Panevėžio miesto savivaldybė

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai

Panevėžio užsienio investuotojų asociacija F.I.B.A.

Lietuvos Respublikos Prezidentei

J.E. Daliai Grybauskaitei

Lietuvos Respublikos Seimui

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

VIEŠAS PAREIŠKIMAS DĖL „RAIL BALTICA“ TRASOS TIESIMO PRO PANEVĖŽĮ NAUDOS LIETUVAI

Panevėžys

2013-12-06

2013-12-05 mus pasiekė viešas Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Šiaulių pramonininkų asociacijos ir Šiaulių miesto savivaldybės pareiškimas dėl neva neteisingos LR Vyriausybės narių, transporto, ekonomikos specialistų, tyrėjų pozicijos, kad tinkamiausias, itin strategiškai svarbus „Rail Baltica“ geležinkelio trasos koridorius eitų pro Panevėžį. Mus stebina kolegų vertinimai, kad Didžiosios Britanijos kompanijos AECOM, taip pat didžiulę įvairių studijų rengimo patirtį turinčios UAB „SWECO Lietuva“ tyrimų rezultatai yra „skandalingi, klaidina visuomenę, skaičiai iš piršto laužti“ ir pan. Suprantame emocinę kolegų išsakytų argumentų pusę, bet esame įsitikinę, kad regionų ir Lietuvos strategija neturi būti nulemta lyg sergant už kažkokią sporto komandą – šiuo atveju Panevėžį ar Šiaulius. Tikrai sutinkame su kolegų šiauliečių nuomone, kad nenorime ir neketiname kovoti su kaimyniniu ir draugišku regionu, tačiau esame įsitikinę, kad kuriant Lietuvos ateitį turi nugalėti racionali logika.

Dar kartą išdėstysime savo argumentus, paremtus faktais ir ne kartą išsakytus aukščiausiems šalies vadovams ir visuomenei.

Pagal 2013 m. UAB „Sweco Lietuva“ atliktą europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), tinkamiausias ir ekonomiškiausias „Rail Baltica“ maršrutas būtų nuo Lenkijos sienos per Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnu iki Talino. Vadovaujantis tvaraus vystymosi principais atlikto multikriterinio vertinimo apibendrintais rezultatais, ši alternatyva (palyginti su trasa pro Šiaulius) įvertinta geriau kiekvienos aplinkos – gamtinės, socialinės ir ekonominės – atžvilgiu.

Panašias išvadas pateikia ir 2011 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu Didžiosios Britanijos kompanijos AECOM atlikta galimybių studija.

Tokias išvadas lėmė įvertintos tikėtinų pajamų ir vežamų krovinių apimtys, kelionės laikas ir sąnaudos, kurios tinkamai konkuruoja su panašiomis krovinių ir keleivių kelionėmis autokeliais ir jūra. „Sweco Lietuva“ studijos ataskaitoje teigiama, kad didžioji potencialių krovinių, kurie bus gabenami geležinkeliu „Rail Baltica“, dalis bus intermodalinio transporto, kuriam greitis ir kaina yra svarbiausi kriterijai. Tiek geležinkelio ilgiu, tiek laiko atžvilgiu kelias pro Panevėžį būtų pastebimai trumpesnis. Iš Varšuvos į Taliną keleivinis traukinys pro Panevėžį važiuotų 4 val., pro kaip alternatyva įvardijamus Šiaulius – 8 val., t.y. ilgiau. Atitinkamai krovininis traukinys – 10 val. ir 13 val. Todėl geležinkelio atsiperkamumas, patrauklumas, keleivių ir krovinių pervežimo srautai ir nauda ypač Lietuvai ir visoms su „Rail Baltica“ geležinkelio koridoriumi susijusioms šalims būtų didesnė statant liniją pro Panevėžį. Įvertinant dabartinius Panevėžio regiono pramonės poreikius, mūsų verslo įmonės – pvz., AB „Amilina“, UAB „Dominari“, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“, AB „Linas Agro Group“, AB „Lietkabelis“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB „Norac“, beveik 20 skandinaviškojo kapitalo įmonių - jau dabar pasirengusios būsimajame Panevėžio logistikos terminale krauti didelius kiekius eksportuojamų krovinių. Ateityje šios verslo įmonės eksporto apimtis planuoja didinti keleriopai.

Be to, Panevėžys turi visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu ir įgyvendinti numatytą viziją išnaudojant išskirtinę geografinę padėtį. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės. Šiaurės-pietų kryptimi kerta I transeuropinis transporto koridorius „Via Baltica“, automagistralė Vilnius-Panevėžys – geras ir greitas susisiekimas su sostine. Kelias Panevėžys-Šiauliai - jungtis ne tik su Šiaulių apskritimi, bet ir pajūrio regionu, Klaipėdos uostu. Rytų-vakarų transporto koridorius Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys jungia trijų rajonų savivaldybių centrus ir Latvijos miestą Daugpilį, o iš ten – su Rusija ir Baltarusija.

Priminsime, kad ilgalaikėje (iki 2025 m.) Lietuvos transporto plėtros strategijoje (32 p.) kalbama apie logistikos centrų kūrimą Panevėžio, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, vadovaujantis tarptautinio INTERREG III B programos projekto „NeLoC“ metu parengtos studijos dėl logistikos centrų formavimo Baltijos jūros regione išvadomis.

Esame tikri, kad „Rail Baltica“ vėžės pro Panevėžį variantas miestui, visam regionui ir Lietuvai būtų itin reikšmingas ir naudingas. Jį aktyviai palaiko ir verslo asocijuotos struktūros – Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacija (F.I.B.A.), atskiri užsienio investuotojai, vietinis verslas.

Be to, greitesne ir tiesesne geležinkelio linija yra suinteresuoti ir mūsų šalies partneriai – Suomija, Estija, Latvija ir Lenkija. Tą ne kartą neoficialiuose pokalbiuose yra išsakę šių šalių diplomatai, valdžios ir verslo atstovai.

Todėl prašome neaštrinti situacijos, vadovautis išskirtinai Lietuvos ir užsienio partnerių interesais ir priimti ekonomine logika pagrįstą sprendimą tiesti geležinkelio „Rail Baltica“ koridorių pro Panevėžio apskritį.

Panevėžio miesto savivaldybės meras                                               Vitalijus Satkevičius

Panevėžio prekybos pramonės

ir amatų rūmų prezidentas                                                                   Sigitas Gailiūnas

Panevėžio užsienio investuotojų verslo asociacijos

F.I.B.A. prezidentas                                                                           Per-Erik Schonberg-Hansen