlygomis (ne pavojingose sąlygose) ir neišvengiamai tokių medikų bus vis daugiau.“

Būkime ir likime sveiki šiomis sudėtingomis ir pavojingomis gyvenimo sąlygomis, prireikus draugo ar gydytojo konsultacijos – tegul ji būna nuotolinė.

Parengta pagal Valstybinės kalbos inspekcijos medžiagą

 Bandelė su cinamonu ar cinamonais?

Kai kalbama apie prieskonius, patiekalų sudedamąsias dalis, vienaskaitos ir daugiskaitos vartojimas gana sąlygiškas, įvairiuose kalbos patarimuose pateikiami tik polinkiai, ne griežtos taisyklės, ir klaida vienos ar kitos formos pasirinkimas nelaikomas.

Daugiskaita paprastai vartojama, kai kalbama apie prieskonių vaisius, šakniastiebius, sėklas, smulkintus prieskonių lapus, pavyzdžiui: aitriosios paprikos (aitriųjų paprikų vaisiai), ilgosios ciberžolės (ciberžolių šakniastiebiai), bazilikai (džiovinti bazilikų lapai ir žiedai), kalendros (kalendrų sėklos), raudonėliai (susmulkinti džiovinti raudonėlių lapai), laurų lapai (lauramedžių lapai), gvazdikėliai (džiovinti gvazdikmedžių žiedpumpuriai) ir pan.

Kai kalbama apie prieskonių miltelius, iki mažų grūdelių susmulkintą prieskonių masę, linkstama vartoti vienaskaitą, pavyzdžiui: malta aitrioji paprika (pakaktų aitrioji paprika), maltas cinamonas, imbieras, peletrūnas, mairūnas ir pan. Tačiau net ir turėdami galvoje maltus pipirus paprastai sakome pipirai (ne pipiras).

Apibendrintai kaip rūšies pavadinimą vartojame vienaskaitą, tokia apibendrinamoji vienaskaita galima ir nurodant patiekalo sudedamąsias dalis (su lašiša kaip su mėsa, su vištiena, su žuvimi ir pan.). Vienaskaitą esame linkę pasirinkti ir kai kalbame, pvz., apie vieno kūno ar apie vieno vaisiaus dalį (pvz.: dedame lašišos, šaukštelį citrinos sulčių, tris skilteles apelsino ar pan.), nors daugiskaita taip pat būtų taisyklinga (dedame šaukštelį citrinų sulčių, tris apelsinų skilteles).

Kalbinė nuojauta, nusistovėjusi vartosena taip pat svarbi. Kalbėdami apie salotas su smulkesnėmis žuvimis, kurių į salotas dedame ne vieną, rinksimės daugiskaitą, pvz.: salotos su šprotais, su sardinėmis ar pan.    

Todėl sakome:

• bandelė su cinamonu, kardamonu, vanile, bet razinomis, aguonomis, sezamų sėklomis;
• mėtų, čiobrelių, ramunėlių, raudonėlių, liepžiedžių arbata su citrina (gali būti ir su citrinomis);
• vištienos kepsnys, pagardintas aitriąja paprika, imbieru, bet pipirais, kmynais.
• salotos su lašiša, lašišos salotos (gali būti ir salotos su lašišomis, lašišų salotos).

Šaltinis – VLKK Konsultacijų bankas

Saulės akiniai – tie, kuriuos nešioja Saulė?

Vasara lepina saulėtais orais, todėl daugelis skuba ieškoti apsaugos nuo perteklinių saulės spindulių. Viena apsaugos nuo saulės priemonių yra akiniai. Ar taisyklinga akinius nuo saulės vadinti „saulės akiniais“? Saulės akiniai – taisyklingas junginys. Paskirtis lietuvių kalboje gali būti reiškiama kilmininku (plg.: dulkių siurblys, plytų molis, akių lašai ir pan.). Dažniau vartojamas junginys akiniai nuo saulės (plg.: skėtis nuo saulės ar nuo lietaus, slėptuvė nuo bombų). Kartais kyla klausimas, akiniai dėvimi ar nešiojami? Akinius, kaip ir kontaktinius lęšius (lietuviškas sinonimas glaustiniai lęšiai), ne dėvime, o nešiojame.

Vairuojant saulės akinių kartais nepakanka, todėl automobiliuose įrengta papildoma apsaugos priemonė. Kaip vadinamas nuo saulės automobilio vairuotoją ar keleivį saugantis atlenkiamas skydelis? A. Žitkutės „Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų automobilių terminų žodyne“ (Vilnius, 1996) teikiamas terminas skydelis nuo saulės, taip pat gali būti vartojamas ir junginys saulės skydelis.

Dažnas mėgsta degintis paplūdimyje ar kitoje tam tinkamoje vietoje. Kaip taisyklinga sakyti: gulėti „ant saulės“ ar „saulėje“? Metonimiškai vietai su būdo atspalviu reikšti geriau nevartoti prielinksnio ant ir kilmininko konstrukcijos, pvz.: Negulėk ant saulės (taisoma saulėje; prieš saulę); Ant lietaus (taisoma Lietuje; Lyjant; Kai lyja,) neišdžiovinsi; Nestovėkim ant vėjo (taisoma vėjyje; kur vėjas); Padžioviau staltiesę ant saulės (taisoma saulėje; kur saulė) (žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 2. Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 14).

Saulėtu oru būti lauke malonu, tačiau labai svarbu neperkaisti. Kaip reikėtų rašyti: „Saulės smūgis“ ar „saulės smūgis“? „Sporto terminų žodyne“ (2002, p. 545), Terminų banke teikiamas mažąja raide rašomas junginys saulės smūgis (tai galvos smegenų funkcijų pažeidimas, atsirandantis perkaitus nuo tiesioginių saulės spindulių (intensyvių ir ilgalaikių).

Perkaisti galima ir nesikaitinant, o, pavyzdžiui, ilgai būnant nevėdinamoje šiltoje patalpoje, dirbant karštoje aplinkoje (pvz., šiltnamyje). Tada taip pat sutrinka kūno temperatūros reguliacijos mechanizmas. Tam yra terminas šilumos smūgis (žr. „Visuotinę lietuvių enciklopediją“, t. 23, p. 179–180). Taigi, tai skirtingi terminai.

Dar yra šiluminis smūgis (kitaip – terminis smūgis; žr. Terminų banką):

„staigus (dažniausiai vienkartinis) šiluminis poveikis (greitas šildymas ar aušinimas), galintis sukelti didelius temperatūrinius įtempius, dėl kurių medžiaga deformuojasi ir pradeda irti.“ Šis terminas teikiamas „Aiškinamajame šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodyne“ (Kaunas, 2004), „Fizikos terminų žodyne“ (Vilnius, 2007).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas 

Ar taisyklingai vartojame žodį „pagalba“?

Pastaruoju metu dažnai girdime žodį „pagalba“. Bet ar tikrai mokame taisyklingai jį vartoti? Kokios dažniausios polinksnio „pagalba“ vartojimo klaidos?

Polinksnis pagalba dažniausiai netaisyklingai vartojamas:

1. priemonei reikšti;

2. padėjusiam arba tarpininkavusiam asmeniui reikšti.

Pasakymas su (kieno) pagalba priemonei reikšti yra verstinis.  Vietoj jo vartotinas įnagininkas arba prielinksninė konstrukcija su kuo ar pan., pvz.: Kompiuterių pagalba (taisoma Kompiuteriais, Su kompiuteriais, Naudodamiesi kompiuteriais) mokiniai atlieka paskirtas užduotis. Reikia įstatymų, kurių pagalba (taisoma kuriais remdamiesi, kuriais vadovaudamiesi) galėtume padėti verslui išgyventi ir išsaugoti darbo vietas. Mokslo pagalba (taisoma Mokslu, Per mokslą) žmogus pažįsta pasaulį. Duonkepės pagalba (taisoma Duonkepe, Su duonkepe arba Naudodamiesi duonkepe) užminkysime tešlą ir iškepsime naminės duonos.

Padėjusiam arba tarpininkavusiam asmeniui reikšti vartojame prielinksninę konstrukciją su kieno pagalba, pusdalyvį ar padalyvį, pvz.:  Medikų pagalba (taisoma Su medikais, Su medikų pagalba, geriau: Medikų padedami) įveiksime sunkią ligą. Bendravome tik vertėjo pagalba (taisoma su vertėjo pagalba, padedami vertėjo, per vertėją). Savanorių pagalba (Su savanoriais, Su savanorių pagalba, geriau: Savanoriams padedant) pristatomi maisto produktai ir vaistai rizikos grupės žmonėms.

Konstrukciją su polinksniu pagalba, ar ji reikštų padėjusį arba tarpininkavusį asmenį, įrankį, mechanizmą, ar kokią kitą priemonę, kartais net abstrakčią, būtina keisti įnagininku, prielinksine konstrukcija su kuo, pusdalyviu ar padalyviu.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

Karantino terminija

Dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos kasdienėje kalboje atsirado naujų ar padaugėjo retai vartotų žodžių ir jų junginių. Valstybinė lietuvių kalbos komisija reaguodama į aktualijas parengė Konsultacijų banko įrašus, paaiškinančius šiuo metu dažnai vartojamų žodžių ar jų junginių vartoseną.

Karantinas (angl. quarantine, rus. карантин) yra įvairios priemonės, neleidžiančios plisti epidemijai (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (2013) reikšmės konkretizuotos: 1. priverstinis laikinas į šalį atvykusių žmonių, atvežtų gyvūnų, augalų, prekių izoliavimas, kad iš jų nepaplistų ligos arba kenkėjai; 2. vieta, skirta tokiam izoliavimui.

Taigi nusakant įvairias ribojimo, izoliavimo priemones gali būti sakoma taikyti karantiną, laikytis karantino, izuoliuoti(s) dėl karantino, paskelbti karantiną ir pan.

Nusakant izoliavimo(si) vietą gali būti sakoma būti karantine, laikyti karantine, uždaryti į karantiną ir pan. Priverstinio izoliavimo(si) reikšme gali būti vartojamas ir veiksmažodis karantinuoti(s): karantinuotas kruizinis laivas; asmuo, kuriam įtariamas virusas, karantinavosi.

Karantino metuskatinamas nuotolinis darbas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 50 straipsnį yra toks darbo atlikimo būdas, kai valstybės tarnautojas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje vietoje nei yra darbovietė, taip pat ir naudodamas informacines technologijas. Dažniausiai dirbama namuose. Šiuo metu daug diskutuojama, ar esame pasirengę darbui iš namų, ar dirbti iš namų patogu ir pan., kyla klausimų dėl junginių darbas iš namų, dirbti iš namų taisyklingumo.

Pirmoji prielinksnio iš reikšmė – žymėti veiksmą išorės link nuo pasakytos vietos (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“), pvz.: Vėjas pučia iš vakarų; Kad nebūtų iš kelio (toli sukti) aplankyčiau; Iš eglynų staugia vilkas; Stebėti gatvę iš penkto aukšto ir pan.

Taigi junginiai darbas iš namų, dirbti iš namų taisyklingi.

Vaikai, kurie dėl karantino negali lankyti ugdymo įstaigos, turi mokytis nuotoliniu būdu. Terminu nuotolinis mokymas(is) (angl. distance learning) vadinamas mokymasis ne mokykloje, bet mokinio gyvenamojoje vietoje paštu, telefonu, per televizijos laidas, el. paštu, internetu (žr. „Enciklopedinį edukologijos žodyną“, Vilnius, 2007, Terminų banką, Europos terminų bazę IATE).

Žmonėms, kurie gali būti užsikrėtę virusu, būtina saviizoliacija, kad apsaugotų kitus. Žodis saviizoliacija darybiškai taisyklingas, analogiškai sudarytų žodžių yra ir daugiau – savirealizacija, savireguliacija ir pan. Iš veiksmažodinių daiktavardžių sudarytais dūriniais su dėmeniu savi- nusakomas į save nukreiptas veiksmas (panašiai kaip žodžiais su sangrąžos dalelyte). Daiktavardžio saviizoliacija sinonimas yra izoliavimasis.

Galimas ir vietininkas saviizoliacijoje (grįžęs iš užsienio yra saviizoliacijoje; saviizoliacijoje esančių asmenų kasdien teiraujamasi apie sveikatą). Kur leidžia kontekstas, pirmenybė teiktina veiksmažodžio formoms: grįžęs iš užsienio yra izoliavęsis; asmenų, kurie izoliavosi, kasdien teiraujamasi apie sveikatą.

Dėmuo savi- daiktavardžiams atstoja sangrąžos dalelytę. Sangrąžiniam veiksmažodžiui savi- yra perteklinis, todėl vartotina ne saviizoliuotis, o izoliuotis.

 Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Ar vartotinas žodis foto?

Foto- (gr. phōs (kilm. phōtos) – šviesa) – pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti sąsają su šviesa arba su fotografija („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 2013, p. 271).

Įsigalėjęs žodis foto yra svetimybė, todėl vietoj jo vartotini  nuotrauka arba fotografija (Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas, Vilnius, 2013, p. 29).

Foto nevartotinas kaip atskiras žodis, jis visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomas kartu su antruoju, pvz.: fototerapija (ne foto terapija), fotolaboratorija (ne foto laboratorija), fotokopija (ne foto kopija), fotoalteljė (ne foto ateljė).

Darybiškai sudurtiniai žodžiai fotonuotrauka, fotoblykstė, fotopaslaugos, fotostudija yra taisyklingi, tačiau pirmenybė teikiama žodžiams nuotrauka, blykstė ir žodžių junginiams fotografijos paslaugos, fotografijos studija (aiškiau nusakoma veiklos sritis, plg.: meno studija, dailės studija, muzikos studija).

Reikia prisiminti, kad nelietuviškos kilmės dėmenys lietuvių kalboje vieni nevartojami (žodžių foto, audio, video lietuvių kalboje nėra). Jie visuomet eina sudurtinių žodžių pirmuoju dėmeniu ir rašomi kartu su antruoju. Tad reikėtų rašyti fotoaparatas, fotopopierius, fotomenininkas, fotodarbų paroda, fotografijos galerija ir pan.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

Ką galima talpinti, patalpinti?

Žodis talpinti reiškia „daryti, kad tilptų“, pvz.: Dobilus talpinome į daržinę, žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“. Daiktus reikia sutalpinti į dėžę. Veiksmažodis talpinti nevartotinas reikšme „dėti, spausdinti“. 

Internete vieta (bent jau kol kas) neribojama, todėl kalbant apie informacijos dėjimą į internetą žodis talpinti netinka. Pavyzdžiui: Nauja studijų programa greitai bus patalpinta (taisoma paskelbta, skelbiama) internete. Nuotraukas reikėtų patalpinti įstaigos tinklalapyje (taisoma įdėti į įstaigos tinklalapį). Panevėžio miesto savivaldybės strateginis planas yra patalpintas svetainėje (taisoma paskelbtas, skelbiamas svetainėje, įdėtas į svetainę ar pan.); žr. L. Murinienė. Ar galima informaciją talpinti internete? // Gimtoji kalba, 2005, Nr. 4, p. 10.

Pasakymas talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį taisomas taip: dėti, įdėti skelbimą į laikraštį; spausdinti, išspausdinti skelbimą laikraštyje.

Reklama kataloge ne talpinama, bet spausdinama arba dedama.

 Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

 Žodžių pakartotinis ir pakartotinas reikšmės

Žodžių pakartotinis ir pakartotinas reikšmės skiriasi. Būdvardis pakartotinis reiškia „ne pirmą kartą daromas“, pvz.: pakartotinis įsakymas, pakartotinis prašymas, pakartotinės varžytinės. Reikiamybės dalyvis pakartotinas nurodo, kad veiksmą reikia pakartoti. Pasakymas įvyko pakartotinos varžytynės yra nelogiškas: tai reiškia, kad įvykusias varžytynes reikia dar sykį kartoti.

Nepainiokime šių žodžių ir juos vartokime pagal kontekstą. Kad rašydami nesuklystume, pateikiame išlinksniuotus žodžius.

Būdvardžių pakartotinis, pakartotinė linksniavimas

Reikiamybės dalyvių pakartotinas, pakartotina linksniavimas

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas ir interneto svetainės morfologija.lt informaciją

 Ar taisyklingai vartojame žodžius pilnas, pilnai?

Kanceliarinėje kalboje paplitęs būdvardžio pilnas vartojimas visumos nusakymo reikšme, t. y. vartojamas žymint ištisinį, nesutrumpintą dalyką: pilnas vardas, pilnas parašas, pilnas adresas, pilnas dokumento pavadinimas (priešinga reikšmė – sutrumpintas). Tokia vartosena klaida nelaikytina, bet tikrai lietuviškai vietoj žodžio pilnas būtų sakoma visas: visas vardas, visas parašas, visas adresas, visas pavadinimas. Galimi ir variantai su žodžiu nesutrumpintas, pvz.: nesutrumpintas adresas, nesutrumpintas pavadinimas.

Būdvardis pilnas nevartotinas:

1. baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas. Todėl dirbame visu arba ne visu etatu, visu arba ne visu darbo krūviu, visą arba ne visą darbo dieną, perkame visą bilietą arba pusė bilieto, mokame visą kainą arba pusę kainos, gauname visą pensiją, viso dydžio pensiją (oficialioje kalboje) arba dalinę pensiją;

2. kai kalbama ne apie visumą, o šiaip apie išsamumą, tikrumą, tvirtumą ar kitokias ypatybes: Reikia pilnesnių (taisoma išsamesnių) tyrimo duomenų. Paruošta pilna (taisoma visa, iki galo, tinkamai) posėdžio darbotvarkė.

Prieveiksmis pilnai netinka tomis reikšmėmis, kuriomis nevartojamas būdvardis pilnas. Pvz.: Jis pilnai (taisoma visiškai) sutiko su šia nuomone. Teisėjai pilnai (taisoma nuodugniai, išsamiai) išnagrinėjo bylą. Klausimas pilnai (taisoma visai, iki galo, tinkamai) paruoštas.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" teikiama ir trečioji žodžio pilnas reikšmė – „prk. apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)“: Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės. Pilnas ožių, kaprizų, pasiutimo. Todėl pasakymas „jis pilnas visokių sumanymų“ yra taisyklingas.

 Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

Ar gerai sakyti „su rugsėjo pirmąja“?

      Nusakant sveikinimo priežastį, dingstį, pabrėžiant, kuria proga sveikinama, prielinksnio su konstrukcijos toleruojamos, tačiau jos vertinamos kaip šalutinis normos variantas. Kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus galėtume formuluoti kitaip, pvz.: Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės! Daug kur tinka galininkas, pvz.: Sveikinu gimimo dieną!  Galimas vartoti ir daiktavardis proga: Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu jubiliejaus proga!    Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: Sveiki sulaukę šventų Velykų! arba Linkiu džiaugsmo Kalėdų šventėse!

     Taigi užuot sveikinus su Rugsėjo pirmąja, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: Sveikinu susirinkusius Rugsėjo pirmąją (arba, jei nenorima pabrėžti, kad tai šventinė diena, – rugsėjo pirmąją)! Sveikinu Rugsėjo pirmosios proga!

    Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną.

    Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz., Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją.  

Su pagarba ar pagarbiai?

Be reikalo bijomasi pasirašyti su pagarba. Manoma, kad visi pasakymai, kuriuos galima sutapatinti su rusų kalba, yra netaisyklingi. Be to, dauguma iš užsienio gaunamų raštų yra angliški ir juose pasirašoma vartojant prieveiksmį nuoširdžiai (sincerely) ar pan. Prielinksnio su junginiai gali reikšti veikimo būdą. Pasakymai su pagarba ir pagarbiai yra lygiaverčiai normos variantai. Taigi jokios klaidos nėra pasirašyti su pagarba. Oficialiuosiuose stiliuose šis pasirašymo būdas yra netgi teiktinesnis. Dažniausiai klystama ne vartojant mandagumo žodžius, o juos skiriant. Įsidėmėtina, jog lietuviškame tekste po žodžių pagarbiai, su pagarba kablelio nereikia. Pvz.:

                                                                                                                                           Su pagarba

                                                                                                                                           Dokumentų valdymo poskyrio

                                                                                                                                           vyriausioji specialistė

Po žodžių su pagarba, pagarbiai pateisinamas galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 Leisti atostogų ar suteikti atostogas?

Vasara – atostogų metas, tad dažnas, norėdamas atostogauti, rašo prašymą. Ar mokame jį parašyti?

Apibendrintai norminiuose teisės aktuose vartojamos sąvokos: atostogų suteikimas, suteikti atostogas, o Savivaldybės administracijos darbuotojų prašymuose ir vadovų įsakymuose dėl kasmetinių (dalinių kasmetinių, nemokamų ir kt.) atostogų vartotinos sąvokos: leisti atostogų, leidžiu atostogų.

Įsimintina:

1. Kai einama visų kasmetinių atostogų pagal patvirtintą darbuotojų atostogų grafiką, prašymo atskirai rašyti nereikia.

2. Kai einama visų kasmetinių atostogų ne pagal grafiką, prireikus prašyme darbo dienų skaičius nusakomas kilmininku, pvz.:

Prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane 22 darbo dienų kasmetinių atostogų už 2018-05-30–2019-05-29 darbo metus nuo 2019 m. liepos 10 iki rugpjūčio 6 d. įskaitytinai (imtinai).

3. Kai einama dalinių kasmetinių atostogų, taip pat nemokamų atostogų ir kt., tų atostogų trukmei apibrėžti vartojamas laiko galininkas / naudininkas. Tarkime, turintis teisę į 22 kalendorinių dienų kasmetines atostogas darbuotojas eina dalinių atostogų – nurodoma tam tikra dalis iš įstatymų nustatyto bendro kasmetinių atostogų darbo dienų skaičiaus (dalinių atostogų trukmė). Pvz.:

Prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane kasmetinių atostogų nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. 5 darbo dienas už 2018-05-30–2019-05-29 darbo metus.

Dėl šeimyninių aplinkybių prašom (prašyčiau / prašau) leisti mane 3 darbo dienoms nemokamų atostogų nuo 2019 m. liepos 10 iki liepos 12 d. įskaitytinai (imtinai).

Gražių atostogų!

Šaltiniai: Darbo kodeksas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Rasuolė Vladarskienė „Dokumentų tekstai ir formuluotės“

 Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas

tikslui su paskirties atspalviu reikšti

Abstrakčiųjų priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti yra nevartotinas. Dažniausiai jis taisomas bendratimi, pvz.:

Mokyklai trūksta lėšų inventoriaus įsigijimui (taisoma inventoriui įsigyti).

Projektas teikiamas komisijos svarstymui (taisoma komisijai svarstyti).

Šio klausimo svarstymui (taisoma Šiam klausimui svarstyti) trūksta duomenų.

Socialinio būsto įsigijimui (taisoma Socialiniam būstui įsigyti) skirta 50 tūkst. eurų.

Reikia pateikti prašymus stipendijų skyrimui (taisoma stipendijoms skirti).

Numatytų lėšų palūkanų dengimui (taisoma palūkanoms dengti) trūksta.

Trūkumų padengimui (taisoma Trūkumams padengti) į kasą įnešta 1000 eurų.

Egzamino užduočių atlikimui (taisoma užduotims atlikti) skiriamos trys valandos.

Buvo paskirtas terminas konkurso medžiagos paruošimui (taisoma medžiagai paruošti).

Buitinė technika parduodama išsimokėjimui (taisoma išsimokėtinai).

Įmonei trūksta lėšų nuostolių padengimui (taisoma nuostoliams padengti).

Projekto dokumentai pateikti vertinimui (taisoma vertinti).

Sprendimo projektą teikiu balsavimui (taisoma balsuoti arba Teikiu balsuoti dėl sprendimo projekto).

Priesagos -imas, -ymas daiktavardžių naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti gali būti vartojamas tik tada, kai daiktavardis yra sukonkretėjęs, pvz.: Dalis pajamų bus skirta sveikatos draudimui. Įvyks vakaras kompozitoriaus atminimui (Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 49–50).

 Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas

 Ar galima dirbti langelyje?

Taip, galima.

Dirbti pagal vieno langelio principą įpareigoja Viešojo administravimo įstatymas. Langelis metaforiškai suprantamas kaip darbo vieta, todėl rašomas mažąja raide, be kabučių.

Taigi Panevėžio miesto savivaldybėje interesantai aptarnaujami vieno langelio principu – prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje Savivaldybės administracijos vietoje – langelyje.

Pavyzdžiui: Prašymą galite pateikti 8 langelyje darbuotojai Onutei. Licenciją galite atsiimti 5 langelyje.

Kalbininkė Anorina Samuilienė

„Facebook“ ar feisbukas? Socialinių tinklų pavadinimai

Feisbukas – tai socialinis tinklas internete, vienijantis tam tikrų bendrų interesų turinčių žmonų grupę, kuriančią svetainės turinį ir tarpusavyje bendraujančių automatizuotomis svetainės priemonėmis. Šis ir kitų socialinių tinklų lietuviški atitikmenys turės žymą „šnek.“ Oficialusis feisbuko pavadinimas ir liks socialinis tinklas „Facebook“, tačiau straipsniuose, tarpusavio bendravime puikiausiai galime vartoti subendrėjusį, pagal tarimą lietuviškai perrašytą žodį feisbukas.

Taip pat bendriniais žodžiais jau tapo ir kiti socialinių tinklų pavadinimai „Twitter“, „YouTube“ adaptuoti variantai – tviteris, jutubas. Kaip galimi sinonimai jie įrašyti ir į „Enciklopedinį kompiuterijos žodyną“, „Aiškinamąjį kompiuterijos terminų žodyną“, žr. svetainę Raštija.lt, bus įtraukti į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“.

Galima vartoti ir kitus adaptuotus plačiau paplitusių pavadinimų variantus: instagramas, skaipas ir pan.

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Ar galima teisinę formą nurodyti po simbolinio pavadinimo?

Tokia žodžių tvarka – įmonės, įstaigos, organizacijos teisinę formą nusakantys žodžiai po pavadinimo – nėra būdinga lietuvių kalbai, įprasta tvarka teisinę formą nusakantys žodžiai teikiami prieš pavadinimą, pvz.: akcinė bendrovė „Panevėžio energija“ arba AB „Panevėžio energija“.

Po pavadinimo nurodyta teisinė forma ar jos santrumpa privalomai išskiriama kableliais, kaip išplėstinis priedėlis po pažymimojo žodžio, pvz.: „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, viešoji įstaiga; „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, VšĮ; Užgavėnių šventę surengė VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“; „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, VšĮ, toliau tęs šią gražią tradiciją ir vėl sukvies būrį persirengėlių į traukinį.

Taip pat išskiriami ir kiti teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos, kaip akcinė bendrovė (AB), viešoji įstaiga (VšĮ), valstybės įmonė (VĮ), individuali įmonė (IĮ) ir kt., jeigu vartojami po tikrinio pavadinimo.

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Ar galima „dirbti pareigose“?

Pasakymas dirbti pareigose yra netaisyklingas. Daiktavardis pareigos žymi darbo ar tarnybos vietoje turimą statusą bet ne pačią vietą, todėl vietininkas pareigose nevartotinas, pvz.: dirba vedėjo pareigose – netaisyklinga, galima dirbti vedėja ar eiti vedėjo pareigas. Skiriama į pareigas ir pareigoms. Darbuotojai ne užima, o eina pareigas. Paaukštinti, pažeminti pareigose – nevartotini pasakymai; turi būti paaukštinti, pažeminti pareigas; perkelti (skirti) į aukštesnes (žemesnes) pareigas. Netinka ir pasakymas paaukštinti pareigomis.

Šaltinis – Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Ar taisyklinga sakyti „atitikti kam“?

Netaisyklinga. Su veiksmažodžiu atitikti naudininkas nevartotinas veiksmo objektui reikšti. Todėl ne atitikti kam, o atitikti ką, pvz.: Nuorašas atitinka originalui (taisoma originalą). Žr. „Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“, Vilnius, 2003, p. 38.

Tiek veiksmažodis atitikti, tiek abstraktas atitikimas nevartotini su naudininku objektui reikšti. Veiksmažodis atitikti valdo galininką – atitikti ką: Darbai turi atitikti žodžiams (taisoma žodžius). Šis darbas atitinka daktaro disertacijai keliamiems reikalavimams (taisoma keliamus reikalavimus).

Vietoj atitikimas kam vartotini junginiai atitiktis kam, to ir to atitikimas (atitiktis), sutikimas su kuo, šalutinis sakinys: Tikrinamas medžiagų atitikimas techninėms sąlygoms (taisoma Tikrinama medžiagų atitiktis techninėms sąlygoms; Tikrinama, ar medžiagos atitinka technines sąlygas). Nagrinėjamas įstatymo straipsnio atitikimas Konstitucijai (taisoma Nagrinėjama įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijai; Nagrinėjamas įstatymo straipsnio sutikimas su Konstitucija; Nagrinėjama, kaip (kiek) įstatymo straipsnis atitinka Konstituciją). Žr. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 38–39.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytuose „Kalbos patarimuose“ junginys atitiktis kam vertinamas kaip šalutinis normos variantas, pirmenybė teikiama junginiams atitiktis ko, ko atitiktis, sutikimas su kuo. Gramatikos pakomisės nuomone (apsvarstyta 2016 m. kovo 17 d. posėdyje), junginys atitiktis kam vertintinas kaip lygiavertis normos variantas (kaip visiškai įsigalėjęs vartosenoje). Vartotinus junginius iš eilės galima teikti taip: atitiktis kam, to ir to atitiktis (atitikimas), sutikimas su kuo, šalutinis sakinys.

Visai neminėtinas junginys atitiktis (atitikimas) ko (įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijos) kaip beveik nepasitaikantis vartosenoje.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Metai vieni ar vieneri?

Sena mįslė „Penki tvartai, vienos durys“ išlaikė seną žodžio vienas vartojimą su daugiskaitiniais daiktavardžiais. Anksčiau niekaip kitaip nebūdavo sakoma, kaip: vienos durys, vienos žirklės, vieni marškiniai, vieni metai.

Žodžiai vieneri, vienerios į bendrinę kalbą atėjo ne taip jau seniai. Jie imti vartoti pagal analogiją su dauginiais skaitvardžiais dveji, dvejos – devyneri, devynerios. Mat pastarieji skaitvardžiai visada buvo vartojami su daugiskaitiniais daiktavardžiais, pavyzdžiui, dveji metai, trejos žirklės, ketveri marškiniai ir pan. Pamažu visa paradigma susilygino, ir nauji dauginiai skaitvardžiai vieneri, vienerios tapo įprasti (žr. L. Murinienė. Ar klaida: Penki tvartai, vienos durys? // Gimtoji kalba, 1997, Nr. 10, p. 7–8).

Tiek pagrindinė, tiek dauginė skaitvardžio vienas forma laikomos bendrinės kalbos normomis. Tačiau pirmenybė teiktina senajai vartosenai – pagrindinei formai vieni, vienos. Pavyzdžiui: Jis vyresnis vieneriais (geriau vienais) metais; Piršliu jam yra tekę būti ne vieneriose (geriau vienose) vestuvėse (žr. Kalbos patarimai. Kn. 1: Gramatinės formos ir jų vartojimas, Vilnius, 2002, p. 25).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Kada nevartojamas žodis „pastarasis“?

Pastarasis nevartojamas reikšme „jis“, „šis“, kai kalbama tik apie vieną objektą, pavyzdžiui: Žaidynių programa – žygis. Pastarojo (taisoma Jo) tikslas – rasti pėdsakus. Spekuliuojant buvo sulaikyta Kalvienė; pastaroji (taisoma ji, ši) iš to turėjo pelno (žr. Kalbos praktikos patarimai, Vilnius, 1985, p. 199–200).

Būdvardis pastaras vartojamas šiomis reikšmėmis:

1. neseniai praėjęs (laiko atžvilgiu), pvz.: pastarą naktį jis budėjo; pastaruoju metu; pastaraisiais laikais;

2. paskutinis iš minėtųjų (žr. el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“, Vilnius, 2006).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Ar vartotinas prieveiksmis „kuomet“ laiko šalutiniams sakiniams jungti?

Prieveiksmis kuomet šalutiniams laiko sakiniams jungti laikomas  šalutiniu normos variantu, tačiau pastaruoju metu jis vartojamas per dažnai. Vietoj tarminio (žemaičiams būdingo) prieveiksmio kuomet bendrinėje lietuvių kalboje geriau vartoti jungtuką kai ar prieveiksmį kada, pvz.: Kuomet (geriau Kai) duomenų paieška bus baigta, gausite pranešimą. Kuomet (geriau Kai; Kada) sužinojau serganti nepagydoma liga, pasikeitė mano požiūris į gyvenimą. Tai atsitiko naktį, kuomet (geriau kai) niekas to nesitikėjo. Gal jis nė karto nepatyrė, kaip smagu, kuomet (geriau kai, kada) kas nors paglosto galvą. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo, kuomet (geriau kai, kada) žalą privalo atlyginti valstybė, pareiškiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Jungiant šalutinius laiko sakinius dalykinėje kalboje pirmenybė teiktina jungtukui kai ir prieveiksmiui kada.

Kuomet kaip lygiavertis variantas vartojamas veiksnio ir papildinio šalutiniams sakiniams jungti (reikšme „kuriuo metu“), pvz.: Nežinia, kuomet pradės lyti. Visi supranta, kuomet sakai neteisybę. Nežinia, kuomet užklups šalna (žr.: Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 33).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Apie pasakymą „šiandien dienai“

Naudininkas žodžių junginyje šiandien dienai nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis, vartotina: šiandien; iki šios dienos; dabar; iki dabar; šiuo metu, iki šiol, pvz.:

Šiandien dienai (taisoma Šiuo metu; Dabar) Lietuvoje gyvena apie 3,5 milijono žmonių.

Tyrimų rezultatai šiandien dienai (taisoma šiandien; iki šios dienos; iki dabar; šiuo metu; iki šiol) dar neaiškūs.

Šiai valandai (taisoma: Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti.

Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai.

Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių.

Metų pradžiai (taisoma pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad sakyti „po šiai dienai“ yra taisyklinga.

Prielinksnis po gali nusakyti veiksmo, vyksmo laiką (su naudininku) (šeštoji reikšmė el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, Vilnius, 2006), pvz.: Ten jie gyvena ir po šiai dienai (ir šiandien). Ir po šiai dienai žavi jo sugebėjimas įveikti sunkumus.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Bevardės giminės formų klaidos

Linksnių (paprastai objekto reikšmės), iš dalies ir prielinksnių vartojimo klaida yra lietuvių kalbos polinkiais nepagrįstas būdvardžių ir būdvardiškųjų kalbos dalių bevardės giminės (lietuvių kalboje ji nekaitoma) savotiškas daiktavardinimas ir jos sakymas kuriuo nors – dažniausiai objekto reikšmės – vyriškosios giminės linksniu, kartais – prielinksnine konstrukcija (klystama dėl rusų kalbos įtakos). Dažniausiai taip sudaiktavardinama, vyriškąja gimine paverčiama ir kaitoma yra dalyvių bevardė giminė, plg.:

Jis niekada nebaigdavo pradėto (= to, ką pradėjo / ką pradėjęs; pradėto darbo). Nekartokite pasakyto (= to, kas pasakyta; pasakytų dalykų). Minėtą (= Tai, kas minėta; Minėtus dalykus) susieję su faktais, galime padaryti svarbią išvadą.

Pasitaiko ir būdvardžių bevardės giminės sudaiktavardinimo bei kaitymo. Plg.: Už gerą (= Už gera) geru atsilygink. Naujas (= Nauja) yra gerai užmirštas senas (= gerai užmiršta sena).

Kartais gramatinama net įvardžių bevardė giminė. Plg.: Mes, galvodami apie vieną (= apie viena), pasimetame kitame (= pražiūrime kita).

Dabar atlaidžiau žiūrima į tai, šitai nykimą, nes ir dalyje tarmių vietoj jų jau vartojami tas, šitas. Vis dėlto oficialiuosiuose stiliuose jai derėtų teikti pirmenybę. Plg.: Tai (ne Tą) reguliuoja įstatymas. Ar tu tai / tą supranti? Šitai / Šitą kiekvienas žino.

(Šukys J. Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos, Kaunas, 1998, p. 58–59.)

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Jums pageidaujant ar Jūsų pageidavimu?

Pagrindinio veiksmo pagrindui, susijusiam su veiksmo sukėlėju, reikšti esamojo laiko padalyvio konstrukcija vengtina, vartotinas kilmininkas su -imas (-ymas) daiktavardžio įnagininku, pvz.:

Jums pageidaujant (taisoma Jūsų pageidavimu) siunčiame protokolo išrašą.

Įmonė, darbuotojams pageidaujant, (taisoma darbuotojų pageidavimu; Kadangi darbuotojai pageidavo, įmonė) pertvarkyta į akcinę bendrovę.

Paskolos davėjui prašant (taisoma davėjo prašymu) pateikiame visą informaciją.

Nuorašai daromi tik vadovui leidžiant (taisoma su vadovo leidimu).

Jonaitis, pačiam prašant (taisoma paties prašymu) atleistas iš darbo.

Šaltinis – Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 3. Įvairūs dalykai, Vilnius, 2003, p. 18–19

Sangrąžinių daiktavardžių keitimasis, kreipimasis ir kitų vartojimas

Sangrąžiniai daiktavardžiai daromi iš veiksmažodžių su priesagomis -imas ir -ymas. Jie vienaskaitos vardininko linksnyje turi galūnę -as prieš sangrąžos afiksą -si, pvz.: keitimasis, kreipimasis. Sangrąžiniai daiktavardžiai linksniuojami tik vienaskaita.

V. keitimasis, kreipimasis

K. keitimosi, kreipimosi

N. keitimuisi, kreipimuisi

G. keitimąsi, kreipimąsi

Įn. keitimusi, kreipimusi

Vt. keitimesi, kreipimesi

Š. keitimesi, kreipimesi

Vietininkas ir šauksmininkas beveik nevartojami linksniai, nors pasitaiko tokių sakinių, kuriuose pavartojama sangrąžinių daiktavardžių vienaskaitos vietininko forma, pvz.: Paskelbtame kreipimesi į bendruomenę akcentuojamos moralinės vertybės. Žodžio kreipimasis reikšmė – raštas ar dokumentas, kuriuo į ką nors kreipiamasi, pvz.: Kreipimąsi pasirašė visi posėdžio dalyviai. Kreipimosi adresatas, kaip ir veiksmažodis kreiptis, nusakomas su prielinksniu į, pvz.: Turėjo kreiptis į vedėją (ne pas vedėją); Paskelbė kreipimąsi į bendruomenę.

Sangrąžinių daiktavardžių daugiskaitos nėra, nes abstrakcijos neskaičiuojamos. Ypatingais atvejais pasitaiko daugiskaitos vardininkas (kreipimaisi, veržimaisi) ir kilmininkas (kreipimųsi, veržimųsi).

Šaltiniai: „Kanceliarinės kalbos patarimai“, „Lietuvių kalbos žinynas“ 

Daiktavardžiai su -ėjas, -ovas, -tojas – tik kalbant apie asmenis

Lietuvių kalboje aiškiai skiriasi veikėjų ir veiksmo įrankių pavadinimų priesagos. Veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai daromi su šiomis priesagomis: -ėjas, -ovas, -tojas ir kt. Kitaip tariant, vediniai su šiomis priesagomis vartojami tik kalbant apie asmenis. Daiktavardžių, žyminčių įrankius ir kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, vartosena su šiomis priesagomis yra klaida. Kitose kalbose tokio skirtumo gali ir nebūti, todėl tarptautiniai žodžiai su ta pačia priesaga reiškia ir veikėjus (agitatorius, organizatorius), ir prietaisus (akumuliatorius, kondensatorius).

Toliau pateikiamas sąrašas daiktavardžių, kuriuos vartojant dažniausiai daroma klaidų:

1.      Daiktavardžiai su priesaga -ėjas, pvz.:

atskiedėjas, praskiedėjas, skiedėjas (= skiedìklis, pvz., dažų skiediklis)

pakrovėjas, autopakrovėjas (= (automobìlinis) krautùvas, o asmuo, kraunantis krovinius, – krovėjas)

įkrovėjas (= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis, pvz., mobiliojo telefono (į)kroviklis)

išėmėjas (= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis)

išjungėjas (= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas, pvz., šviesos jungiklis, o asmuo, kuris kažką išjungia, – išjungėjas)

pakėlėjas (= kėlìklis; kéltuvas, pvz., garaže turiu keltuvą automobiliui, o asmuo, kuris kažką pakelia, – pakėlėjas)

perjungėjas (= pérjungiklis, jungìklis, pvz., programos perjungiklis, o asmuo, kuris kažką perjungia – perjungėjas)

sugėrėjas (= (kvapų̃) gėrìklis)

surinkėjas (= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas, o asmuo, kuris kažką surenka, – surinkėjas)

 2.      Daiktavardžiai su priesaga -ovas, pvz.:

autoatsakovas (= atsakìklis, pvz., atsakiklyje palikta žinutė, o asmuo – atsakovas (teismo terminas)

 3.      Daiktavardžiai su priesaga -tojas, pvz.:

balintojas (= balìklis, bãlalas, pvz., drabužių baliklis, o asmuo, kuris kažką balina, – balintojas)

baltintojas (= baltìklis, bal̃talas, pvz., lubų baltiklis, o asmuo, balinantis lubas, – baltintojas)

drėkintojas (= (óro) drėkintùvas, o asmuo, drėkinantis kažką, – drėkintojas)

gaivintojas (= (óro) gaivìklis)

kietintojas (= kietìklis, kiẽtalas, pvz., nagų kietiklis)

maišytojas (= (smė̃lio) maišytùvas, o asmuo, maišantis smėlį, – maišytojas)

masažuotojas (= masažuõklis, pvz., pečių masažuoklis, o asmuo, atliekantis masažą, – masažuotojas)

minkštintojas (= minkštìklis, pvz., skalbinių minkštiklis)

paskirstytojas (= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis, o asmuo, kuris kažką paskirsto, – paskirstytojas)

prailgintojas (= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

skirstytojas (= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis, o asmuo, kuris kažką paskirsto, – skirstytojas)

stiprintojas (= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas)

tirpintojas (= tirpìklis, pvz., lako ir dažų tirpiklis)

valytojas (= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valytùvas, o asmuo, dirbantis valytojo darbą, – valytojas)

Šaltiniai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainė, Lietuvių kalbos žinynas

Kuo skiriasi kainuoti ir kainoti, kokios gali būti kainos?

Lietuvių kalboje turime du labai panašius, bet skirtingos reikšmės veiksmažodžius: kainúoti, kainúoja, kainãvo „turėti kainą, atsieiti“ ir káinoti, káinoja, káinojo „nustatyti kainą, vertinti“.

Kainuoti su priešdėliu į- nevartojamas. Gavus naujų prekių reikia nustatyti jų kainą, taigi įkainoti. Jeigu prekių iki sezonui pasibaigiant nepavyksta parduoti, jas tenka perkainoti – nustatyti kitą kainą, paprastai mažesnę, kitaip sakant, nukainoti arba atpiginti, nupiginti.

Atkreiptinas dėmesys, kaip taisyklingai kirčiuoti šiuos -oti veiksmažodžius: káinoti, káinoja, káinojo; įkáinoti, įkáinoja, įkáinojo; nukáinoti, nukáinoja, nukáinojo, nors pérkainoti, pérkainoja, pérkainojo.

Išvestiniai daiktavardžiai: iš veiksmažodžio kainoti – įkáinojimas, nukáinojimas, pérkainojimas, iš veiksmažodžio kainuoti – kainãvimas.

Pagal el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ (Vilnius, 2003) pirmoji žodžio kaina reikšmė „vertė pinigais“. Taigi kaina yra prekės ar paslaugos vertės piniginė išraiška.

Ar kaina gali būti „gera“, „pigi“ arba „brangi“, „pilna“ ar „reguliari“?

Žodis geras turi keletą reikšmių, pvz.: „turintis teigiamų ypatybių, tinkamas, naudingas“: Namas dar geras. Čia geros žemės (derlingos); „teikiantis pasitenkinimą, patogus, jaukus“: Geras gyvenimas. Gera žinia.

Atkreiptinas dėmesys, kad penktoji žodžio geras reikšmė – „nemažas, didelis“: Geras vežimas, geras gabalas; gera sauja. Todėl prekybininkai, reklamuojantys prekes už gerą kainą, gali susilaukti priešingo rezultato. Užuot prisivilioję pirkėją, gali jį atstumti. Kaina gali būti suprasta ne kaip tinkama, o kaip didelė...

Būdvardžiai „pigus“ ir „brangus“ vartojami ir perkeltine reikšme, pavyzdžiui, „pigus siuvėjas“, t. y. siuvėjas, kuris pigiai siuva, arba „brangi parduotuvė“ – tokia parduotuvė, kurioje viskas brangu. Pasakymai „pigi kaina“, „brangi kaina“ bendrinėje kalboje palyginti retai vartojami. Jie dažnesni tarmėse. Tad kaina gali būti tik „didelė“, „aukšta“ arba „maža“, „žema“, pavyzdžiui: Laikrodžio kaina per didelė, labai didelė, o ne „brangi“.

Būdvardis „pilnas“ gali būti vartojamas žymint ištisinį, nesutrumpintą dalyką, pvz.: pilnas vardas, pilnas adresas (priešinga reikšmė – sutrumpintas). Tokia vartosena klaida nelaikytina, tačiau šiuo metu linkstama atsisakyti šia reikšme vartojamo būdvardžio „pilnas“ – visas vardas, visas adresas. Nevartotinas baigtinio kiekio reikšme, kai priešingas dalykas nereiškia sutrumpinimo. Tokiais atvejais turi būti ne pilnas, o visas: Sumokėjo pilną (taisoma visą) kelialapio kainą (Kanceliarinės kalbos patarimai, Vilnius, 2002).

Pasakymas reguliari kaina netinkamas. Lietuvių kalboje tarptautinis žodis reguliarus, -i vartojamas dviem reikšmėmis: 1. „tolygiai ir taisyklingai atliekamas, vykstantis“, pvz.: reguliari mityba, reguliarus gydymas; 2. „organizuotas, organizuotai rengiamas, valdomas“, pvz.: reguliarioji kariuomenė.

Klaida atsirado dėl anglų kalbos įtakos. Anglų kalboje žodis regular vartojamas kur kas plačiau, turi daugiau reikšmių (e. žodyne „Alkone“ nurodytos septynios), 4-oji iš jų – „nuolatinis; įprastinis“. Taigi turėtų būti įprastinė kaina, įprasta kaina (ne reguliari, nors angl. regular cost, regular price).

Ar vartotinas žodžių junginys: „prieinama kaina“?

Taip, vartotinas. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 598) nurodoma trečioji dalyvio prieinamas reikšmė – „nebrangus, įperkamas“: prieinama kaina.

Ar galima kainas „pabranginti“ ar „atpiginti“?

Kainas reikėtų ne „pabranginti“ ar „atpiginti“, o „pakelti“, „padidinti“ arba „nuleisti“, „sumažinti“, „pamažinti“, „numušti“ ir panašiai. Brangsta arba pinga tik tai, kas perkama arba parduodama. Taigi taisyklingai sakoma: Kai kurios parduotuvės mėsą buvo šiek tiek atpiginusios, dabar vėl pabrangino, kainas buvo sumažinusios, dabar vėl padidino.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Ką galima išpildyti, užpildyti, pildyti?

„Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 9, p. 977) teikiamos 4 žodžio pildyti reikšmės:

1. dėti, krauti, pilti, kad būtų pilnas; 2. darytis pilnam, užimtam (apie vietą); 3. daugėti, gausėti; 4. tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti.

Ar taisyklinga sakyti „išpildyti interjerą“?

Netaisyklinga, ne išpildyti interjerą, o sukurti, įrengti interjerą.

Ar galima „išpildyti planą“?

Negalima. Ne išpildyti planą, o (į)vykdyti planą.

Ar taisyklinga „išpildyti kūrinį“?

Netaisyklinga. Ne išpildyti kūrinį, o atlikti kūrinį.

Ar galima sakyti „pildyti norus, pageidavimus“?

Galima, nes „Lietuvių kalbos žodyne“ (t. 9, p. 978) teikiama 4 išpildyti reikšmė „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“: Kažin, kada tas džiaugsmas išsipildys? Noras (palinkėjimas) sveikam gyvam būti (išlikti) neišsipildė. Bet juk svajonės tam ir svajonės, kad neišsipildytų. Mano sapnas išsipildė ir pan.

Šie pavyzdžiai iš tarmių ir klasikinės literatūros, taigi reikšme „tapti tikrove, pasitvirtinti, įvykti“ veiksmažodis (iš)pildyti gali būti vartojamas (galime pildyti norus, pageidavimus, svajones).

„Kanceliarinės kalbos patarimuose“ (p. 211) pateikta veiksmažodžio pildyti reikšmė – rašyti reikiamą informaciją į dokumento blanke paliktas tuščias vietas: pildo anketą, apskaitos kortelę, pildo deklaraciją. Dažniausiai vartojama priešdėlinė forma užpildyti, pvz.: Reikia užpildyti anketą ir registracijos kortelę. Grąžino nevisiškai užpildytą knygelę.

Netinka vartoti pripildymo ir vietos užėmimo reikšme, pvz.: dujų balionėliai užpildomi (turi būti pripildomi); visos viešbučio vietos užpildytos (turi būti užimtos).

Nei pildyti, nei išpildyti negalima vartoti užduočių atlikimo, vykdymo ir ko nors laikymosi reikšmėmis, pvz.: užduotis, užsakymus ir pareigas reikia ne pildyti, o atlikti; įstatymus, nutarimus ne pildome, o vykdome arba laikomės įstatymų ir nutarimų.

Pildyti dokumentą – gali reikšti tik duomenų įrašymą į dokumentą; atlikimo reikšme vartotina atlikti (vykdyti) dokumento užduotį (ne dokumentą).

Šaltiniai: Kalbos konsultacijų bankas, „Kanceliarinės kalbos patarimai“ 

Ką galima pravesti?

Paprastojoje kalboje veiksmažodis pravesti vartojamas vedimui pro šalį nusakyti: pravesti pro sargybą, pro namą, pro duris.

Kanceliarinėje kalboje šio veiksmažodžio reikšmė platesnė ir sudėtingesnė:

šiuo veiksmažodžiu nusakomas kokio nors darbo atlikimas ir vadovavimas tam darbui: pravesti posėdį, susirinkimą, pamoką, rinkimus. Bet darbo atlikimą ir jam vadovavimą dažnai geriau nusakyti konkrečios reikšmės veiksmažodžiais: posėdžiui ar susirinkimui galima vadováuti, rinkimus reikia výkdyti, atlìkti ir pan.

Nevartoti:

1. Kai kalbama vien apie renginio suorganizavimą ar sušaukimą be darbo atlikimo: Sesiją nutarė pravesti (= surengti, sušaukti) sausio 25 d.; Ministerija pravedė (= suorganizavo, surengė) seminarą.

Surengtą seminarą pravesti galima nebent tada, kai turimas galvoje to darbo konkretus atlikimas ir vadovavimas seminarui, tačiau ir čia geriau tinka seminarui vadovavo. Įvykusiam dalykui netinka nepriešdėlinis veiksmažodis organizavo; kas kita yra organizúoti ir suorganizúoti.

 2. Kai kalbama apie darbų darymą, atlikimą, vykdymą be vadovavimo: Pravedė (= Atliko) patikrinimą, reviziją, ekspertizę, inventorizaciją. Budėjimai pravedami (= Budima) kas savaitę.

 3. Nutiesimo, įvedimo reikšme: ne pravedė, o nutiesė kelią; ne pravedė, o įvedė telefoną.

 4. Išvedimo, nubrėžimo reikšme: ne pravesti, o išvesti, nubrėžti liniją.

 5. Lėšų pervedimo reikšme: ne pravesti, o pervesti pinigus į einamąją sąskaitą.

Junginiai su veiksmažodžiu vesti reikšmėmis atlikti, tvarkyti, vadovauti lietuvių kalboje gali būti vartojami, tik daugeliu atvejų juos galima keisti sklandesniais pasakymais, neretai – vienu žodžiu (veiksmažodžiu), plg.: vesti posėdį (geriau pirmininkauti). Kai kada be žodžio vesti sunku išsiversti. Pavyzdžiui, vesti seminarą pakeitus rengti seminarą pasikeičia pasakymo reikšmė.

Šaltiniai: Kanceliarinės kalbos patarimai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Kaip vartojame simbolinius pavadinimus?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į simbolinių pavadinimų vartojimo rišliuose rašytiniuose tekstuose ir viešojoje šnekamojoje kalboje polinkius, 2007 m. balandžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“.

1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Dirbu leidykloje „Vaga“; Įsigijau kortelę „Ežys“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Juodasis riteris“; Perskaičiau romaną „Dvasių namai“.

2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Dirbu „Vagos“ leidykloje; Įsigijau „Ežio“ kortelę; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane; Perskaičiau „Dvasių namų“ romaną.

3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Dirbu „Vagoje“; Įsigijau „Ežį“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“; Perskaičiau „Dvasių namus“.

4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“.

5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai;  „Maximai“ reikalingi darbuotojai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai;  Nusipirkau „Corollą“; Nusipirkau „Corollos“ automobilį; Užsisakiau „Zebrą“; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Lankau „Impulso“ sporto klubą.

Dažnai abejojama, kaip rašyti pavadinimą Caritas: su kabutėmis ar be jų, linksniuoti ar ne? Lietuvos „Carito“ svetainėje rašoma:

„Caritas – tai tarptautinė katalikiška organizacija, visame pasaulyje vykdanti humanitarinę veiklą ir padedanti vargstantiems, nepriklausomai nuo jų rasės, religijos, lyties ir tautybės. Caritas savo veikloje remiasi Katalikų bažnyčios socialiniu mokymu, akcentuojančiu žmogaus orumą.“

Taigi „Caritas“ – socialinių centrų, organizacijų simbolinis pavadinimas (skirtinas kabutėmis ar kitu šriftu), ir jei nėra rūšinio žodžio (centro „Caritas“ darbuotojai), simbolinį pavadinimą reikia linksniuoti: „Carito“ organizacijos; Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ direktorius;  drabužius nešk į „Caritą“ ir pan.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė

Apie reikalus

Reikalas – plačia „dalyko“ reikšme vartojamas žodis, dar platesnės ir neapibrėžtesnės reikšmės už daiktavardį dalykas: Turime svarbių reikalų. Finansų reikalus (Finansus) tvarko buhalterija.

Kokiu reikalu – įnagininko linksnis su pažyminiu vartojamas priežasčiai ir tikslui nusakyti: Atvažiavo svarbiu reikalu. Tuo (Šiuo) reikalu kreiptis į buhalteriją.

Esant reikalui – įmanomas variantas, gali būti ir pagal reikalą, bet geriausia prireikus: Valdyba prireikus (esant reikalui, pagal reikalą) šaukia susirinkimą.

Reikalas tame – nevartotini pasakymai su įvardžio vietininku: Reikalas tame (= Reikalas tas), kad turime rinkti naują valdybą. Netinka ir kame reikalas (dalykas): Nesuprato kame reikalas (= koks reikalas, kas per reikalas).

Reikalas liečia – nevartoti apimamam dalykui reikšti: Reikalas liečia (= Kalbama apie) leidybos perspektyvą. Tinka tada, kai reikalą iš tikrųjų kas nors tik tarp kitų dalykų paliečia: Posėdyje buvo paliesti ir mokyklos reikalai.

Reikalingas, -a – kurio reikia: Buvo visiems reikalingas. Reikalinga skubi pagalba.

Reikalingas // reikia – su daiktavardžiu galimas ir būdvardis reikalingas, ir veiksmažodis reikia: Reikalinga pagalba // Reikia pagalbos. Reikalingas darbuotojas // Reikia darbuotojo. Pasakymai su reikia paprastesni ir gyvesni, su reikalingas – kanceliariški. Bet paprastam reikėjimui nusakyti netinka veiksmažodis reikalauti: ką kita reiškia reikia (reikalingas) pinigų ir reikalauja pinigų; iš viso negalima: Namas reikalauja remonto.

Reikalinga – nevartoti, kai sakinyje nėra atitinkamo moteriškosios giminės daiktavardžio: Šias negeroves reikalinga (= reikia, būtina) šalinti. Reikalinga (= Reikia; Būtina) sušaukti susirinkimą.

Panašiai taisytinas ir pasakymas nereikalingą (= kas nereikalinga) išbraukti. 

Laikyti reikalingu – vyriškosios giminės būdvardžio nevartoti be daiktavardžio; gali būti arba bevardė giminė, arba dar geriau pridėti daiktavardį dalykas: Laiko reikalingu (= Laiko reikalinga; Laiko reikalingu dalyku, dar paprasčiau: Mano, kad reikia) sušaukti posėdį.

Reikiamas, -à – rodo ne šiaip reikėjimą ar reikalingumą, bet ir tinkamumą: Atvyko reikiamu laiku. Būtina pridėti reikiamus (gali būti ir reikalingus) dokumentus.

Reikiamais atvejais – galimas pasakymas, bet geriau kai reikia, prireikus: Reikiamais atvejais (geriau Prireikus) skundus perduoda savivaldybės įstaigoms.

Šaltinis – Kanceliarinės kalbos patarimai

Taisyklingai vartokime būdvardžius pensinis, keraminis ir kt.

Darantis priesagos -inis, -ė būdvardžius iš tarptautinių daiktavardžių, turinčių priesagą -ija, formantas -ij- dažniausiai praleidžiamas: pensinis (ne pensijinis) amžius, funkcinis (ne funkcijinis) stilius, baterinis (ne baterijinis) valdymas, 

parapinė (ne parapijinė) bažnyčia, biblinis (ne biblijinis) personažas ir pan.

Išimtis daroma, kai be šių formantų sunku suvokti būdvardžių reikšmę arba jie dviprasmiški: įvijiniai laiptai, kolonijiniai karai, linijinis žaibas, serijinė gamyba (žr. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1997, p. 210).

Dažnai vartojamas netaisyklingas žodis keramikinis. Darybos pamatas šiuo atveju yra graikų kalbos žodis keramos – molis. Todėl priesagos -inis, -ė vediniai yra keraminis, -ė.

Keraminė plytelė (angl. clay [ceramic] tile, rus. керамическая плитка) teikiama „Statybos terminų žodyne“ (Vilnius, 2003, p. 424).

Taip pat vartotina simbolinis (ne simbolikinis) pavadinimas, nors simbolika, botaninis (ne botanikinis) draustinis, norsbotanika (gr. botanikē < botanē – žolė, žolynas). Taigi antriniuose vediniuose -ik- stengiamės išmesti, taip pat ir keraminis (ne keramikinis), nors keramika.

Primintina, kad įstatymo sąvoka yra pensijų draudimas (ne pensinis, nors kalbos požiūriu abu variantai taisyklingi).

Pensijų, o ne pensinis fondas, plg.: mokslo ir studijų, labdaros, kultūros, literatūros fondai, bet ne, pvz., literatūrinis fondas. Terminas pensijų fondas (angl. pension fund) teikiamas Europos terminų žodyne „Eurovoc“).

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos konsultacijų bankas

Kada netinkamai vartojamas prieveiksmis pakankamai?

Prieveiksmis pakankamai reiškia užtektinai. Šis prieveiksmis dažnai vartojamas netinkama reikšme, pvz., Biudžetas yra pakankamai skurdus. Sunku įsivaizduoti, kad siektume, jog biudžetas būtų pakankamai skurdus, esą dar nepakankamai. Tad turėtume sakyti ir rašyti: Biudžetas gana skurdus ar pernelyg, labai skurdus.

Sakinį Akcijos perauga į pakankamai šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus taisome – Akcijos perauga į labai šiurkščius ar gana šiurkščius viešosios tvarkos pažeidimus.

Kitas pavyzdys: Lietuvoje automobilių parkas pakankamai senas. Akivaizdu, kad norima pasakyti, jog Lietuvojeautomobiliai – gana seni ar labai seni.

Sakinį Paslaugų kainos nuo praėjusio mėnesio yra pakankamai padidėjusios taisome – Paslaugų kainos nuo praėjusio mėnesio yra smarkiai, labai, gerokai padidėjusios. Tikrai netrokštame, kad kainos būtų pakankamai didelės.

Kalbėdami apie orus nesakykime, kad savaitgalį sinoptikai Lietuvai žada pakankamai darganotą orą. Vietoj žodžių pakankamai darganotą orą vartokime gana darganotą ar labai darganotą orą.

Paskutiniame pavyzdyje – Didelė dalis aktyvių miesto gyventojų turi pakankamai mažai laiko pietums ir dietologai dėl to jų nepagirtų – prieštaravimas itin akivaizdžiai išreikštas. Aišku, kad norima pasakyti, jog laiko pietums gana mažai, per mažai. Tad šį sakinį keiskime taip: Didelė dalis aktyvių miesto gyventojų laiko pietums turi gana mažai, per mažai, dėl to dietologai jų nepagirtų.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2006) – pakankamai < pakankamas, -a „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“. Taisyklingi sakiniai, pvz.: Pakankamas aukštis, gylis. Pakankamas rūpestingumas. Pinigų turiu pakankamai.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Kada ir kaip vartojamas žodis dėka?

Tiek publicistikoje, tiek kanceliarinėje kalboje polinksnis dėka dažnai padeda perteikti mintį. Deja, itin retai jis vartojamas taisyklingai.

Svarbu įsidėmėti tai, kad šis polinksnis vartojamas tik kalbant apie žmogų, pvz., tėvų dėka baigė mokslus. Taip pat dėka galima vartoti ir kaip prielinksnį, pvz., dėka statybininkų mokykla pastatyta laiku.

Visais kitais atvejais, dažniausiai veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti, dėka nevartotina, pvz.: Pasiūlymo įgyvendinimo dėka (taisoma Įgyvendinus pasiūlymą) darbas palengvėjo; Didelių pastangų dėka (taisoma Didelėmis pastangomis; Labai stengdamiesi) darbą baigėme laiku.

Kai kalbama apie blogą baigtį arba nepalankią būseną, priežasčiai reikšti polinksnis dėka keičiamas taip: Jo dėka (taisoma Per jį; Dėl jo) nukentėjau; Tavo dėka (taisoma Per tave) esu nelaiminga; Rūkymo dėka (taisoma Rūkydami) jaunuoliai gadina sau sveikatą; Medžiagų dėka (taisoma dėl aktyviųjų medžiagų), bet gyviau sakyti: Kremas lengvai įsigeria į odą, nes jame yra aktyviųjų medžiagų.

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Raštinės reikmenų pavadinimai

• Aplankas – viršelis raštams ir dokumentams susidėti (ne papkė)
• Dėklas – įvairaus dydžio dėžutė (be dangtelio), į kurią įdedamas ar iš jos paimamas koks daiktas 
• Įmautė – peršviečiamas skaidrus aplankas, pro kurio vieną galą įkišamas dokumentas 
• Įsegėlė – iš plastikinės medžiagos pagaminta juostelė palaidiems lapams susegti
• Išsegiklis – įrankis, iš susegtų lapų išsegantis sąsagėles
• Klijajuostė – klijuojamoji juostelė, skirta įplyšusiems lapams suklijuoti
• Klijų pieštukas (arba pieštukiniai klijai) – į pieštuką panašūs klijai (ne klijai-pieštukas)
• Koreguoklis – prietaisėlis su porą eilučių uždažančia juostele (ne korektorius)
• Lipdukai – spausdintus ženklus ar tekstą turinčios prilipinamos popierinės juostelės ar skiautelės
• Lipukai – prilipinami įvairaus dydžio spalvoti popierėliai, skirti pastaboms žymėti
• Pjaustiklis – popieriaus pjaustymo įrankis
• Sąsagėlės – metaliniai segtukai, kuriais segikliu susegami, o išsegikliu išsegami lapai
• Segiklis – įrankis, sąsagėlėmis susegantis pluoštą lapų (ne steipleris)
• Segtuvas – kietesnis aplankas su įtaisu dokumentams susegti
• Skirtukas – skiriamasis lapelis ar juostelė, įsegami į aplankus ar segtuvus
• Spaudas – ne apskrita, bet trikampė, keturkampė ar kitokios formos ant dokumentų dedama žyma su specialiu įrašu ar vieta įrašui (ne štampas)
• Tušinukas – tušinis rašiklis (ne šratinukas)
• Žymiklis (arba spalviklis) – rašiklis, kuriuo paryškinama reikalinga teksto vieta (ne markeris)

Šaltinis – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų bankas

Kaip rašyti pareigų pavadinimus?

Remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. 5 (74) „Dėl pareigų, profesijų, mokslo laipsnių ir panašių pavadinimų“, primenama, kad pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių, pedagoginių mokslo vardų, kvalifikacinių laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais. Todėl sakome ir raštuose rašome vadovas, direktorius, pavaduotojas, teisininkas. Atsižvelgę į tai turėtume sakyti ir rašyti: Vardutė Pavardytė eina direktoriaus pareigas; Vardaitė Pavardaitė perkelta į skyriaus vedėjo pareigas; Vardutė Pavardytė gydytojo (ne gydytojos) profesiją įgijo Vilniaus universitete; Vardaitė gavo Lietuvos Respublikos piliečio (ne pilietės) pasą; docento (ne docentės) vardas suteiktas dėstytojai Vardutei Pavardienei.

Moterims apibūdinti pagal pareigas, profesiją, teisinį statusą, rangą, titulą, mokslo laipsnį, pedagoginį mokslo vardą, kvalifikacinį laipsnį ir pan. vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai, pvz.: direktorė Vardutė Pavardytė; pirmininko pavaduotoja Vardaitė Pavardaitė. Moteriškosios giminės daiktavardžiai vartojami tada, kai kalbama apie konkrečią moterį. Taigi, Vardutė Pavardytė yra direktorė (nors pareigos direktoriaus), o jos pavaduotojos pareigos – direktoriaus (ne direktorės) pavaduotoja (direktorius – apibendrintas pareigų pavadinimas).

Jei įmonės ar įstaigos vadovas turi keletą pavaduotojų, jų veiklos barui nusakyti įprastai vartojama naudininko forma (pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžiu reikalams arba be jo), pvz.: direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams (arba gamybai), viršininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu. Kartais pavaduotojų pavadinimai sudaromi su tarptautinių žodžių priešdėliu vice-, pvz., viceprezidentas. Aukšto rango ministerijų pareigūnų pareigos nusakomos ne pagal instituciją, o pagal veiklos sritį: ūkio viceministras (ne Ūkio ministerijos viceministras). Institucijai vadovaujantys asmenys apibendrintai vadinami vadovybe, gali būti vartojama ir daugiskaitos forma vadovai.

Asmuo, kuris įmonei ar įstaigai vadovauja tik laikinai, įvardijamas kaip laikinai einantis viršininko, direktoriaus pareigas. Šias pareigas galima trumpinti taip: l. e. p. direktorius, l. e. direktoriaus pareigas.

Kai dokumentą pasirašo ne vadovas, o teisės aktų nustatyta tvarka kitas asmuo (pavaduojantis vadovą, atliekantis vadovo funkcijas ar kita), tai nurodoma parašo rekvizite, pvz.:

Savivaldybės mero pavaduotojas,

pavaduojantis Savivaldybės merą                    (Parašas)                           (Vardas ir pavardė)

arba

Personalo skyriaus vyriausiasis specialistas,

atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas                          (Parašas)                      (Vardas ir pavardė)

Taip pat vertėtų įsidėmėti, kad pareigoms pavadinti vartojama tik įvardžiuotinė žodžių vyriausias, vyresnis forma, pvz.: vyriausiasis vadybininkas, vyresnysis specialistas. Žodžiais vyriausias, vyresnis apibūdinamas žmonių amžius, o ne rangas. Skiriasi ir šių pareigų pavadinimų trumpinimas: vyriausiasis specialistas – vyr. (arba vyriaus.) specialistas, o vyresnysis specialistas – vyresn. specialistas.

Šaltiniai: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas,

Valstybinės kalbos inspekcijos parengta atmintinė, Dokumentų rengimo taisyklės

Žodžių statyti, dėti, įvesti, išvesti, pravesti vartojimas

Ne statyti: 

grafiką, planą, tvarkaraštį, o (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį 

tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus, o (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus

kandidatūrą, klausimą, reikalavimą, sąlygą, tikslą, o (iš)kelti kandidatūrą, klausimą, reikalavimą, sąlygą, tikslą

protokolą, o (su)rašyti protokolą

pažymį, o (pa)rašyti pažymį

kelius, dujotiekį, o (nu)tiesti kelius, dujotiekį

radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan., o įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.

telefoną, o (į)vesti telefoną

Ne dėti:

auskarus, o segtis (įsisegti) auskarus

žiedus, apyrankes, o mūvėti, (užsimauti) žiedus, apyrankes
grandinėlę, o užsisegti grandinėlę

ant kaklo karolius, o kabinti ant kaklo karolius

akinius, o užsidėti akinius

lęšius, o įsidėti lęšius

kepures, skrybėles, o dėvėti, užsidėti kepures, skrybėles (jei kepurės megztos, tamprios, aptempia galvą, – užsimauti)

šalikus, skaras, o ryšėti (užsirišti, apsirišti), dėvėti šalikus, skaras

pirštines, o mūvėti, dėvėti (užsimauti) pirštines

sijonus, o segėti, dėvėti, vilkėti (užsisegti, užsivilkti) sijonus

kelnes, šortus, o dėvėti, vilkėti (užsimauti, apsimauti) kelnes, šortus

batus, o avėti, dėvėti (autis, mautis, apsiauti) batus

basutės, šlepetės, o įsispirti, avėti, dėvėti basutes, šlepetes

kojines, o avėti, dėvėti (autis, mautis) kojines

Nešioti – bendras žodis (žodžių dėvėti, vilkėti, avėti sinonimas), jis tinka ne tik kalbant apie drabužius, bet ir apie papuošalus

Ne įvesti:

į eksploataciją (eksploatacijon), o atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti.

į komisiją, komitetą, tarybą ir pan., o įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.

maršrutą, o atidaryti maršrutą

pataisą, papildymą, o įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą

kamuolį į žaidimą, o paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą

etatą, o įsteigti, įkurti etatą

į kūną implantą, o įsodinti, įterpti į kūną implantą

Ne išvesti:

iš eksploatacijos, o nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti

iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan., o išbraukti, atleisti iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan.

Ne pravesti:

laidus, o nutiesti, įvesti laidus

liniją, o nubrėžti, išvesti liniją

paskaitą, o skaityti paskaitą

kontrolę, o vykdyti kontrolę (dar geriau kontroliuoti)