Penktadienį, liepos 26 d. Panevėžio miesto savivaldybės meras Vitalijus Satkevičius bei savivaldybės administracijos vadovai ir specialistai dalyvavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Rail-Baltica trasos tiesimo galimybės per Panevėžio miesto teritoriją.

„Verslininkų taryba konstatavo, kad regiono verslininkai yra suinteresuoti, jog „Rail Baltica“ linija eitų pro Panevėžį, su sąlyga, kad Panevėžyje būtų pastatyta regioninė geležinkelio stotis ir logistikos terminalas. „Sweco Lietuva“ tvirtinimu, planuose numatyta stoties ir terminalo statybos Panevėžyje“, - sakė Panevėžio prekybos pramonės ir aamtų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.

Šiuo metu UAB „Sweco Lietuva“ atlieka Europinio standarto geležinkelio „Rail Baltica“ linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena sprendinių strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Remdamasi šio vertinimo rezultatais, LR Vyriausybė šį rudenį apsispręs dėl dviejų siūlomų alternatyvų – linijos tiesimo nuo Kauno pro Panevėžį iki Latvijos-Lietuvos sienos arba nuo Kauno pro Šiaulius iki Latvijos-Lietuvos sienos.

Pagal 2011 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsakymu Didžiosios Britanijos kompanijos „Aecom“ atliktą galimybių studiją, tinkamiausias ir ekonomiškiausias „Rail Baltica“ maršrutas būtų nuo Lenkijos sienos per Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnu iki Talino.

„Požiūrį, kad Panevėžys tinkamesnis „Rail Baltica“ atkarpos taškas, esame ne kartą išsakę ir žodžiu, ir raštu Ministrui Pirmininkui, susisiekimo ministrui, Transporto investicijų direkcijai, Seimo Europos reikalų komitetui ir šiandien dar kartą išsiunčiau raštus Panevėžyje rinktiems Seimo nariams. Tikiuosi bendras verslininkų, politikų ir visuomenės interesas bus išgirstas Vilniuje, kur ir bus rugsėjo mėnesį priimamas galutinis sprendimas“, - sakė V. Satkevičius.

Liepo 5 d. Panevėžio miesto savivaldybėje pakviesti „Sweco Lietuva“ atstovai miesto vadovams ir specialistams pristatė abiejų alternatyvų galimybes. Remiantis pranešimu, Panevėžio varianto stipriosios pusės yra tiek geležinkelio ilgiu, tiek laiko atžvilgiu kelias pro Panevėžį trumpesnis. Iš Varšuvos į Taliną keleivinis traukinys pro Panevėžį važiuotų 4 val., pro Šiaulius – 8 val. Atitinkamai krovininis traukinys – 10 val. ir 13 val.

Specialistų teigimu, Panevėžys turi visas galimybes tapti strateginiu logistikos mazgu ir įgyvendinti numatytą viziją išnaudojant išskirtinę geografinę padėtį. Čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės. Šiaurės-pietų kryptimi kerta I transeuropinis transporto koridorius „Via Baltica“, automagistralė Vilnius-Panevėžys – geras ir greitas susisiekimas su sostine. Kelias Panevėžys-Šiauliai - jungtis ne tik su Šiaulių apskritimi, bet ir pajūrio regionu, Klaipėdos uostu. Rytų-vakarų transporto koridorius Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys jungia trijų rajonų savivaldybių centrus ir Latvijos miestą Daugpilį, o iš ten – su Rusija ir Baltarusija.

„Sweco Lietuva“ pristatyme dalyvavę miesto politikai (jungtinis komitetų posėdis) vienbalsiai pritarė, kad „Rail Baltica“ vėžės pro Panevėžį variantas miestui ir visam regionui būtų itin reikšmingas ir naudingas. Esame tikri, kad bendros pastangos padės Lietuvai pasirinkti ekonomiškai naudingiausią ir Panevėžio regiono plėtrai itin reikšmingą sprendimą“, - sako Panevėžio miesto meras V. Satkevičius.

Ryšių su visuomene skyrius